Mosler’is apie prekybos balansą
Warren Mosler knygelė Seven Deadly Frauds of Economic Policy yra šmaikštus įvadas į moderniąją monetarinę teoriją (MMT). 2010-aisiais baigtą rašyti knygą galima nemokamai atsisiųsti iš autoriaus svetainės (pdf formatas) .
Prekybos balanso išaiškinimas “atsigavimo per eksportą” entuziastams (59 knygos puslapis):
To get on track with the trade issue, always remember this: In economics, it’s better to receive than to give. Therefore, as taught in 1st year economics classes:
Imports are real benefits. Exports are real costs.
In other words, going to work to produce real goods and services to export for someone else to consume does you no economic good at all, unless you get to import and consume the real goods and services others produce in return. Put more succinctly: The real wealth of a nation is all it produces and keeps for itself, plus all it imports, minus what it must export.
A trade deficit, in fact, increases our real standard of living. How can it be any other way? So, the higher the trade deficit the better. The mainstream economists, politicians, and media all have the trade issue completely backwards. Sad but true.
To further make the point: If, for example, General MacArthur had proclaimed after World War II that since Japan had lost the war, they would be required to send the U.S. 2 million cars a year and get nothing in return, the result would have been a major international uproar about U.S. exploitation of conquered enemies. We would have been accused of fostering a repeat of the aftermath of World War I, wherein the allies demanded reparations from Germany which were presumably so high and exploitive that they caused World War II. Well, MacArthur did not order that, yet for over 60 years, Japan has, in fact, been sending us about 2 million cars per year, and we have been sending them little or nothing. And, surprisingly, they think that this means they are winning the “trade war,” and we think it means that we are losing it. We have the cars, and they have the bank statement from the Fed showing which account their dollars are in.
Skamba neįprastai?
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
on 2010.08.5 at 7:58
· Nuoroda
Skamba neįprastai, bet tiek pat prastai, kaip ir įprastai.
Ką reiškia nothing? Pinigai — niekas? Nors tuo metu pinigai dar nebuvo visai atsieti nuo turto, bet ir dabar mūsų netikri pinigai, kol menamą jų vertę galim spėt išsikeisti, tol turi ir tikros vertės.
Galim samprotauti „objektyviai“ (nors pirkėjai paprastai žino tiksliau), kas tuo metu buvo svarbiau: prieš karą galbūt duonos, lašinių, druskos, infliacijos metu — geriau aukso, bet kalbėsim apie nežymius ir visai kito lygio skirtumus, kurie dažnai dar ir subjektyvūs. Tušti makroekonomistų pliurpalai, politika.
on 2010.08.5 at 8:34
· Nuoroda
Dolerio fundamentali vertė ta, kad doleriais JAV galima susimokėti mokesčius. Japonų noras kaupti tą mokesčių mokėjimo priemonę yra tarnystė siuzerenui.
on 2010.08.5 at 11:33
· Nuoroda
Taip, sutinku. Nors tie tarnai ne tiek priversti, kiek papirkti, tiksliau patys uolūs parsidavėliai (kreivės). Žmonių vartojimą, verslovių prekybą ir valdžios monetarinę politiką plakti į bendrą eksporto-importo balansą tėra smegenų narpliojimas. Apskritai ekonomistai yra politikos — civilizuoto plėšikavimo — aptarnavimo ideologai. Šaudyt (© M.Thatcher).
on 2010.08.5 at 13:27
· Nuoroda
Mosler’is nėra profesionalus ekonomistas. Jis, panašiai kaip Soros’as, yra finansininkas-aktyvistas. Todėl ir knyga nemokama.
O kalbant apie MMT,- mano supratimu tai šiuo metu yra geriausiai pinigus, mokesčius, politiką, ir finansinę demagogiją dekonstruojanti ekonominė mokykla.
on 2010.08.6 at 7:52
· Nuoroda
Čia yra pora neakcentuotų sąlygų: “…after World War II” ir “Japan had lost the war”. Ar šie “mokslininkai šito linki ir ateityje kažko panašaus, kad jų teorija veiktų ?
on 2010.08.6 at 9:31
· Nuoroda
MMT adekvačiai aprašo ekonominius procesus, vykstančius taikos sąlygomis. Japonai eksportuoja resursus savo noru, tiesiog taip sukonstruota ir veikia jų ekonomika.
on 2010.08.7 at 22:57
· Nuoroda
Aš irgi mokslininkas. Nustačiau, kad geriausias būdas sušilti yra šlapintis į kelnes.
Kaip ir su importu – pagerėjimas dviems minutėms garantuotas.
on 2010.08.8 at 12:03
· Nuoroda
Mokslininke, ar bent supratai įrašo tekstą? Skaitai angliškai?
on 2010.08.8 at 22:30
· Nuoroda
Pritariu mokslininkui. Jeigu galvoji, tik apie trumpalaikį efektą, tai taip vartok ir nežiūrėk, jog išleidi daugiau nei uždirbi, bet anksčiau ar vėliau ateina laikas atiduoti skolas ir tada pamatai, jog kojos ir vėl šaltos, o priedo dar ir kelnės šlapios bei smirda.
Ta pati JAV buvo didžiausia industrinė valstybė pasaulyje. Ieškodami lengvo gyvenimo ir besivadovaudami “moderniąja monetarine teorija” dabar turi didžiausią pasaulyje “service economy”, didžiulę skolą ir prekybos balanso deficitą. Jeigu atsiras nepasitikėjimas Japonijos jena, bus kažkoks pereinamasis laikotarpis, bet vėliau ir vėl gamyklos gamins eksportui skirtus automobilius, radijas ir pan., o už gautus eurus, šekelius ar dar kažką japonai pirks jiems reikalingas prekes. Jeigu atsiras nepasitikėjimas doleriu, visi puls atsikratyti sukauptų rezervų ir dolerio vertė kris itin stipriai arba išvis jis taps bevertis. Ką mainais už prekes iš užsienio galės pasiūlyti amerikiečiai, jeigu beveik sunaikino visą gamybinį potencialą? Ar neteks laukti turistų iš Kinijos ar Japonijos ir bandyti jiems įsiūlyti cappuccino puodelį?
on 2010.08.9 at 13:20
· Nuoroda
Siulau pamastyt ir kitaip: issiurbi kruva naftos ir vietoj jos turi kruva skaiciuku elektroninej sistemoj.Kurie yra pazadas uz juos ka nors tau duoti. Atiduodi realius dalykus uz pazadus.
on 2010.08.9 at 13:27
· Nuoroda
P.S. Autoriui – nzn kas Tamsta busite, taciau blogas – nuostabus.
on 2010.08.9 at 14:31
· Nuoroda
Dėkoju už komplimentą. Tikrai malonu kartais išgirsti gerą žodį.
on 2010.08.11 at 21:15
· Nuoroda
šita teorija tinka jav, kol zalias tebėra rezervinė valiuta, kol jie gali skolintis sumas, kurių niekada nebus pajėgūs grąžint.
on 2010.08.12 at 10:23
· Nuoroda
tai kad niekas neprašo grąžinti
on 2010.08.16 at 11:41
· Nuoroda
Neidomus komentarai, matyt todel, kad komentatoriai skirtingai apsiskaite. Visuotinai pripazintu ekonomikos aiskinimu salininkams siulau nebuti sarkastiskiems, sis blogas skirtas alternatyviam poziuriui, todel gincytis bus galima tik tada, kai nustosite buti dogmatiski ir tapsite analitiski.
on 2010.08.16 at 11:42
· Nuoroda
P.S. Aciu uz nuoroda.
on 2010.08.16 at 12:25
· Nuoroda
Smagu, kad yra turinčių laiko skaitymui.
Api MMT ketinu rašyti dar ne kartą. Žmonėms vaduotis iš vyraujančių ekonominių dogmų yra nemažas iššūkis, ir ginčai čia tikrai labiau padeda, negu kenkia.
on 2010.08.18 at 16:10
· Nuoroda
Tiesa sakant siulyciau pasidometi kas yra bendra visom heterodox`inems ekonominems hipotezems. Taip pat ir ju kritika.
Sample sarasiukas vietu, del kuriu nesutariama (o jau ar Austrai, ar MMT, ar Chartalist`ai ar Circuitist`ai – detaliu/interpretaciju klausimas)
In areas of particular relevance to macro theory, heterodoxy also rejects:
-its assumption of perfect information
-its assumption of perfect competition
-its use of comparative static rather than dynamic models
-its appeal to partial equilibrium intuitions to explore system-wide issues of macro coordination
-its abstraction from the monetary character of the economy
-its abstraction from the labor market’s “subjective” dimension and the institutionally contingent determination of wage/profit shares
Beje ispudi padare ir:
http://www.debtdeflation.com/blogs/2009/01/31/therovingcavaliersofcredit/
jis kiek kitaip traktuoja priezastinguma, nei MMT.
on 2010.08.18 at 23:15
· Nuoroda
Iš pažiūros Keen’o endogeninių pinigų (kredito) dinamikos aiškinimas nesikerta su MMT makroekonomikos koncepcijom. Ir vieni, ir kiti naudoja stock-flow consistent makro modelius.
Ką turite omenyjesakydamas “kiek kitaip traktuoja priežastingumą”?
on 2010.08.19 at 12:01
· Nuoroda
Pasiknisau bandydamas surasti jo paties zodzius/kritika, taciau klausimas lieka atviras su jo paties komentaru:
That said, I do have numerous issues with the Chartalist approach, but I haven’t studied its literature closely enough yet to write a critique.
(http://www.debtdeflation.com/blogs/2009/09/27/it%E2%80%99s-hard-being-a-bear-part-sixgood-alternative-theory/)
Taigi issues yra, kritikos/nuomoniu skirtumo yra, taciau rezultatos – pacios kritikos – vis dar ne. O gaila.
on 2010.08.19 at 22:17
· Nuoroda
Spėju, kad prieštaravimai daugiausiai ideologinio pobūdžio. Naudodami suderinamus ekonominius modelius, mato skirtingus antagonistus ir siūlo skirtingus praktinius sprendimus.
MMT proponentai pasisako prieš neoliberalią ideologiją ir propaguoja pilną užimtumą. Krizę siūlo spręsti valstybei emituojant pinigus ir nukreipiant juos valstybės garantuojamo darbo apmokėjimui, taip pat dalinant pinigus proporcingai pagal gyventojų kiekį žemesnio lygio administracijoms (valstijoms, savivaldybėms). Keen’as pasisako prieš neoklasikinę ekonominę teoriją ir yra agitavęs už centralizuotą skolų nurašymą.
on 2010.08.20 at 10:31
· Nuoroda
O dar skiriasi pozicija pinigų valdžios institucijų atžvilgiu, ir praktinis požiūris į savo teorijas.
Keen’o kritika, kiek teko skaityti, apsiriboja paburbėjimais “Bernankė nieko nesupranta, nes vadovaujasi neoklasikine ekonomika”.
Tuo tarpu MMT atstovai, naudodamiesi pranašiu analizės aparatu, konstatuoja skirtumus tarp deklaruojamų fiskalinės/monetarinės politikos tikslų ir konkrečių veiksmų, mato institucinius interesų konfliktus, atpažįsta ir kritikuoja tuos konfliktus dangstančią ideologiją, o taikydami savo žinias finansų rinkose, sėkmingai prognozuoja ir daro pinigą.
Tuo tarpu Keen’o bloge skaitytojų prašoma finansinės paramos renginiams, tiek ir jo paties tyrimams.
on 2010.08.20 at 15:19
· Nuoroda
Na ne visai. Jo tas “debunking economics”, kiek slaidus pavartyt teko, gana issamiai parodo neoklasikos trukumus – kaip taisykle panasius i sarasheli parasyta virsuje.
Tiesa radau minti, kuri +- sutampa su tuo skirtumeliu, kuri radau skaitydamas Keen`a:
While you may argue that you deal with the banking system adequately by your distinction between horizontal and vertical transactions, in my opinion there is something not quite right with this. Since government spending is primarily achieved by crediting bank accounts rather than tendering cash, the banking system acts as a further vertical level of the economy sitting in between the money creating government and the wider economy. As such, government deficits and surpluses may have no effect on the wider economy if the banking system acts as a buffer by building up or reducing their reserves. As Steve has shown so well, the growth and contraction of the bank created credit in the wider economy can occur irrespective of any fiat currency reserves.
T.y. net neaisku kas ivyksta is pradziu: net money ikisami ir tada bankeliai juos ispopuliuoja (arba _ne_ – cia pirmas skirtumas: Banks won’t create more credit money as a result of the injections of Base Money. Instead, inactive reserves will rise;); ar is pradziu bankeliai ispopuliuoja, o CB(ar jo analogas) priverstas tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti net money kieki ( If the entire banking system is at its reserve requirement limit, then the Federal Reserve has three choices:
* refuse to issue new reserves and cause a credit crunch;
* create new reserves; or
* relax the reserve ratio.
Since the main role of the Federal Reserve is to try to ensure the smooth functioning of the credit system, option one is out—so it either adds Base Money to the system, or relaxes the reserve requirements, or both.)
on 2010.08.20 at 19:06
· Nuoroda
Vyriausybė (tiek chartalist’ų, tiek circuitist’ų suprantama kaip iždas+cb)
- pirkdama prekes/paslaugas/vertybinius popierius iš privataus sektoriaus (išskyrus bankus) kredituoja banko rezervinę sąskaitą baziniais-exogenous-stipriais pinigais, o bankas ta pačia suma kredituoja kliento sąskaitą. Taigi viena transakcija sukuria ir bazinius, ir silpnus-endogenous-M1 pinigus.
- privataus sektoriaus mokesčiai mokami atitinkamai vienodu dydžiu debetuojant tiek “silpnas”, tiek ir “stiprias” sąskaitas.
Teikdami paskolas klientams bankai vienoda suma kuria kreditą ir silpnus-endogeninius pinigus. Tai horizontaliosios transakcijos.
Skolininkui bankrutavus, kreditas nurašomas, o “sukurti pinigai” lieka? Taip, jie lieka pas apmokėjimo gavėją, bet blogą paskolą bankas privalo nurašyti nuo vidinės “nepanaudoto kapitalo” sąskaitos (ne nuo rezervo centriniame banke). Taigi, horizontalumas išlieka.
Rezervas centriniame banke naudojamas išimtinai atsiskaitymams tarp toje valstyje veikiančių komercinių bankų ir atsiskaitymams su valstybe. Bankų klientų sąskaitos nėra jų rezervinės sąskaitos banke subsąskaitos, o yra bankų dvejybinio įrašo buhalterijos įrašai. Kaip tokie, endogeniniai ir exogeniniai pinigai yra “paralelinės visatos”, kurias jungia tik “juodosios skylės” – bankų buhalterijos.
Taigi, kol kreditas=endogeniniai pinigai, bankų sistema yra tik “horizontal lever”. Jeigu iš pinigų statistikos išskirti bankų vidines “nepaskolinto/nuosavo kapitalo” sąskaitas, tuomet
turime neinformatyvią statistiką, obankų “leverage” kryptis lieka laisvo susitarimo objektu.Vietoje “horizontaliai” arba “vertikaliai” galime pvz. naudoti grąžų lietuvišką kryptį ir kreivumą nusakantį žodį IMPIZAVAI.