JAV reguliuos indėlių palūkanas
Naujiena iš Calculated Risk – FDIC to Tighten Interest Rate Restrictions on some Institutions.
Federalinė depozitų draudimo korporacija (FDIC) paskelbė ketinimą riboti nepakankamai kapitalizuotų bankų konkurenciją dėl indėlių, siūlant gerokai rinkos vidurkį viršijančias indėlių palūkanas.
Amerikoje galioja praktika silpnus bankus perimti valstybės žinion nelaukiant jų bankroto. Visuomenė apie banko perėmimą paprastai informuojama penktadienio vakarą po darbo dienos. Perimtas bankas kaip taisyklė neuždaromas, indėlininkams netrukdoma atsiimti mažesnius, nei draudimo suma indėlius. Savalaikis perėmimas apsaugo nuo didesnių nuostolių ir didžiuosius banko kreditorius.
FDIC ketinimo riboti silpnų bankų konkurenciją dėl indėlių visai suprantama – desperatiškai siūlydamas nepagrįstai dideles palūkanas, bankas prieš užsilenkdamas prisirenka indėlių, kuriuos po to reikia dengti draudimui.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Lentelėje – mėnesio trukmės VILIBOR ir Euribor palyginimas su mėnesinių indėlių palūkanomis skelbiamomis komercinių bankų interneto svetainėse. Ten, kur palūkanos diferencijuojamos pagal indėlio dydį, naudojau mažiausią vertę.
2009.01.27
| LTL, % | EUR, % | |
|---|---|---|
| VILIBOR/Euribor | 5,73 | 1.785% |
| AB SEB bankas | 6,25 | 2,00 |
| AB bankas „Finasta“ | 6,10 | 4,50 |
| AB bankas ,,Hansabankas” | 6,00 | 3,00 |
| AB DnB NORD bankas | 4,80 | 1,20 |
| Akcinė bendrovė bankas SNORAS | 9,50 | 7,60 |
| Akcinė bendrovė PAREX BANKAS | 8,70 | 7,05 |
| Akcinė bendrovė Šiaulių bankas | 8,90 | 5,80 |
| Akcinė bendrovė Ūkio bankas | 8,90 | 5,60 |
| Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas | 8,90 | 7,60 |
Galima manyti, kad lentelės apačioje esantiems bankams, pradedant Snoru, tarpbankinė rinka uždara. Gal ne be pagrindo – siūlomos palūkanos, ypač už indėlius eurais, lyginant su Euriboru atrodo desperatiškai.
Naujausiame internete skelbiamame Valstybinės įmonės “Indėlių ir investicijų draudimas” 2007-ųjų metų balanse – 750 mln.lt. finansinio turto. Ne kaži kiek, lyginant su paminėtų bankų įsipareigojimais.
Su tokiais aktyvais amerikoniškų praktikų Lietuvoje taikyti turbūt neišeis. Nieko tokio, gal prisitaikysim arabišką variantą ‘Banks are hereby required not to be in a hurry to publish their audited annual accounts’. Jungtiniuose Arabų Emyratuose bankams pasiūlyta neskubėti skelbti metinius balansus.
Papildymas. Dėl “arabiško varianto” neapsirikau.
2009-01-29, alfa.lt: Lengvų paskolų tikėtis kol kas neverta
Nors pernai kartu bankai uždirbo 902,6 mln. litų pelno (penktadaliu mažiau nei užpernai), tačiau septyni bankai patyrė nuostolį (tarp jų – penki užsienio bankų skyriai ir du šalyje registruoti bankai), nurodo Lietuvos bankas.
Kurie bankai buvo nuostolingi, neaišku. Šįsyk pirmą kartą Lietuvos bankas sausio gale nepateikė kiekvieno banko pelno ar nuostolio už praėjusius metus. Taip daryti paprašė keli bankai, sako R. Šarkinas: „Yra nustatytos jų vidaus tarkos, negali skelbti rezultato be audito ir pan. Patys bankai rezultatus paskelbs vasario ar kovo mėnesį.“
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Indėlių litais perviršis komerciniuose bankuose
- Lietuvos banko VILIBOR demagogija
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
- Nesidrovėkime nacionalizavimo. Snoro krizės valdymo trūkumai
- Atsiimti indėlius iš bankų nesąžininga
Temos: Bankai · Žymos: rizika, vilibor
on 2009.02.2 at 18:03
· Nuoroda
“Amerikoje galioja praktika silpnus bankus perimti valstybės žinion nelaukiant jų bankroto.”
Iš to ką teko skaityti – perima ne iškart, ne visus, ir atsidūrusius pakankamai kritiškoje situacijoje. Plg. Bear Sterns, Lehman Bros., Merril Lynch ir Citibank. Visgi perimtų šiai dienai yra apie 200, bankrutavusių – 25. Teko Patys JAV apžvalgininkai galvoja, kad perėmimas yra per daug patrauklus, nes visi rikiuojasi į eilę norėdami būti perimti
“Naujausiame internete skelbiamame Valstybinės įmonės “Indėlių ir investicijų draudimas” 2007-ųjų metų balanse – 750 mln.lt. finansinio turto. Ne kaži kiek, lyginant su paminėtų bankų įsipareigojimais.
Su tokiais aktyvais amerikoniškų praktikų Lietuvoje taikyti turbūt neišeis.”
Ar tikrai manote, kad JAV ir LT reguliuotojų (FED, FDIC ir Iždo dep. JAV, Lietuvos bankas ir vyriausybė ? – Lietuvoje) bankelių gaivinime (tai kiek teko matyti – pirma stadija, kai bankas susiduria su likvidumo problemom) ir perėmime turi vienodas galimybes?
Išleisti pinigų (tiek kiek reikia gaivinimo paskoloms) ir pasidėti įkeistą turtą į balansą – jokių problemų, kai turi laisvę didinti pinigų masę kiek tik norisi, tokia ir buvo FEDo politika. Neturiu jokių abejonių, kad bailout’ai, už kuriuos Iždas gauna perimamų bankų akcijas, daromi tokiu pat būdu. Taigi, IID garantijų fondas negali užtikrint visų bankų indėlių grąžinimo, ir vargu ar yra nors viena besivystanti šalis, turinti kitokią situaciją.
on 2009.02.2 at 22:25
· Nuoroda
Penki bankai kaupia indėlius, siūlydami desperatiškai aukštas palūkanas. Visiems ištrimituota, kad indėliai apdrausti valstybinėje draudimo įmonėje, kuri ištiesų neturi pakankamai lėšų ir, savaime suprantama, nėra rizikos perdraudusi.
Ar valstybė gali sau leisti tokį rizikos kaupimąsi, štai kur klausimas. Būtina imtis žingsnių tą rizikos augimą stabdyti ar kažkaip kontroliuoti. Neatrodo, kad tai būtų daroma.