Švelnus LB auditas
Stasys Jakeliūnas šiandien ėmė interviu iš valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės:
Dar viena sritis – Lietuvos banko veikla. Aš stebiu šios institucijos veiklą ir bandau įvertinti jos vaidmenį ekonominiuose procesuose, ypatingai plūstant į šalį pigioms paskoloms iš Skandinavijos. Kiek žinau, Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę atlikti Lietuvos banko auditą. Ar jūs ketinate audituoti tai, kaip Lietuvos bankas įgyvendino savo pagrindinius tikslus – užtikrinti kainų ir bankų sistemos stabilumą? Bent jau man atrodo, kad kainų stabilumo testas neišlaikytas, nes nekilnojamojo turto kainos augo trisdešimt procentų per metus, dabar tokiu pat tempu krinta.
Prieš kelis metus jau esame darę Lietuvos banko veiklos auditą. Seimas ką tik pritarė įstatymo pataisai, kurioje numatyta galimybė atlikti išsamesnį Lietuvos banko auditą. Kuomet ši pataisa įsigalios, galėsime įvertinti, ar Lietuvos bankas turi visas reikalingas vidaus kontrolės procedūras, metodikas ir taisykles, kurios padeda užtikrinti pagrindinio tikslo – kainų stabilumo išlaikymo Lietuvoje – įgyvendinimą. Tikiuosi, kad būsime naudingi Lietuvos bankui.
LB reikia tikrinti ne “vidaus kontrolės procedūras, metodikas ir taisykles”, o užsienio atsargas (rinkos verte), tarpusavio įsipareigojimų užskaitos sutartis (ISDA Master agreements) ir depozitorinių institucijų, kuriose laikomi rezervai, patikimumą/neutralumą Lietuvos bankų sistemos atžvilgiu.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Ko vertos Lietuvos banko oficialiosios tarptautinės atsargos?
- Klausimai Lietuvos bankui: ar teisingai suprantu įsipareigojimų savitarpio įskaitymų riziką?
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
- JAV reguliuos indėlių palūkanas
- Lietuvos bankas turėjo žinoti :(
Temos: Bankai, Valdžia · Žymos: iššūkiai, lietuvos bankas
on 2009.11.27 at 0:45
· Nuoroda
Jakeliūnas sufleruoja Valstybės kontrolei, kad ši pasidomėtų ir įvertintų LB vaidmenį NT kainų burbulo pūtime. Nežinia, ar kada beprireiks patirties iš tokios pamokos, bet ją išmokti būtina.
Dėl to, kad atsainiai elgęsis burbulo pūtimo metais, bankas gali taip pat neatsargiai elgtis su atsargomis ir sutartimis, rizika be abejo yra. Rimto pagrindo tuo susirūpinti kol kas nebuvo, bankas demonstruoja ramybę ir raportuoja pelnus (2010 planuoja 0,5 mlrd.Lt.).
on 2009.11.27 at 3:17
· Nuoroda
Nemažas pelnas, metai iš metų. Turėtume galvoti, kad LB dirba puikūs, neklystantys rizikos valdytojai. Arba apskaitos specialistai, turintys laisvę obligacijas vertinti “vidinėmis” metodikomis.
Pusė milijardo pelno nuo kokių 15 milijardų kapitalo, kurio koks trečdalis laikoma didelio likvidumo (t.y. nepelninguose) instrumentuose, reiškia, kad likusieji du trečdaliai yra investuoti į padidintos rizikos popierius.
Pati paprasčiausia optimistinė vertinimo metodika – palūkanų normoms mažėjant vertinti obligacijas rinkos verte, o didėjant (obligacijoms pingant) – ateities pajamų diskauntu. 90% situacijų metodika pakankamai gera, nebent eminentas bankrutuotų, arba obligacijas prieš savo valią tektų likviduoti rinkos verte. Kas visai realu, nes šiuo metu gyvename 2% rizikos pasaulyje.
Būtent tai ir reikėtų audituoti.
“Tikiuosi, kad būsime naudingi Lietuvos bankui” auditas nepanašu, kad galėtų būti naudingas kam nors kitam, nei LB. Visai nenustebčiau, jei tokio audito rezultatas būtų ne LB vaidmens nustatymas nekilnojamojo turto burbule, o “per mažų” LB galių emituoti pinigėlius konstatavimas.
Litas šiuo metu yra euro, LB sugebėjimo tvarkyti atsargas ir bankų sistemos sugebėjimo pūstis derivatyvas (jau dabar per daug rizikų). Suteikus LB emisijos galias, sisteminę riziką augintų dar ir LB (ne)sugebėjimas balansuoti emisijas su vyriausybės skolinimusi ir mokesčiais, ir neišvengiamai tame procese vykstančio perskirstymo žala.
Nėra taip, kad emisijos galių suteikimas centriniam bankui yra besąlyginis blogis. Jeigu reformos nevyksta ir klesti kleptokratija, pinigų nuvertinimas yra išeitis labiausiai apmokestinamiems silpniesiems. Atsarginis išėjimas iš griūvančios sistemos. Bet tai atsarginis išėjimas į uždarą kiemą.
on 2009.11.28 at 13:52
· Nuoroda
A. Zuoko tinklapyje radau. Visai nieko.
http://rutube.ru/tracks/1154977.html?v=28b9d00a399c62c665437eaf37a9046e
on 2009.11.28 at 15:19
· Nuoroda
Ideologizuota analizė. Leontjevas pats prieštarauja sau, kai “niekuo nepadengtus dolerius” vadina “realiais Rusijos rezervais”.
Tuo tikėjimu doleriai ir padengti.
on 2009.11.29 at 14:23
· Nuoroda
> Pusė milijardo pelno nuo kokių 15 milijardų kapitalo, kurio koks trečdalis laikoma didelio likvidumo (t.y. nepelninguose) instrumentuose, reiškia, kad likusieji du trečdaliai yra investuoti į padidintos rizikos popierius.
Pagal LB ataskaitą, didžiąją dalį turto sudaro vertybiniai popieriai:
“LIETUVOS BANKO
METINĖ FINANSINË ATASKAITA (2008)”
Žr. 27 pastabą paskutiniame psl. –
Skolos vertybiniai popieriai – 13 058,50 (mln.Lt.)
LB ataskaitoje detalizacijos ar bent klasifikacijos, kokie tai popieriai ir koks jų pajamingumas/rizikingumas, nėra, tik aprašymas, kaip LB valdo riziką. Turto apskaitos ir vertinimo (perkainojimo) principus nustato ir už juos atsakinga banko vadovybė, vertybinių popierių perkainojimas aprašytas 8 psl. ir man atrodo teisingas :
“Vertybiniai popieriai perkainojami kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną tos dienos rinkos kaina.”
[Ateities] rizikos valdymo įvertinimo E&Y auditas neapima, tai nurodyta aiškinamajame rašte:
(…) auditorius (…) neturi tikslo pareikšti nuomonės apie banko vidinių kontrolių efektyvumą”, “skaičius ir paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus” gavo, o “reikšmingų netikslumų” neaptiko.
Taigi, esminis klausimas – ar LB laikosi LB vadovybės nustatytų turto vertinimo (perkainojimo) ir apskaitos principų (kiek suprantu to E&Y netikrino ir nevertino, tik patikrino, ar vertinimo rezultatai teisingai perkelti į finansinę atskaitomybę) t.y. ar turto vertė atitinka rinkos vertę.
Į tai pirmiausia ir turėtų atkreipti dėmesį Valstybės kontrolė, taip pat – ar [ateities] rizikos vertinimas, tame tarpe ‘anarchisto’ minimi depozitoriumai ir sutartys, yra tinkamas ir atitinka šių dienų realijas. Jei žinoma turi tam pakankamai kvalifikuotų investicinių instrumentų ir rizikos vertinimo specialistų.