Siūlau neimprovizuoti

2009.07.12 vz.lt: Dalia Grybauskaitė: vadovėliai nebeturi prasmės

„Globali ekonomika grįžta į tyrimų laboratoriją – nė vienas iš šiuolaikinių ekonomistų negali būti 100% teisus ir nė vienas vadovėlis nebeturi prasmės. Savojo recepto turi ieškoti kiekviena šalis. Kiekvieną dieną tirti padėtį, reaguoti ir improvizuoti“, – kalba Dalia Grybauskaitė, naujoji Lietuvos prezidentė.

Išskirtiniame interviu, kurį „Verslo žinios“ spausdina pirmadienį, prezidentė kalba apie valdžių padalijimo principą, prezidento galias, atskleidžia savo idealus, pabrėžia skirtumus tarp didelių šalių, kurios „turi galimybę įjungti pinigų spausdinimo mašinas“ ir tokių, kaip Lietuva, kurios „neturi išteklių ir pinigų spausdinimo mašinų“.

Prognozuodami ateitį ekonomistai remiasi modeliais, ir žinoma niekas nepretenduoja į 100% tikslumą. Tai nereiškia, kad visi modeliai vienodai nepatikimi ir neefektyvūs. Susimovė neoklasikinė ekonominė doktrina, tuo tarpu kredito procesus bei kapitalo srautus analizuojantys ekonomistai ir finansų analitikai dabartinę recesiją kuo puikiausiai prognozavo.

2009.07.13 FT Alphaville: Who saw it coming and the primacy of accounting

Massive hat tip to Chris Cook for pointing out this fascinating paper.

In it, Dirk J Bezemer of Gronington University attempts to show that certain contrarian economic models — and economists — anticipated the credit crisis and the ensuing recession. In contrast, mainstream economic models, and by extension most economists, did not.

(…) The entire paper itself, however, and its potential implications for the supremacy of certain economic models makes for interesting reading.

(…) These are what Dirk Bezemer calls accounting or flow of funds views of the economy. They have certain Austrian School characteristics, like a distinction between financial wealth and real assets, as well as the separate representation of stocks and flows, and modelling the financial sector separately from the real economy. Those are in contrast to traditional neoclassical economic models which tend to focus on equilibriums, according to Bezemer.

Bezemer’io tyrimą (51 psl. pdf) Alphaville autoriai rekomenduoja skaityti visą.

Krizę prognozavę ekonomistai:

Krizę prognozavę ekonomistai

Krizę prognozavę ekonomistai

Sąrašas, žinoma, neišsamus, ir ne visų autorių darbai prieinami. Nuorodos bent į du reguliariai rašančius sąrašo autorius – Steve Keen ir velionio Kurto Richebacherio laiškų koautorių Doug Noland patalpintos šios svetainės Skaitinių tinkle skiltyje, neblogesni John Hussman, Michael Pettis, Simon Johnson, Mike Shedlock rašiniai.

Beje, dar 2006-aisiais nekilnojamojo turto burbulo sprogimą Lietuvoje prognozavo LB analitikas Tomas Ramanauskas.

Akivaizdžiai nuoseklesnė ir analitiškai pranašesnė ekonominė mokykla. Autoriai, beje, nenustoję rašyti 2006-aisiais, o dirbantys ir rašantys dabar. Yra kuo remtis, nereikia improvizuoti.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. xxx formos recesija
  2. Libertarai
  3. Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
  4. Menkai suvokiamos rizikos
  5. 322 ekonomistai siūlo JAV prezidentui stabdyti išlaidavimą

Paskelbta 2009 07 14 at 2:36 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Ekonomika · Žymos: ekonomistai, prognozės

9 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė Petras
    on 2009.07.14 at 8:38
    Atsakyti · Nuoroda

    Savaime aišku, jog krizę buvo galima prognozuoti. Štai Kuodis, atsimenu, jau 2004-aisiais kalbėjo apie nekilnojamo turto kainų burbulą, kai dar jo nelabai buvo :)

    • Parašė anarchistas
      on 2009.07.15 at 8:37
      Atsakyti · Nuoroda

      Na, Kuodis, užimdamas savo pareigas centriniame banke, galėjo ne tik pakalbėti, bet ir pasirūpinti užkirsti kelią.

  2. Parašė Mauras
    on 2009.07.14 at 10:44
    Atsakyti · Nuoroda

    skaitymo daug, todėl man asmeniškai trūksta anarchisto apibendrinimo – o ką gi siūlo nuoseklesnės ir analitiškai pranašesnės ekonominės mokyklos autoriai, kuriais reikia remtis? Paskaičius Definancialization, deglobalisation ir t.t. yra daugiau sociologiniai nei ekonomistų-finansininkų patarimai.

    Dėl DG improvizacijų – tai priimu tik kaip lengvesnio ir nesuniveliuoto mainstream ekonomistų dogmų ir “visi taip daro” požiūrio siūlymą ieškant išėjimo iš krizės.

    Pvz. Finansinio tvarumo įstatymo projekto stūmėjų Seime pagrindiniai argumentai yra “valstybė privalo užtikrinti stabilumą” ir “visi taip daro”. Iš tiesų valstybė neprivalo gelbėti jokio verslo, ypač užsienio kapitalo, ir ne visi taip daro. O bankų akcininkus gelbėjusios vyriausybės užkrauna savo šalies piliečiams didesnę skolų naštą ateityje vardan menamo ir netvaraus stabilumo šiandien.

    Tvarus stabilumas atsiras tada, kai bankai ims profesionaliai valdyti riziką ir atsakingai elgtis su indėlininkų pinigais, o ne tada, kai vyriausybė kurį nors jų “išgelbės” pinigais, atsigulančiais našta ant mokesčių mokėtojų.

    • Parašė anarchistas
      on 2009.07.15 at 9:19
      Atsakyti · Nuoroda

      trūksta anarchisto apibendrinimo – o ką gi siūlo nuoseklesnės ir analitiškai pranašesnės ekonominės mokyklos autoriai, kuriais reikia remtis?

      Apibendrinimo gal ir trūksta. Pasiūlymų spektras ne toks ir siauras, minėti autoriai, vertindami ekonomiką, nėra nei vienminčiai nei kokio vieno sprendimo lobistai.

      Keletas dalykų, dėl kurių sutaria (net jeigu siūlo skirtingus sprendimus) visi:

      - Reikalingas ekonomikos “deburbulizavimas” – finansų sektoriaus reformos, kurios apsaugotų nuo sisteminės rizikos kaupimosi ateityje. Vieni mano, kad to galima pasiekti gerinant finansų sektoriaus reguliavimą, kiti, skeptiškesni, kalba apie finansinių institucijų išskaidymą į mažesnes, veikiančias savo rizika, nekeliančias sisteminės grėsmės ir nereikalaujančias privalomų gelbėjimų mokesčių mokėtojų sąskaita (man priimtinesnė antrųjų nuomonė).

      - Finansų sektoriaus nuostolių dengimas mokesčių mokėtojų sąskaita yra blogis.

      - Apskaita turi būti adekvati. Pastarojo laikotarpio apskaitos standartų švelninimai bankams veda į zombinomiką. “Vartotojų” lūkesčių gerinimas neturi būti valdžios tikslas nei oficiali (ar neoficiali) politika.

      - Šiuolaikinė visuomenė susiduria su rimtomis finansų sektoriaus korupcijos, susiliejimo su valdžia problemomis, kurias kažkaip reikia spręsti.

      Dar patikslinsiu: iš Bezemer’io sąrašo gana reguliariai skaičiau penkis autorius – Janszen, Keen, Richebacher (ir jo laiškų bendraautorių, į pabaigą – tiesiog autorių Noland), Roubini, Schiff ir kartais (šeštą) kokį Shiller’io interviu ar pasisakymą. Nors ir neslėpdami savo pozicijų, žmonės daugiausia užsiima prognozavimu, tik Schiff ir Roubini aktyvistai. Roubini vos ne diktuoja Tarptautinio valiutos fondo politiką, Schiff – Ron Paul’o finansų patarėjas. Iš mano minėtų dar kelių autorių, aktyvistais galima vadinti Johnson ir Shedlock.
      Labai trumpai apibūdinant kiekvieno siūlomus receptus, vaizdelis toks:
      Roubini – spausdinti pinigus,
      Schiff – auksas yra pinigai, auksas brangs, pinigų nespausdinti,
      Johnson – mažinti finansų korupciją, gerinti finansų sektoriaus reguliavimą,
      Noland – gerinti centrininės valdžios (centrinio banko) politiką, užkertant kelią kredito burbulams,
      Shedlock – mažinti valdžios vykdomą pinigų perskirstymą, naikinti centrinį banką.

  3. Parašė Tamagochi
    on 2009.07.15 at 13:18
    Atsakyti · Nuoroda

    Robert Schiller labiausiai sužibėjo per 2000 krizę, o štai 2007-ais, kai pasirodė pirmieji ženklai, tai jo komentarai buvo, kad maždaug “krizė gali būti, bet negili”. Jis taip pat aktyviai remia vyriausybės pinigų spausdinimo politiką – tad neatrodo labai patikimai.

    Vienas iš patikimesnių mano sekamų analitikų yra Bill Fleckenstein
    http://articles.moneycentral.msn.com/Investing/ContrarianChronicles/WaitingGameAPlungeIsInevitable.aspx

  4. Parašė Algis
    on 2009.07.17 at 14:59
    Atsakyti · Nuoroda

    Ir sutapk tu šitaip, liepos dvyliktą D.Grybauskaitė:
    “Dalia Grybauskaitė: vadovėliai nebeturi prasmės”

    O liepos 16 d. “The Economist”:
    http://www.economist.com/printedition/displayCover.cfm?url=/images/20090718/20090718issuecovUS400.jpg

  5. Parašė Sistem
    on 2009.07.21 at 8:52
    Atsakyti · Nuoroda

    Didėjant specialistų kiekiui visada atsiras kuris prognozuos teisingai. Bet krizę tikrai galima prognozuoti ir skaičiuoti, tai ne kokybinis o kiekybinis dalykas.
    Aš manau kad tai yra tiesiog pačio Vartojimo krizę, kuris tikrai negrįš į buvusį lygį. Vartojimas buvo skatinamas visais įmanomais būdais, kad ir nelabai gražiais: prastos kokybės produktų gamyba 9kiniškas šlamštas, kuris šlamštas vien todėl kad pirktum kuo greičiau kitą, jis tyčia gaminamas nekokybiškas arba su dideliu broko procentu) tai jaučiasi net nokia telefonuose, dabar prieš mane guli senas geras nokia 6210 kuris per ilgus tarnavimo metus nenusitrynė ir atrodo praktiškai naujas (tada dar nokia gamino kokybiškas prekes.
    Krizę bandoma įveikti sumaitinant visiems didelius pinigų kiekius, Japonijoje net tiesiogei vartotojams, bet tai nepadės vėl sukelti tokio milžiniško beprasmio vartojimo. Jai pvz europa neišmestų ale sugedusio nesuvalgyto maisto o atiduotų jį tai pasaulis nebadautų. Ko žmogui reikia? Būsto ir maisto ;]

    • Parašė Vidmantas
      on 2009.07.21 at 15:45
      Atsakyti · Nuoroda

      Su Sistem iš dalies sutinku, iš dalies nesutinku. Dabartinėje visuomenėje vyraujantis vartojimo kultas ne vien tik sekina išteklius, blogina gaminių kokybę, bet skatina technologinį tobulėjimą. Esminis klausimas lieka, ar tas tobulėjimas egzistenciškai yra būtinas, ir ar jis atsveria jo sukeltas neigiamas pasekmes? T.y. ar jis nėra destruktyvus? Čia jau paliečiami filosofiniai klausimai, kurie nagrinėja tokias temas, kaip “ar geriau stengtis maksimizuoti bendrą visuomenės individų turimo gėrio sumą, ar minimizuoti didžiausią galimą atskiro individo blogį”, nuvedantis į laisvas rinkas, kapitalizmą, komunizmą arba socializmą.
      Mano akimis žiūrint, dabartinė situacija — aiškiai matomas faktas, kad šis progresas kai kuriose išsivysčiusiose ir “besivystančiose” (Lietuva, Latvija) šalyse privedė iki dominuojančio požiūrio “jei tik TAI yra, priežastį, kam TO reikia, visada rasim”, ko pasekoje prasidėjo besaikis vartojimas (hint: antsvorio problema amerikiečių visuomenėje, kurią sukėlė mažas fizinis aktyvumas ir ne visai sveikas greito maisto restoranų produktas, per mažas dėmesys žmogui kaip gyvam gamtos organizmui ir per didelis žmogui kaip visuomenės nariui).
      Maslow tyrinėdamas atskleidė, kad žmogui reikia kur kas daugiau, nei būsto ar maisto. Tai — tik pirmas ir antras “poreikių piramidės” lygmenys (fiziologiniai poreikiai bei saugumo poreikis). Lieka dar trys, kurių viršuje — “saviraiška”. O štai su saviraiška ir yra didžiausi skirtumai. Jei fiziologiniai poreikia tarp žmonių yra panašūs, tai saviraiška skiriasi kaip diena ir naktis. Pasekmės — didžiuliai požiūrių skirtumai, sistemų aibė, nesutarimai ideologiniame lygmenyje ir… poreikis progreso, kuris patenkintų tuos įvairius BEAUGANČIUS poreikius. Kilpa užsidaro.

  6. Parašė Sarunas
    on 2009.07.23 at 17:05
    Atsakyti · Nuoroda

    Pasigendu atgalinio testavimo. Jei modelis rodo, kad kai kazkas pakyla tai paskui butinai nukrenta, aciu labai, bet daugmaz bevertis.

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą