Padiskutuokime su Kreiviu

Ūkio ministras Dainius Kreivys randa laiko rašyti blogą ir net atsakinėja į komentarus. Labai šaunu, padiskutuokime.

Paskutinis įrašas – FT:What went wrong with Latvia?

Kas blogai su Latvija, tas pats (išskyrus dar neįvykusį bankų gelbėjimą) blogai ir su Lietuva. Parašiau netrumpą komentarą:

Daugelis apžvalgininkų tai, kas vyksta Lietuvoje ir Latvijoje, vertina kaip unikalų eksperimentą – bandymą atstatyti ekonomikos konkurencingumą nedevalvuojant valiutos, vidinės defliacijos būdu.

Pasirinkdamos šį kelią, vyriausybės priėmė iššūkį suvaldyti ir reformuoti ekonomiką bliūkštančių spekuliacinių finansų / nekilnojamojo turto burbulų sąlygomis. Tą kovą, deja, pralaimi – ekonomika traukiasi, mokesčių surinkimas blogėja, o konkurencingumas neatsistato. Vienas ryškiausių indikatorių – realiųjų efektyviųjų valiutų kursų rodikliai (tame tarpe lemiami vidaus rinkose veikiančių nenugalimų monopolių) blogėja. Kapitalas traukiasi, spaudimas finansų sistemai didėja, reali devalvavimo rizika ir jos suvokimas didėja. Vyriausybių skolinimasis užsienyje dalinai kompensuoja kapitalo nuotėkį, bet tik dalinai ir didele kaina.

Pamažu degraduojama į “skausmingų, bet neišvengiamų” sprendimų situaciją – arba drastiškai karpyti išlaidas (drastiškai – reiškia pažeisti socialinius įsipareigojimus, karpyti pensijas), arba devalvuoti valiutą. Abu šie sprendimai labai blogi teisingumo prasme – pirmas yra skriauda pažeidžiamiausiems gyventojų sluoksniams, antras – santaupų turintiems žmonėms, o taip pat valiutinių įsipareigojimų turintiems žmonėms ir verslams. Kol kas tendencijos tokios, kad abi šios skriaudos bus įvykdytos – pirma “drastiškas mažinimas”, tada – devalvavimas.

Einama link didžiulio, absurdiško politinio fiasko.

To dar galima išvengti.

Ekonomikos konkurencingumą lemia ne tik efektyvusis valiutos kursas, pigi darbo jėga ir mieli, angliškai kalbantys ir bendradarbiauti norintys valdininkai. Ekonomikos konkurencingumą ir patrauklumą labai smarkiai lemia patraukli mokesčių sistema ir teisinė aplinka.

Teisinę aplinką vyriausybė tobulinti bando. Labai lėtai, bet vis geriau, negu nieko. Mokesčių srityje, deja, demonstruojama visiška impotencija.

Visos pastarojo meto reformos ir iniciatyvos tik šokiruoja visuomenę. Apie kokias nors kitokias, radikalesnes, į didesnį teisingumą orientuotas reformas net nekalbama. Kodėl?

Esame maža valstybė, ir skirtingai, nei didžiosios, galėtume lengvai prisitraukti mums labai reikšmingo dydžio (o pasaulio mastu – labai nedidelius) resursus tiesiog sukurdami patrauklią mokesčių sistemą. Tokią, kad pasaulio mokestinių aplinkų reitinge (Pasaulio bankas ir KPMG: Paying Taxes) būtume ne kokie vidutiniokai, o pirmo penketuko dalyviai. KAS TRUKDO TAI PADARYTI?

Dainiaus Kreivio atsakymas ir tolesnė diskusija čia:
https://www.blogger.com/comment.g?blogID=1524657257812867944&postID=5738541872228370433&page=1

Kam įdomu, siūlau sudalyvauti.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Airijos gelbėjimo farsas
  2. Visuotinis disbalansas niekur neišėjo
  3. Viena blogiausiai valdomų ekonomikų pasaulyje
  4. Stimuliavimai prie gero neveda
  5. Reformos nevyksta, kada tversim aplink parlamentą tvorą?

Paskelbta 2009 06 09 at 13:55 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Ekonomika, Pinigai, Valdžia · Žymos: reformos, valdžiažmogiai

8 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė Grass
    on 2009.06.9 at 14:41
    Atsakyti · Nuoroda

    Neblogai :) gal protingi ir issilavine Lietuvos pilieciai ministrams prades teikti realius pasiulymus

  2. Parašė Giedrius
    on 2009.06.10 at 0:46
    Atsakyti · Nuoroda

    Kaip suprantu manai, kad devalvacija Lietuvoje neišvengiama. Kodėl? Manai, kad LB nepajėgus pakeisti visų apyvartoje esančių litų į eurus, ar manai, kad valdžia nepajėgi mažinti biudžeto išlaidas proporcingai mažėjančioms biudžeto pajamoms?

    • Parašė anarchistas
      on 2009.06.10 at 2:03
      Atsakyti · Nuoroda

      1. Labai abejoju, ar LB užsienio atsargų vertė tokia, kaip deklaruojama. Greičiausiai dalis nelikvidžios.
      2. Beveik neabejoju, kad dalis LB atsargų investuotos mainais / garantuojant užsienio finansinių institucijų investicijas Lietuvoje.

      Rašiau apie tai sausį
      Ko vertos Lietuvos banko oficialiosios tarptautinės atsargos?
      Antroji prielaida (trečias klausimas tuomet publikuotame tekste), jeigu teisinga (siūlau pačiam peržvelgti ten pateiktus argumentus, gal net paskaityti Pagrindines Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatas) yra NESTABILUMO GARANTAS.

      Kodėl?

      Pagal dabartinę ekonominę situaciją litas yra pervertintas. Tiek purchasing power parity (nežinau, koks tiksliai būtų lietuviškas terminas) aspektu (lietuviai apsipirkinėja užsienyje), tiek ir efektyviojo lito kurso (trūksta konkurencingo eksporto) prasme. Ne pati naujausia palyginamoji efektyviųjų kursų statistika yra Eurostate, naujesnė LB statistika rodo, kad reikalai tik blogėja.

      Esant tokiai situacijai, santaupos ir investicijos natūraliai traukiasi iš vidinės rinkos. Besitraukiantieji keičia litus į valiutą realiai paaukštintu kursu, tas kursas finansuojamas pasiliekančiųjų sąskaita. Šis procesas viena kryptimi vyksta nuo praeito rudens.

      Lietuvos bankas supirkinėdamas litus turi pardavinėti likvidžius užsienio aktyvus. Jeigu parduoda aktyvus, kuriais buvo garantuotos investicijos į Lietuvoje veikiančius komercinius bankus, investuotojams labai didėja rizika ir pakertama motyvacija tęsti kreditą mūsų komerciniams bankams ir/arba laikyti vyriausybės obligacijas.

      Vyriausybei tokioje situacijoje iškart brangsta (arba kaip latviams – tampa neįmanomu) skolinimasis užsienio rinkose.

      Komerciniai bankai (bent kai kurie) tokiomis sąlygomis susiduria su trigubu, nepakeliamu spaudimu:
      a) dėl ekonomikos nuosmukio blogėja paskolų portfelio kokybė,
      b) indėliai mažėja dėl besitraukiančio užsienin kapitalo,
      c) jeigu parduodamos LB atsargos išties pakerta užsienio kredito linijas, reikia dar ir grąžinti užsienio kreditus.

      Kritinė riba – bankų nemokumas – pasiekiama daug greičiau, nei išeikvojamos centrinio banko užsienio atsargos. Labai apytikslis įvairiose diskusijose minimas įvertis yra maždaug trečdalio atsargų praradimas.

      Tam procesui necharakteringa savaiminė stabilizacija, greičiau kaip tik griūtinės charakteristikos. Ekonomika savaime nesistabilizuos, apie tai jau ne kartą rašiau, ir tai dar toli gražu ne visą neigiamą dinamiką esu aprašęs, daugelis argumentų kol kas liko nuorodose.

      Vienintelė išeitis (prieinama mums todėl, kad esame maži ir dar santykinai mažai prasiskolinę) – greita ir ryški investicinį patrauklumą didinanti mokesčių reforma. Priešingu atveju devalvavimas neišvengiamas.

      Dėl mokesčių reformos jokios viešos diskusijos nevyksta.

  3. Parašė jomajo
    on 2009.06.10 at 7:44
    Atsakyti · Nuoroda

    atrodo labai populistinis parasymas (visai kaip socialdemokratu parekavimai) ne i tema. mokesciu sistemos pagerinimas gal pradetu duoti nauda uz dvieju ar triju metu, bet visiskai neissprestu dabartiniu problemu.

    • Parašė anarchistas
      on 2009.06.10 at 10:52
      Atsakyti · Nuoroda

      Dėl dviejų-trijų metų nesutinku. Gal nepastebėjote, per kiek laiko davė rezultatus gruodžio mėnesio mokesčių reforma?

  4. Parašė Giedrius
    on 2009.06.10 at 13:02
    Atsakyti · Nuoroda

    Jei tu teisus dėl to, kad LB atsargas “suinvestavo” į komercinių bankų obligacijas ir panašias nelaimes, tada jo, esame užskridime. Tik man kažkodėl nesinorėtų tikėti, kad taip ir yra :) Aišku jei tik LB skelbtų savo detalų balansą, spėlioti nereiktų.

    Jei vis tik LB atsargų nepragėrė, užsienio prekybos deficito problema yra išsisprendžianti savaime:

    1) Norint pirkti užsienyje, reikia turėti už ką. Kol užsienio bankai skolino lietuviams vartojimui, pirkti už ką buvo. Nustojo skolinti – pinigų pirkimui iš užsienio liko tik tiek, kiek jų gaunam už eksportuotas prekes, todėl ir užsienio prekybos deficitas per paskutinį pusmetį dingo.

    2) Jei lietuviams pirkti pigiau užsienyje ir jei jie tą ir daro, Lietuvos gamintojai turi tik vieną pasirinkimą – mažinti kainas. Jei manyti, kad žaliavas Lietuvos gamintojai gauna iš ten pat ir +- už tiek pat už kiek ir užsienio gamintojai (manyti kitaip pagrindo nematau), mažinti kainą galima tik darbuotojų atlyginimų sąskaita. Šiandien tą ir matome – atlyginimai mažėja, kainos taip pat, kas irgi stipriai prisideda prie užsienio prekybos deficito mažėjimo.

    Konkurencingumo problemos neišsisprendžia savaime tik vienu atveju – dėl kvailų valdžios įstatymų (privilegijos profsajungom, didelė minimali alga, draudimai atleisti darbuotojus ar/ir mažinti jiems algas ir tt.). Nors Lietuvoje ši sritis toli gražu ne ideali, tačiau iki problemų šioje srityje pvz. USA yra toloka.

    Dėl būtinumo gerinti verslo sąlygas norint atgaivinti ekonomiką (t.y. pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą) sutinku 100%, tačiau net jei to ir nebus padaryta, litui dėl to nei šilta nei šalta, tiesiog Lietuvos žmonės gyvens way blogiau, nei kad galėtų.

    Reziumuojant: mano supratimu devalvuoti litą gali būti reikalas tik dėl 2 priežasčių: 1) jei LB yra pragėręs rezervus; 2) jei seimas nesugebės mažinti biudžeto išlaidų tiek, kiek mažės biudžeto surinkimas. Dėl pirmo punkto galima tik spėlioti, su antru punktu seimas bent jau kol kas tvarkosi patenkinamai.

    • Parašė anarchistas
      on 2009.06.10 at 18:44
      Atsakyti · Nuoroda

      Giedriui: jeigu nesinori tikėti, tuomet reikia rasti geresnį, nei mano pateiktas, paaiškinimą LB afišuojamai netting’o praktikai:

      Siekdamas papildomai sumažinti skolinimo riziką, Lietuvos bankas su sandorio šalimis siekia sudaryti bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartis. Pagal jas vienos iš sutarties šalių nemokumo ar kitais sutartyje numatytais atvejais dėl tam tikrų sandorių atsirandantys šalių įsipareigojimai viena kitai būtų tarpusavyje įskaitomi, o nepatenkinti reikalavimai sumažėtų iki grynosios šių įsipareigojimų skirtumo vertės.

      Kad aktyvų, kuriuos perka LB, eminentai yra įsipareigoję – aišku. O KOKIE GALI BŪTI TIK INVESTUOJANČIO Į VERTYBINIUS POPIERIUS centrinio banko įsipareigojimai VP pardavėjui, kad jiems būtų galima taikyti tarpusavio užskaitymus? Ar yra daug atsakymo variantų?

      (Papildau komentarą) … Na, mes juk negalvojame, kad LB dalino garantijas kokiems nors visai su Lietuva nesusijusiems kreditams?

  5. Parašė anarchistas
    on 2009.06.12 at 4:24
    Atsakyti · Nuoroda

    O galvoju, gal imsiu, ir paties Lietuvos banko paklausiu.

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą