Parex gelbėjimo afera Latvijoje

Parex banko gelbėjimas Latvijos mokesčių mokėtojams kainavo apie pusantro milijardo eurų, gal daugiau. Virš penkių milijardų, verčiant sumą į litus.

2009.09.29, The Baltic course. Valdis Zatlers: secrecy over official findings in Latvia is unacceptable

The Audit Office has concluded that, in rescuing Parex banka, LVL 674 million was withdrawn from the Latvian economy and deposited at the bank for a few weeks at the end of 2008, which the state might never get back. This amount was to be returned in July or August this year, but only LVL 50 million and EUR 9 million (LVL 6.3 million) was repaid. The Audit Office informs that LVL 674 million is equal to 37% of the planned tax revenue this year.

In order to invest money in Parex banka, the state had to borrow, which increased government debt from 6% to 38%. In order to find money fast, the State Treasury had to resort to unprofitable deals – sale of government bonds incurred an LVL 6 million loss for the state.

Because of the borrowing by the state, loan interest rates at Latvian commercial banks increased to up to 15.24% a year. All floating rate loan recipients suffered as a result.

The Audit Office estimates that the technical costs of Parex banka takeover deal reached LVL 1,012,646 by June 30 this year.

Furthermore, Parex banka current management and their consultants cost at least LVL 100,000 a month at the moment.

The Audit Office also strongly criticizes the Financial and Capital Market Commission, headed by Irena Krumane. The commission did not provide systematic analysis of “Parex banka” liquidity problems and did not try to stop the situation at the bank from deteriorating. This indicates that the Latvian banking supervision system is unprofessional.

Komentatoriai pastebi, kad Parex’o “gelbėjimo” pretekstu išvogta suma savo dydžiu viršija valstybės iki šiol gautą Tarptautinio valiutos fondo ir Europos sąjungos paramą, teikiamą su sąlyga, kad pusę paramos lėšų Latvija skirtų bankams.

Panašu, kad latviai “įvykdė reikalavimus” su kaupu. Gal tik “gelbėjo” ne tai, kas buvo užsakyta …


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
  2. Mosler’is apie prekybos balansą
  3. How to exit the euro – a proposal from 1997
  4. Dombrovskis inicijuoja būsto paskolų reformą (atnaujinimai teksto pabaigoj)
  5. Nesidrovėkime nacionalizavimo. Snoro krizės valdymo trūkumai

Paskelbta 2009 10 19 at 20:35 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Bankai, Valdžia · Žymos: bankrotas

6 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė Bank
    on 2009.10.21 at 0:00
    Atsakyti · Nuoroda

    Ziauru..

  2. Parašė Donatas
    on 2009.10.21 at 10:46
    Atsakyti · Nuoroda

    Būtų gal ir nebloga ataskaita, jei šalia būtų pateikta scenarijaus analizė – kokie būtų kaštai, jei Latvija nebūtų viso to dariusi, t.y. leidusi Parexui bankrutuoti: pradedant išlaidomis prarastų 1,9 mlrd. LVL indėlių draudimo kompensacijoms ir baigiant galimu “domino efektu” kitiems bankams. Lehman Bros pavyzdys pakankamai įtikinamas.

    • Parašė anarchistas
      on 2009.10.21 at 12:19
      Atsakyti · Nuoroda

      Šis blogo įrašas jokiu būdu nėra analizė, tik nuoroda į iškalbingą faktą.

      Na o alternatyva tokios rūšies gelbėjimui būtų:
      1. Prižiūrėti bankus, kad bankrutuotų su mažesniais nuostoliais. Sakysite neįmanoma?
      2. Jeigu išties neįmanoma sukontroliuoti, tuomet nedalinti valstybės vardu indėlio draudimo garantijų.
      3. Jeigu tos garantijos išdalintos, tačiau nepakeliamos,- skelbti bankrotą.

      • Parašė Donatas
        on 2009.10.30 at 16:20
        Atsakyti · Nuoroda

        Visiškai sutinku, priežiūra padarė daug grubių klaidų. Kaip ir stipriai abejoju indėlių draudimo naudingumu. Tačiau šioje Audito tarnybos ataskaitoje “plakamas” sprendimas padėti 674 mln LVL į ant bankroto ribos atsidūrųsį banką, kas mano galva nėra visai teisinga. Čia panašiai kaip kaltinti gaisrininkus, kad sunaudojo per daug vandens gesinant gaisrą.

  3. Parašė pyp
    on 2009.10.21 at 11:30
    Atsakyti · Nuoroda

    praleista viena gera zinia is straipsnio:

    The Audit Office has also established that 60% of depositors at Parex banka were not citizens of Latvia, and that the money that the state deposited in the bank at end-November last year has left Latvia.

    tai yra latviu mokesciu “moketojai” sumokejo uz ne latviu pilieciu depozitus, kurie super greitai iskeliavo is salies. grubiai tik 620 mln. LVL.

  4. [...] sau totalinių finansų institucijų gelbėjimų visuomenės sąskaita (tokio kaip Latvijos Parex gelbėjimo afera), ir vis dažniau (Kaip Dubajus arba Kazachstanas) negarantuos išmokų užsienio kreditoriams. [...]

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą