Laissez faire, Vašingtono konsensusas ir baidyklės
2012.01.25 papildymas. Dabar, praėjus trims metams, liūdna žiūrėti į šį seną blogo įrašą. Norėtųsi jį visą trinti, bet palieku grynai etiniais sumetimais. Pastaruoju metu įvairiose diskusijose išsakau pažiūras, artimesnes čia minimai Soros’o pozicijai ir būnu atakuojamas žmonių, mąstančių panašiai, kaip kažkada galvojau pats…
Baidyklė – galbūt artimiausias vertimas angliškam Straw man. Šiuo terminu vadinamas vienas iš demagogijos metodų. Trumpi apibrėžimai iš Wikipedijos:
Demagogy (also demagoguery) (Ancient Greek δημαγωγία, from δῆμος dēmos “people” and ἄγειν agein “to lead”) refers to a political strategy for obtaining and gaining political power by appealing to the popular prejudices, emotions, fears and expectations of the public — typically via impassioned rhetoric and propaganda, and often using nationalist or populist themes. (…)
Straw man — mischaracterizing the opposing position and then arguing against the mischaracterization.
Istorija banali. Laissez faire kapitalizmo filosofijai George Soros įtaigiai prilipdė rinkos fundamentalizmo etiketę. Tas pats rinkos fundamentalizmo terminas taikomas apibūdinant nepopuliarią Vašingtono konsensuso politiką – Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir JAV Iždo departamento (visų centrinės būstinės Vašingtone) vykdytą politiką, monetarine prasme radikaliai priešingą Laissez faire ekonominei teorijai. Abi suplakamos į vieną šnekant kaip laisvoji rinka nepasiteisino.
Kur gi čia demagogija?
Vašingtono konsensuso politika yra prolaisvarinkiška visame kame, išskyrus pinigus. Frakcinės-rezervinės bankininkystės, paremtos centrinių bankų pinigų monopoliu, nei viena iš aukščiau paminėtų organizacijų nekvestionavo, ir kvestionuoti negalėjo, nes tą sistemą atstovavo.
Tuo tarpu Laissez faire ekonominė filosofija, atstovaujama Austrų ekonominės mokyklos ekonomistų, visada oponavo centrinių bankų privilegijai reguliuoti pinigus. Geras pasiskaitymas ta tema – Monetary Central Planning and the State, by Richard M. Ebeling.
Pasaulis, kuriame gyvename dabar, yra centrinių bankų, o ne Laissez faire pasaulis. Argumentai “kapitalizmas bankrutavo”, “laisvosios rinkos fundamentalizmas nepasiteisino” naudojami tiesiog kaip centrinių bankų apsaugos baidyklės.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
Temos: Absurdas, Nusišnekėjimai · Žymos: demagogija
on 2010.05.17 at 2:24
· Nuoroda
[...] pasaulis pasitinka kaip niekad aštrius fiskalinės ir monetarinės politikos iššūkius. Neoliberali finansinė ideologija (demagogija, traktuojanti bankų emituojamus pinigus, tarsi jie būtų baigtinis fizinis resursas) [...]
on 2010.06.16 at 19:38
· Nuoroda
[...] dalies aukso stabo dėka murkdomės Vašingtono konsensuso ekonominės ideologijos liūne. Paradoksalu, bet rinkos fundamentalizmą dabar transliuoja ir siejantis save su austrų [...]
on 2010.11.8 at 14:04
· Nuoroda
[...] Ta programa buvo pristatoma kaip gerovės valstybės tradicijų atsakymas skurdinančiai neoliberaliai Baltijos šalių ekonominei [...]
on 2012.01.25 at 7:09
· Nuoroda
[...] ką berašytų, nusipelno dėmesio. Tekstas patetiškas, net savotiškai meniškas – baidyklė ant baidyklės. Cituoju: Klasikinio liberalizmo tėvai – Adamas Smithas, Davidas Ricardo, Wilhelmas von [...]