Koks dar bankų gelbėjimo planas?

Še tau, boba, devintinės, atvažiavo neketinęs

VZ.LT 2010.08.05 17:13. EK pritarė Lietuvos parengtam pagalbos bankams planui.
Kokiam planui? 2009-ųjų liepos Finansinio tvarumo įstatymui? Kiek pamenu, buvo suderintas dar projekto stadijoje. Nebuvo girdėti, nei valdžios svetainėse nepavyksta rasti užuominų apie kokius kitus planus…

Europos Komisija ketvirtadienį patvirtino Lietuvos parengtą priemonių rinkinį, kuriuo siekiama stabilizuoti Lietuvos bankinę sistemą.

Tai vis dėlto nestabili?

Jame numatyta, kokia tvarka kredito institucijos gali gauti papildomo kapitalo, taip pat kaip gali užsitikrinti garantijas trumpalaikėms ir vidutinės trukmės skoloms.

Šiame priemonių rinkinyje taip pat numatyti reikalavimai, kaip kredito institucijoms tvarkytis su vadinamosiomis blogomis skolomis.

O ką, iki šiol nebuvo žinoma, kaip gauti kapitalo ir tvarkytis su vadinamosiomis (!) blogomis skolomis?

Komisija priėjo prie išvados, kad rinkinys yra tinkama priemonė dideliems Lietuvos ekonomikos sutrikimams atitaisyti ir yra suderinama su ES sutartimi.

Dideliems sutrikimams atitaisyti?

„Lietuvos parengtas priemonių rinkinys sustiprins rinkų pasitikėjimą ir suteiks palaikymą sudėtingu laikotarpiu. Tuo pačiu jis užtikrins reikalingus saugiklius ir apribos galimybes nesąžiningai konkuruoti“, – sako Joaquinas Almunia, EK konkurencijos komisaras.

Sudėtingu laikotarpiu? Apribos galimybes nesąžiningai konkuruoti?

Sunku patikėti, kad pranešimas Verslo žinių svetainėje yra kokia klaida, pvz. atsitiktinai pakartota pernykštė naujiena. Šiandien ketvirtadienis, tekste kalbama apie ketvirtadienio EK sprendimą, sutrikimų atitaisymą, kažkokią nesąžiningą konkurenciją.

Jeigu išties kalbama apie realų naują (neviešą) planą, kurio atitikimą ES sutarčiai reikėjo tikrinti EK, tai juk nebus kokio nedidelio banko įsipareigojimų perėmimas?


Negalvokite apie devalvavimą.
Negalvokite apie devalvavimą su valiutinių indėlių ir kreditų konvertavimu į nacionalinę valiutą.
Negalvokite apie sinchronišką devalvavimą Lietuvoje ir Latvijoje.
Nesukite be reikalo galvos prieš savaitgalį. Slaptumas visai nebūtinai turi būti susijęs su bankrotu ar devalvavimu. Gal tiesiog čia toks naujas europinis reikalų tvarkymo standartas.


2010.08.08 papildymas. Žmonės sako, kad EK patvirtintas planas yra Finansinio tvarumo įstatymo (neviešas) poįstatyminis aktas.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Lietuvos bankas atsakė
  2. Apie pinigus ir tvarkingą finansų sistemą

Paskelbta 2010 08 05 at 23:50 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Bankai, Galimybės · Žymos: devalvavimas, euras

26 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė praeivis
    on 2010.08.6 at 10:47
    Atsakyti · Nuoroda

    Berods ir tikrai atplaukėm. Įdomu tik kada tai paskelbs.

  2. [...] RSS juostoje sudomino anarchistas.lt įrašas “Koks bankų gelbėjimo planas?“. Visą dieną tikėjausi sulaukti bent kokios tai reakcijos žiniasklaidoj. Bet neskaitant [...]

  3. Parašė Vladas
    on 2010.08.6 at 19:08
    Atsakyti · Nuoroda

    Svarbus faktas, taiklios pastabos — ačiū!

  4. Parašė bbzn
    on 2010.08.7 at 21:34
    Atsakyti · Nuoroda

    kai kam tai naudinga

  5. Parašė nu ir n...
    on 2010.08.7 at 22:43
    Atsakyti · Nuoroda

    o kodel reikia gelbeti bankus / a ? juk tai tokia pati komercine organizacija, kuri bando, rizikuoja savo kailiu ir cia kiap jau dirba , kaip jau sekasi taip ir buna.. ir juk pacios paprasciausios imones ir verslo subjektai.. prisidirbai, nu ka.. bankrotas.. o kodel negelbeja imoniu? kodel gelbeja bankus is kieno tai pinigu.. diskriminavimas.. nes kiekvienas turi atsakyti uz savo poelgius..

    • Parašė anarchistas
      on 2010.08.8 at 12:21
      Atsakyti · Nuoroda

      Didelio bankų gelbėjimo entuziazmo šiame bloge niekas neišreiškė.

      Bet
      a) vyriausybė yra išdalinusi nerealias (jai pačiai nepakeliamas) indėlių draudimo garantijas,
      b) pridalino garantijų būsto ir verslo paskoloms,
      c) vykdė neadekvačią ekonominę politiką, išprovokavo beprecedentinį kapitalo nuotėkį,

      ir dabar susiduria su pasekmėmis. Jeigu šį savaitgalį (dabar jau sekmadienis) nebus paskelbta apie lito devalvavimą, galėsime manyti, kad tam yra bent pasiruošta.

      Nors jau egzistuoja planas B.
      Geriau, negu nieko.

  6. Parašė WTF?
    on 2010.08.8 at 16:35
    Atsakyti · Nuoroda

    The package allows the state to buy ‘toxic’ devalued assets from lenders so that they can clean up their books, and provide them with loans and loan guarantees so that they can begin lending again.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.08.11 at 12:46
      Atsakyti · Nuoroda

      Toksiškų skolų supirkimo aferas gali sau leisti tik šalių, vykdančių savarankišką pinigų politiką, korumpuoti valdžiažmogiai.
      Nesakau, kad mūsiškiai nekorumpuoti, tik kad neturi pinigų.

  7. Parašė Mauras
    on 2010.08.10 at 21:06
    Atsakyti · Nuoroda

    “[...]pasak Finansų ministerijos, dokumente išdėstyta tik pati pagalbos teikimo tvarka, kad EK galėtų
    įsitikinti, jog pagalba bankams neiškraipys konkurencijos sąlygų ir visos finansinės institucijos galės
    vienodomis sąlygomis prašyti paramos.
    Vis dėlto, VŽ žiniomis, drauge su priemonių planu Lietuva Briuseliui pateikė ir savo prognozes, kiek pinigų
    galėtų prireikti, iš kur jie būtų gauti ir kaip panaudoti, – tačiau šis dokumentas konfidencialus ir
    veikiausiai nebus išslaptintas.

    Derinti pagalbos priemones su EK tapo būtina prieš metus priėmus Finansinio tvarumo įstatymą, kuriame
    išvardytos galimos bankų gelbėjimo priemonės: valstybės garantijos, galimas papildomas kapitalas, turto
    išpirkimas ir kt. Bet kadangi tokia parama turi valstybės pagalbos elementų – poįstatyminius aktus privalu
    derinti su EK. Derinimo procedūra užtruko metus.[...]”

    Šaltinis: šios dienos “Verslo žinios” “Briuselis palaimino tik praslinkus pavojui” (Bankai. Patvirtintos gelbėjimo schemos.)

    Ramių Žolinių.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.08.10 at 23:15
      Atsakyti · Nuoroda

      Ačiū už info.
      Paaiškinimai, kaip EK rūpinasi, kad visi Lietuvos bankai galėtų “prašytis paramos” lygiomis sąlygomis, ar kad visus poįstatyminius aktus, turinčius valstybės pagalbos elementų, privalu derinti EK, yra akivaizdus miglos pūtimas. VZ straipsnį vertinu kaip pastangą atitaisyti PR’o klaidą.

      Paramos skirstymą reikia derinti nebent dėl tos priežasties, kad jai gali būti naudojamos arba EK paramos paketų lėšos, arba per motininius bankus “išrūpinta” speciali parama.
      O jeigu eina kalba ne apie vieno kurio banko gelbėjimą, o apie pasiruošimą devalvavimui – ką gi, tai nebūtų pats blogiausias dalykas šitoje valstybėje.

  8. Parašė WTF?
    on 2010.08.11 at 12:03
    Atsakyti · Nuoroda

    o dabartiniu laikotarpiu kokia logika butu devalvuoti? gal tai kazkaip susije su estija ir euru? nes siandien tokia ramuma atsiduoda, visiem viskas jau vel gerai. tyla pries audra?

    • Parašė anarchistas
      on 2010.08.11 at 12:44
      Atsakyti · Nuoroda

      Gal ne tiek tyla prieš audrą, kiek depresija Lietuvoje ir Latvijoje.

      Ta depresija galėtų ir turėtų būti gydoma pinigų ir mokesčių reformomis, iš kurių brute force devalvavimas, po jo vėl užfiksuojant kursą arba netikėtai įsivedant eurą, būtų pati prasčiausia. Bet, atsižvelgiant į valdžios neįgalumo lygį, būtent tokia labiausiai ir tikėtina.

      “Ramuma atsiduoda” tik negalvojant apie nedarbo lygį, kapitalo nuotėkį ir valstybės užsienio skolos augimą.

  9. Parašė WTF?
    on 2010.08.11 at 14:36
    Atsakyti · Nuoroda

    kur nebus depresija kai “Estonian second-quarter GDP up 3.5% year on year’.

    mokesciu “reformai” jau dabar ruosiama dirva, tik klausimas ar ji netycia neivyks truputi anksciau… I.Šimonytė metus leis atsipūsti, bet 2012 m. vėl žada keisti GPM ir įmokas „Sodrai“ http://www.delfi.lt/news/economy/business/isimonyte-metus-leis-atsipusti-bet-2012-m-vel-zada-keisti-gpm-ir-imokas-sodrai.d?id=35090685 (retorika lyg gyvenciau baltarusijoje)

    su pinigu reforma kur kas sudetingiau, nes gi prie kintanciu mokesciu jau priprantinti zmogeliai (o ir pasikeitimai nera desimciu procentu), o cia… reikia kazkokio didelio “sukretimo”, kad “pateisinti” 30-50% devalvacija. keliu banku bum bum butu kaip tik. klausimas tik kada?

    apie atsiduodancia ramuma turejau galvoje intensyviai belendanti ir slyksciai pritemta valdziazmogiu, bankiru ir stroiteliu pozityva. tokia uzliuliavimo stadija.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.08.11 at 15:40
      Atsakyti · Nuoroda

      Estijos GDP neturi nieko bendro su mumis.
      I.Šimonytė už metų gal dirbs buhaltere privačiame sektoriuje, o su pinigų reforma gi yra ne tik “kur kas sudėtingiau”, o apskritai sudėtingiausia.

  10. Parašė noname
    on 2010.08.13 at 12:27
    Atsakyti · Nuoroda

    noriu paklaus apie valdzios meginima isivesti eura kuo greiciau. Ar nebutu geriau atsisakyti meginimo isivesti eura bent 5 meta. Kokos pasekmes butu, teigiamos ar neigiamos lietuvai?

    • Parašė anarchistas
      on 2010.08.13 at 13:40
      Atsakyti · Nuoroda

      Euras yra nepavykusi eksperimentinė valiuta, kurios silpnybė akivaizdžiai išryškėjo šį pavasarį.
      Stojimą į eurozoną reikėtų ne atidėti, o išvis nuo jo atsisakyti.

      Savarankška pinigų politika galėtų būti daug geresnė už europinę. Atskira kalba, kokia ji turėtų būti. Pradžiai turėtų būti smarkiai karpomos bankų privilegijos.

  11. Parašė galvazmogupuosia
    on 2010.08.18 at 21:24
    Atsakyti · Nuoroda

    Mielas Anarchiste,
    sorry už off-topic’ą, bet mums būtų smagu, jei sudalyvautumėt commonsense.lt gimtadienyje šį penktadienį, 08-21 d.
    Laikykite tai asmeniniu kvietimu.
    Išsamiau čia: http://www.commonsense.lt/2010/08/06/skaitai-vadinasi-gavai-pakvietima-i-commonsense-lt-gimtadieni/

    dėkui

  12. Parašė Mauras
    on 2010.09.15 at 22:46
    Atsakyti · Nuoroda

    Panašu, kad naujieji Bazelio (III) reikalavimai netrukus išjudins vėl nusistovėjusią bankelių ramybę. Įsigaliotų reikalavimai, tiesa, tik nuo 2012 ir jiems įvykdyti numatytas nerealiai ilgas laikas. Dar iki sprendimo ta tema – – Reuters
    “according to the BdB banking association in Germany [..]German banks alone need at least €105 billion in fresh capital to meet the new requirements (Reuters). The revised standards are likely to be phased in over several years, but shrinking credit could spark a new deflationary spiral.”

    • Parašė anarchistas
      on 2010.09.16 at 10:46
      Atsakyti · Nuoroda

      FT, Wolfgang Münchau: A eurozone banking crisis left unresolved

      The German state is in no danger in terms of solvency. But the health of the country’s banking sector is sensitive to various growth assumptions. I would consider the German banking system, taken as a whole, to be insolvent if you apply the strictest definition of capital – equity capital and retained earnings. The new Basel III capital adequacy rules are supposed to take care of the problem of dodgy categories of core capital. I wrote this before the conclusion of Sunday’s agreement in Basel, which irrespective of the details will take years to implement. In the meantime, there will be no crisis resolution.

      In Ireland, the cure would consist of nationalisation and wiping out the bondholders of Irish banks through bond-to-equity conversions. In Germany, it would be a recapitalisation of the banking sector – a polite way of saying closing down, or merging, many public-sector Landesbanken and Sparkassen, local savings banks. Mr Stark was absolutely right. The system is no longer working.

      Two years after Lehman’s collapse, the fragility of the European banking sector is still an issue. I would bet we are still talking about it in five years. That, in turn, means the financial crisis will go on and on and on, at least in the eurozone.

  13. Parašė Mauras
    on 2010.12.2 at 23:31
    Atsakyti · Nuoroda

    suvesti tarpiniai rezultatai bankelių gelbėjimo varžybose. Absoliutūs lyderiai – britai, nedaug atsilieka Airija, Danija ir Vokietija. Lietuva prie autsaiderių su kukliais 1,7 mlrd.EUR./5,87 mlrd.Lt. garantijų ir paramos (Lithuania was at the bottom, with guarantees and grants worth 1.7bn). Parama – čia “Būsto investicijų draudimas”? Kokiu būdu suskaičiuoti 5,87 mlrd., lieka neaišku – sudėjus 3 mlrd. Lt., 1,6 mlrd. ir 150 mln., lieka dar 1 mlrd. ?

    Belieka prisiminti, kad yra 5 šalys, neužsiėmusios jokia šalpa bankeliams savo piliečių sąskaita. Iš “* Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Lenkija, Lietuva, Malta, Rumunija ir Slovakija nepatvirtino ir neteikė paramos bankininkystės sektoriui.“ pagarbos vertomis liko Bulgarija, Čekija, Estija, Malta ir Rumunija.

    Citata iš Fin.min. “Skolinimosi programos” prie 2011 m. biudžeto: “Planuojama, kad 2011 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos už garantijų institucijų prisiimtus skolinius įsipareigojimus (numatomas garantinių įsipareigojimų limitas – 1233 mln. litų), dėl studentams suteikiamų paskolų (limitas – 100 mln. litų), taip pat garantijos, esant poreikiui, teikiamos įgyvendinant Finansinio tvarumo įstatyme numatytas priemones siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą (iki 1 mlrd. litų).”

    • Parašė anarchistas
      on 2010.12.3 at 0:25
      Atsakyti · Nuoroda

      Kokiu būdu suskaičiuoti 5,87 mlrd., lieka neaišku – sudėjus 3 mlrd. Lt., 1,6 mlrd. ir 150 mln., lieka dar 1 mlrd. ?

      Maurai, neaišku, ir ką reiškia Tavo minimi skaičiai.
      3 milijardai – turbūt suma numatyta ir įtvirtinta bankų gelbėjimo plane.
      1,6 mlrd. – … (čia kas?)
      150 mln – … ?

      • Parašė Mauras
        on 2010.12.3 at 10:45
        Atsakyti · Nuoroda

        2010 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS

        2009 m. gruodžio 10 d. Nr. XI-563

        9 straipsnis. Valstybės garantijų ir garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų su valstybės garantija limitai

        1. Nustatyti, kad 2010 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti ir šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytiems prisiimtiems įsipareigojimams užtikrinti.

        2. Nustatyti, kad suteiktų garantijų pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą suma negali viršyti 3 000 000 tūkst. litų.

        3. Nustatyti, kad garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų, kuriems suteikta valstybės garantija, suma negali viršyti 1 597 000 tūkst. litų, iš kurių 100 000 tūkst. litų limitas nustatomas garantijų institucijos (institucijų) išduodamoms garantijoms pagal Lietuvos Respublikos valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą.
        ..
        5. Nustatyti, kad valstybės prisiimtų garantinių įsipareigojimų dėl studentams teikiamų paskolų suma negali viršyti 150 000 tūkst. litų

        • Parašė anarchistas
          on 2010.12.3 at 11:18
          Atsakyti · Nuoroda

          Ačiū už patikslinimą.

          Tuomet galai nesueina 1,1 mlrd.lt. Galima spėlioti, ar tai kokia EK apvalinimo klaida, ar gal išties valstybės vardu padalintos Lietuvoje nedeklaruotos garantijos.

          Gal vertėtų tą klausimą pasiaiškinti?
          Galima būtų parašyti užklausimą Finansų ministerijai ir/ar Seimo Finansų ir biudžeto komitetui. Pasirašytum?

        • Parašė anarchistas
          on 2010.12.3 at 12:39
          Atsakyti · Nuoroda

          Panašu, kad 1,7 mlrd. eurų suskaičiuoti finansinio tvarumo įstatyme numatytą 3 mlrd.lt vertinant kaip dvi pagalbos schemas po tris milijardus
          - trijų milijardų blogų aktyvų pirkimui ir bankų rekapitalizavimui
          - ir trijų milijardų tarpbankinių įsipareigojimų garantavimui.

          Abiejų schemų galiojimo laikas – nuo šių metų rugpjūčio 5 iki gruodžio 31 d.

        • Parašė Mauras
          on 2010.12.3 at 19:19
          Atsakyti · Nuoroda

          raskite šiuose dokumentuose bent 3 skirtumus. Abu numeruoti tuo pačiu Brussels, 5.8.2010 C(2010) 5472 final, galioja tiek pat, abu “subject” eilutėje mini “State aid N 200/2009 and N 47/2010 – Lithuania/ Lithuanian bank support scheme”, tą patį Finansinio tvarumo įstatymą, tuos pačius veiksmus, abiejuose ta pati suma, publikuota tą pačią dieną. Visai nepanašu, kad tai būtų 2 atskiri mechanizmai.

          Tuomet klausti reiktų ne Fin.min., o EK, kaip jie skaičiuoja.

  14. [...] paskutinę minutę su Europos komisija derinamų ir neviešais finansinio tvarumo įstatymo poįstatyminiais aktais įteisinamų gelbėjimų, euro paramos lėšų, valstybės iždo ir ligonių kasų laikymo komerciniuose bankuose, [...]

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą