Nesidrovėkime nacionalizavimo. Snoro krizės valdymo trūkumai
Snoras perimtas ne pačiu blogiausiu būdu, bet tolesnė valdžios komunikacija nepakankamai gera. Tam tikro dydžio bankų panika nori nenori jau yra kilusi, dabar norėtųsi, kad ji būtų mažesnė ir tęstųsi kuo trumpiau. Reikia stipresnių sprendimų ir stipresnės retorikos.
1. Vyriausybė kol kas kalba tik apie apdrausto dydžio gyventojų indėlių garantijas. Tai klaida – signalas įmonėms ir organizacijoms, kad jų sąskaitos kituose užnugario neturinčiuose lietuviškuose bankuose yra pavojuje. Jeigu būčiau įmonės vadovas, šiandien pat atsiimčiau pinigus iš Ūkio, Šiaulių, Medicinos bankų, jau nekalbant apie Finastą.
2. Valstybė yra pajėgi įvykdyti visus Snoro ir visų kitų “lietuviško kapitalo” bankų įsipareigojimus lietuvos piliečiams ir Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims, įkurdama tam reikalui valstybinį komercinį banką.
3. Vyriausybė turėtų aiškiai deklaruoti:
a) visi lietuvių indėliai saugūs nepriklausomai nuo Snoro aktyvų būklės,
b) visi įsipareigojimai perimami į valstybinį komercinį banką ir yra garantuojami Lietuvos banko atsargomis,
c) įsipareigojimų vykdymas yra didžiausias vyriausybės ir LB prioritetas, kurio įgyvendinimui prireikus bus pasitelktos visos būtinos įstatymų leidėjo ir pinigų eminento suverenios galios (tai tvirtas lietuviškų bankų užnugaris),
d) visi įsipareigojimai bus vykdomi nuo pirmadienio, be jokių atidėjimų ir vilkinimų,
e) apie valstybinį komercinį banką nustoti kalbėti kaip apie laikiną sprendimą, – bankininkystė yra privilegija, ir jeigu ji naudojama netinkamai, valstybė gali sau leisti nacionalizuoti bet kokio dydžio jos (bankų sistemos) dalį.
_
2011.12.31 papildymas: gruodžio 28 dieną LB paskelbtoje lapkričio indėlių statistikoje panikos (indėlių sumažėjimo) požymių nėra. Tautiečiai TAIP pasitiki vyriausybe?
(Gruodžio indėlių statistiką matysime sausio pabaigoje).
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
- Airijos gelbėjimo farsas
- Gyvulių ūkis #1
- Parex gelbėjimo afera Latvijoje
- Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
Temos: Bankai, Pinigai, Valdžia · Žymos: bankrotas, bankų panika, iššūkiai, kreditas, lietuvos bankas, politika, reformos
on 2011.11.17 at 13:01
· Nuoroda
greiti veiksmai leidžia išvengti neišvengiamo bankelio bankroto dėl panikos. “Snoro rytas” (neabejoju, kad to nesąmoningai, patys to nenorėdami) paskatino valdžią veikti greičiau. Tačiau sutinku, kad dabar valdžios komunikacija verslui labai svarbi. Dėl ilgalaikio valstybinio banko – neįsivaizduoju, nebent su labai apribotomis funkcijomis (pvz. tik atsiskaitymų paslaugos juridiniams asmenims), nors statizmas normali reakcija į silpnai (ar visai ne-) prižiūrimos rinkos grimasas.
Štai ir sulaukėme vieno iš Finansinio tvarumo įstatymo straipsnių pritaikymo gyvenime.
on 2011.11.17 at 13:23
· Nuoroda
Apie ilgalaikį valstybinį banką – atskira didelė kalba.
Iš principo galėtų vykdyti ne tik tranzakcijų aptarnavimą mažais tarifais, bet ir pagal viešai paskelbtus saugius kriterijus teikti hipotekos kreditą.
Valstybinis hipotekos kreditas yra būtina normalių nekilnojamojo turto / žemės mokesčių sistemos dalis, tokio kredito buvimas sušvelnintų mokesčio be pajamų šaltinio prievolininkų galimybes ~planingai disponuoti turtu.
Kita vertus pigus hipotekos kreditas būtų priemonė greitųjų paskolų ryklių verslui tramdyti.
on 2011.11.17 at 13:59
· Nuoroda
yra dar vienas svarbus šios istorijos momentas. Toks turtas (Snoro popieriuose deklaruoti neegzistuojantys “~1 mlrd. Lt. vertybiniai popieriai užsienio jurisdikcijose”) neatsiranda bankelio balanse per naktį. Jei iki šiol niekas nekėlė klausimo ir nesidomėjo, ar 1 mlrd. vertės banko turtas realiai egzistuoja, tai akmuo į buvusio Lietuvos banko vadovo šarkino, valdybos ir specialistų, audituojančių šalies bankų veiklą, daržą. Kai tik bangos aprims, tyrimas turėtų būti ir ten.
on 2011.11.17 at 14:21
· Nuoroda
Kaip suprantu pirmojoje Lietuvos ryto publikacijoje raktiniai žodžiai buvo “tokių trūkūmų yra visuose bankuose”.
on 2011.11.17 at 14:50
· Nuoroda
ten buvo ir daugiau raktinių žodžių, pvz. ataka prieš “lietuviškus bankus”
nesureikšminčiau, jų tikslai suprantami, o cituoti jie mėgsta neįvardintus pareigūnus, kurių egzistavimą taip pat lengva patikrinti kaip nežemiškų civilizacijų buvimą. Su vertybiniais popieriais viskas konkrečiau – buvimo/nebuvimo faktas įrodomas nesunkiai (kiek suprantu, kalba eina apie tai – tada kaip minimum byla dėl dokumentų klastojimo), jei yra tada (jau sekantis klausimas) – ar vertė apskaitoje atitinka, kuris gali būti aktualus daugeliui bankelių visame pasaulyje.
on 2011.11.17 at 20:56
· Nuoroda
Ilgesniems komentarams labai trūksta laiko, bet politinis kvapas šioje istorijoje itin stiprus. Manau, kad ir ekonominės pasekmės sunkiai nuspėjamos ir pavojingos. Laikas parodys.
on 2011.11.17 at 22:35
· Nuoroda
Balsas.lt pridėjo nuorodų į istorijas, esą pagrindinis Snoro akcininkas vykdė pinigų plovimo operacijas, kurių esmė buvo bankrutuojančiam investiciniam fondui Maskvoje priklausančio NT įkeitimas “europiniam” (Snoro) bankui mainais į specifines pinigines išmokas konkretiems fondo savininkams kažkur Europoje.
Maskva neturėjo teisinių svertų toms aferoms stabdyti, nebent (galimai) (politinius) susitarimus su banko kilmės šalies valdžia.
on 2011.11.18 at 0:07
· Nuoroda
Politika čia visai kita: kas per įžūlumas neatsiklausus nušalinti nuo valdžios politbiuro įgaliotinį, деиствительный тайный советник? Po tokio kvailo įžūlumo ir stipriausias bankas (gal nesidomėjot jo ir oficialiai aukščiausiais vertinimais?) turi kristi kaip musė — egzekucija visuotinei pamokai. Nors kituose bankuose padėtis keleriopai įspūdingesnė.
on 2011.11.29 at 17:58
· Nuoroda
Nu baikit Jus su tuo valstybiniu banku. Valstybe jau ne karta yra irodziusi, kad nesugebetu nekorumpuotai ir kvalifikuotai valdyti kioskeliu su ceburekais tinklo. Pavyzdziu neieskosiu.
Gerai, padedu i sona savo isankstini nusistatyma del karjeristiniu biurokratu disponuojanciu svetimu turtu. Bet scenarijus cia yra is esmes uzprogramuotas, kas su tuo banku butu isdirbinejama, uztektu vienos kadencijos, niezes rankas ta kapitala judint. Sodrai truksta pinigu? Taigi yra va valstybinis bankas. Renovacija? Prasau, sutaupysim taigi poto! Pensijos?Pasalpos? Tai kaip gi be ju, elektoratas visas. Taip ir piesiasi man puikiu investiciju visas sarasas.
Nu nesiseka vyriausybems zaisti kapitalistu nors tu ka, isvis ne ta lyga net. Cia tikrai net ne apie Lietuva kalbu.
on 2011.12.16 at 21:44
· Nuoroda
Taip, bet mitas apie valstybinio banko tariamus privalumus stebėtinai gajus. Aišku, jis atitinka kai kuriuos organizuotus ar grupinius interesus, bet nacionalizacija visumoje yra sprendimas su nuostolingomis pasekmėmis. Valstybinės „nuosavybės“ sąvoka apskritai yra alogiška, o ekonominiu aspektu dar ir beprasmiška. Motyvacijos stoka valstybinėse įmonėse yra neišvengiama problema, jos neįmanoma išspręsti jokiomis „viešosios“ vadybos „injekcijomis“. Asmeniniai interesai ir kolektyviniai „interesai“ yra visai skirtingų kategorijų sąvokos, todėl ir nedera tarpusavyje. Kolektyvinių „interesų“ net neįmanoma apibrėžti naudojantis individualių interesų apibūdinimo praktika.
on 2011.12.17 at 21:08
· Nuoroda
Vis dar neturi laiko skaityti?
on 2011.12.18 at 8:38
· Nuoroda
Deja, laiko ilgesniems skaitymams tikrai dar neturiu. Prišokom kai ką paskaitinėju, o rimtesnius skaitymus galėsiu tęst jau po Naujųjų. Tai, ką čia parašau, yra iš „bendro išsilavinimo“.
on 2011.12.21 at 15:59
· Nuoroda
Na, su tom valstybes garantijom, tai realiai gaunasi, kad mokesciu moketojai dabar susimeta ir dengia dalies pilieciu nuostolius. Gal tai tiesiogiai ir nesimato, bet valstybe eme paskola ir tos paskolos saskaita kompensuoja nuostolius. Jau vien valstybes instituciju lesu kiek prapuole, kurias vyriausybe lengva ranka dengia skolintomis lesomis. Taip, kad tos garantijos atsirugs visiem. Uz tokius bajerius LB atitinkami pilieciai turetu susimoketi tiek pagal BK, tiek ir turtais. Valstybinio banko ideja, gal teoriskai grazi, bet praktiskai taptu eiline politiku lesykla.
on 2011.12.31 at 10:09
· Nuoroda
Laimingų Naujųjų visiems! Gyvename valstybėje, kurioje laimė nepriklauso vien tik nuo mūsų pačių, deja. Linkiu visiems, kad tos „valstybės“ mūsų gyvenime būtų kuo mažiau.
„Snoro“ nacionalizavimo pasekmes jau jaučiame ir jausime dar ilgai, kai kuriems dar ir labai skausmingai. Politikai visiškai nesuvokia apie visumines pasekmes visos šalies ekonomikai tokių „nacionalizavimų“ – tai akivaizdu ir suprantama. Tų pasekmių negalėtų apskaičiuoti ir labiausiai patyrę ekonomistai, nes tai yra pernelyg sudėtingas uždavinys tiek savo apimtimi, tiek ir laike.
on 2012.02.7 at 1:57
· Nuoroda
prašau, nereikia bėdavoti dėl Snoro…. tai, kas vyko jame nebuvo jokia vienadienė naujiena, ir jo žlugimas nesusijęs su pasaulio finansų nuosmukiu…
viską jau įvertino administratoriai, ir buvo labai gera priežastis, kodėl Snoro neapsimokėjo paversti valstybiniu…
P.S. šio banko uždarymas truks 3-7 metus.
on 2012.02.7 at 15:39
· Nuoroda
Žinoma. Skolintis pinigus valstybės vardu užsienyje ir pumpuoti juos į skandinavų bankus, kad šie savo įsipareigojimus užsieniui mažintų apsimoka. Tik ne valstybei ar visuomenei.
Apskritai moderni bankininkystė suprantama kaip pilnas valstybinis bankų įsipareigojimų draudimas, tuo pat metu vykdant griežtą balansų priežiūrą. Lietuvoje to kol kas nėra, todėl Lietuva nėra saugi vieta pinigams.
on 2012.02.9 at 0:30
· Nuoroda
“…vykdant griežtą balansų priežiūrą”
Ir kodėl Jūs man skambate, kaip vakar “į postą pastatytas” biurokratas?
Jūsų atsakymas, Vytautai, liečia per daug persipynusių klausimų, kad į juos galima būtų objektyviai atsakyti (tam reikia rimtesnės studijos). Todėl išvadų nenoriu suprimityvinti. Straipsnis, kaip suprantu, susijęs su Snoro akcininkų maklėmis (izoliuotas atvejis visiškai).
Bet kapitalo bėgimo nedramatizuočiau. Neužmirškite, kas įsigyja mūsų valstybės leidžiamas obligacijas. Tai duoda mums laiko. Ar jį išnaudojame, čia jau kitas klausimas….Žinot, yra toks posakis “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima…”. Apie tai jau buvau užsiminęs….
Tiesą sakant, šiek tiek ciniška yra kaltinti skandinavus dėl to, kad lietuviai ėmė paskolas kaip išdegę. Ir vėliau savanoriškai konvertavosi į kietą valiutą. Tai ne švedų problema. Tai – lietuvių klientų ir Šarkino problema.
Visa tai nereiškia, kad aš už šio proceso tęsimą, tai reiškia, kad neturiu iliuzijų – paprasčiausiai už savo klaidas (Jūsų ir mūsų – runkelių rinkėjų ir paskolų ėmėjų, nes tokie esame ir kažkodėl jaučiu, kad kuo tolyn tuo labiau visumoje runkelėjame…) reikia mokėti, o ne juoktis iš savęs išrinkus Šustauską ir panašius…. T.y. jei kažko nedarai retrospektyviai LAIKU, ateityje tai tampa vis sunkiau įgyvendinama….
P.S. Dar galime peržvelgti moderniąją Lietuvos Respublikos istoriją, t.y. o kada gi finansiškai buvo kitaip (gyvenome galimybių ribose)?
“Skolintis pinigus valstybės vardu užsienyje ir pumpuoti juos į ”
P.P.S. nesuprimityvinkime diskusijos suvesdami viską į emocinius taškus… taps banalu. Aš už sąžiningą pasižiūrėjimą į veidrodį…
on 2012.02.9 at 14:05
· Nuoroda
Jeigu valstybė draudžia bankų įsipareigojimus, tai turi kontroliuoti balansus. Mosleris, pats būdamas bankininku, vien tam, kad tokia kontrolė būtų įmanoma, siūlo riboti bankų veiklos laisvę, paliekant jiems tik standartines klasikines funkcijas (draudžiant teikti kreditą užsienyje, draudžiant įsigyti ar kaip užstatą priimti bet kokius finansinius aktyvus).
Kapitalo bėgimo jau pats terminas gana dramatiškas. Jeigu tą “bėgimą” vykdo bankai su skylėmis balansuose, tas procesas turi papildomą teisinę dimensiją – selektyvaus skolinių įsipareigojimų vykdymo su rizika, kad valstybei gali būti paliktas nuostolių krepšys.
Net jeigu apie bankrotus su nuostoliais nekalbėti, visiškai neaišku, kodėl valstybė turi finansuoti tą (skandinavų bankų) “kapitalo bėgimą” (skolų finansavimo šaltiniams užsienyje grąžinimą). Privatūs bankai, privačios jų skolos, patys jas gali perkredituoti arba grąžinti didindamiesi akcinį kapitalą. Tačiau susitvarko reikalus taip, kad brangios Lietuvos užsienio skolos jiems tampa pigiausiu finansavimo šaltiniu.
Apdraustų Snoro indėlių dosnaus valstybinio finansavimo perduodant į kitų bankų balansus dėka 2011 gruodį Lietuvos PFI (pinigų finansinės institucijos) savo įsipareigojimus užsieniui susimažino 3,6 milijardų litų, t.y. daugiau, nei 11%. (LB statistika >> Pinigų finansinių institucijų (PFI) balanso ir pinigų statistika >> 2.2. Agreguotas kitų PFI balansas >> 2.2.4. Išorės įsipareigojimai).