Negeri paveikslėliai

Negeri paveikslėliai apie Lietuvos kredito sistemos būklę. Asmenims, prisirišusiems prie “ekonomika atsigauna” iliuzijos, žiūrėt nerekomenduoju.

(NPL – not performing loans – blogos paskolos)

—

Kas negerai?

Labai negerai, kad FT Alphaville juos publikavo. Amoralūs finansų spekuliantai tuoj  puls short’inti. Laikotarpyje tarp Portugalijos ir Ispanijos bankrotų spėsime (vėl) išgarsėti kaip viena iš shrudiniausiai valdomų ekonomikų.

Antras paveikslėlis – blogų paskolų/NT kainų kritimo santykis – rodo, kad vyriausybė “kūnu dengė” blogo kredito “ambrazūrą”. Kai šlykštūs spekuliantai short’ins, vyriausybės kūnas jau bus laikomas panaudotu.

–

Neišsigąskite. Čia pavaizduotus nuostolius patiria tik Lietuvoje veikiantys užsienio bankai, kuriuos, pakeitus vyriausybę ir fizinių asmenų bankroto taisykles, galima būtų drąsiai pasiųsti kur vėžiai žiemoja. Apmaudi smulkmena – nėra kam pakeisti nei vyriausybę, nei taisykles.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Nesidrovėkime nacionalizavimo. Snoro krizės valdymo trūkumai
  2. Atsiimti indėlius iš bankų nesąžininga
  3. Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
  4. Airijos gelbėjimo farsas
  5. Viena blogiausiai valdomų ekonomikų pasaulyje

Paskelbta 2011 04 20 at 20:21 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Bankai, Ekonomika · Žymos: kreditas, statistika

8 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė Noname
    on 2011.04.21 at 9:26
    Atsakyti · Nuoroda

    Na apie lietuvos situacija tai suprantu, mes kaip visada darom kaip per ta video kur profesorius sake. everything wrong doing right. Cia neseniai skaiciau apie JAV artejanti defolta ir tai kad vel Obama prasys kongreso pakelti skoku lubas. Kaip suprantu JAV kaip ir tu skolu niekada nebegrazins (nebent ivyktu stebuklas) ir reikia tiketis taip sakant branduolinio ekonomikos sprogimo? Jei zinoma gerai supratau, arba gal cia nera taip jau baisu. Noreciau situo klausimu suzinotu jusu nuomone.

    • Parašė anarchistas
      on 2011.04.21 at 9:41
      Atsakyti · Nuoroda

      Amerika pati spausdina dolerius ir gali jais padengti bet kokio dydžio savo skolas. Vienintelis klausimas, kokią įtaką agresyvi jų centrinio banko politika daro dolerio kursui. Pastaruoju metu gan stipriai smuko.

  2. Parašė ramu
    on 2011.04.21 at 14:27
    Atsakyti · Nuoroda

    niekada nesimokiau ekonomikos, bet išdrįsiu paspėlioti:
    be abejo, ~20% NPL didelis skaičius, bet svarbu, kad jis palyginus mažai padidėjo.
    Bankams didinant kapitalą, vėl pradėjus dalinti paskolas, iš lėto mažėjant nedarbui, manau pradėsim važiuot į dešinę lentelės pusę. Be to rumunai su savo aukštu raudonu stulpeliu turi šansų mus pavyti. Tik va nesitikėjau, kad mes latvius aplenkę.
    Dabar tiek gardžių kąsnelių spekuliantams gal kokia Graikijos skolų restruktūrizacija galėtų nukreipti jų dėmesį nuo mūsų?

    • Parašė anarchistas
      on 2011.04.21 at 17:08
      Atsakyti · Nuoroda

      Neišvengiama Graikijos skolų restruktūrizacija pakankamai tiksliai atsispindi obligacijų kainoje

  3. Parašė Undrius
    on 2011.04.28 at 18:48
    Atsakyti · Nuoroda

    Suprantu, kad financiniai mechanizmai yra labai komplikuoti…
    Bet supaprastinus lygybe ji vis dar turetu buti lygybe. Kam visi skolingi? Kas yra skolintojas? Manau didele pasaulines finansu sistemos problema yra ta, kad per daug “pinigu” yra uzribyje. primityvi iliustracijai: kiekvienas pinigas paliktas offshorkej prisideda prie kazkurios valstybes prekybos deficito. Vyksta financu atitrukimas nuo vertes. Infliacija kiek pataiso situacija, bet vis daugiau pinigu kaupiasi offshore ir maziau (santykinai) lieka “realioje” sistemoje. Valstybiu skolos negali mazeti, kol pinigai akumuliuojami uz ju ribu. Ka daryti? Sokti kol muzika groja! :)

    • Parašė anarchistas
      on 2011.05.1 at 18:26
      Atsakyti · Nuoroda

      Valstybių skolos denominuotos savo pačių suvereniai emituojamais pinigais bet kada gali būti padengtos jas persikredituojant arba supirktos atgal pasispausdinus pinigų. Problemos kyla tiems, kas skolinasi svetimomis valiutomis (pvz. Lietuvai).

      Tokios valstybės kaip JAV valstybės skolas naudoja monetarinei politikai vykdyti ir importo pertekliui finansuoti. Tai darydami, gali drąsiai vartoti suverenios pinigų politikos vaisius ir niekam per daug nesijausti skolingi. Jokio pavojaus vaikams ir anūkams, tsakant.

      Kapitalo sugebėjimas “nutekėti” į visokių rūšių mokesčių “rojus” žinoma priklauso ir nuo valstybės, iš kurios tie pinigai teka, mokesčių ir teisingumo sistemų kokybės (durnumo ir korumpuotumo – pvz. Lietuvos).

  4. Parašė Mauras
    on 2011.05.17 at 23:46
    Atsakyti · Nuoroda

    2010 m. TUI srautas Lietuvoje sudarė 1,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba beveik keturis kartus. Tokį pokytį lėmė sumažėję tiesioginio investavimo įmonių (daugiausia pinigų finansinių institucijų) veiklos nuostoliai, t. y. sumažėjusios neigiamos reinvesticijos.
    gal galite paaiškinti, kokiu būdu esant tokiai nekokiai situacijai, bankai pradėjo didinti pelnus? Gal visgi prognozuojant reikia vertinti ne tik praeito laikotarpio skaičius, bet ir lūkesčius? Ar skaičių publikacija sukels kokią nors bangą, pamatysim, bet kiek pamenu latvių rizika pastaruoju metu nuo mūsų beveik nesiskyrė.

    • Parašė anarchistas
      on 2011.05.18 at 10:56
      Atsakyti · Nuoroda

      kokiu būdu esant tokiai nekokiai situacijai, bankai pradėjo didinti pelnus?

      Bankams turtus neša komisiniai, Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus bankams už jų paslaugas sumoka maždaug po 120 litų. Praėjusiais metais bankai, „rankiodami centus“, iš viso uždirbo daugiau nei 630 mln. litų grynųjų pajamų, t. y. gerokai daugiau nei gavo palūkanų.

      Gal visgi prognozuojant reikia vertinti ne tik praeito laikotarpio skaičius, bet ir lūkesčius?

      Prognozės, aišku, šakėmis rašytos ant vandens. Bet rizika yra.

      2011.05.16 Bloomberg: Euro Crisis May Hit Eastern Europe Again as Markets Rally

      2011.05.16 FT Alphaville:

      Sweden’s financial regulator wants to copy a bail-in model first tested in neighboring Denmark to ensure that senior bondholders share losses in insolvencies. The Stockholm-based Financial Supervisory Authority wants bank insolvency rules in Sweden and the rest of Europe to discourage risk-taking by driving home the message that creditors will no longer be bailed out by taxpayers, said Martin Andersson, the regulator’s director-general.

      Meanwhile, a(nother) bank funding debate is already beginning.

      While Andersson said Swedish banks aren’t likely to see their funding costs since stricter winding down rules would encourage more responsible behavior, others disagree. BNP Paribas analysts, for instance, wrote in a Monday note: “We disagree with this view and believe that if adopted, it will put the Swedish banks at a competitive disadvantage, unless mirrored by similar legislation in other EU countries.”

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą