Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija

Kleptoktratijos gerai nesibaigia. Hussman’as teigia, kad šios ekonominės krizės pagrindinė priežastis yra ne nekilnojamojo turto burbulai, ir ne Lehman Brothers bankrotas, o vietoje sistemingo blogo kredito likvidavimo valdžios vykdyta pasirinktinė nuostolių socializavimo politika. Kaip tik tokia, kokia šiuo metu įsivažiuoja Europoje.

Vietoje griežtesnių reikalavimų finansų sektoriaus kapitalui pasirinkta nuostolių slėpimo atpalaiduojant apskaitos standartus taktika sukūrė Ponzi stabilizaciją. Tas džiaugsmas gali ilgai nebeužtrukti – krizės metu smarkiai pagerėjo rinkos dalyvių informuotumas, kredito rinkos tapo nervingesnės. Finansinės (mentalinės) problemos Europoje, infliacija Kinijoje, keista akcijų rinkos situacija JAV, naftos kainų dinamika yra netinkamos “mylėti ir gyventi” (pozityviems lūkesčiams formuoti) ekonominės tvarkos savybės.

2010.12.20 John Hussman, Things I Believe

We did not avoid a second Great Depression because we bailed out financial institutions. Rather, the collapse in the economy and the surge in unemployment were the direct result of a gaping hole in the U.S. regulatory structure that prevented the rapid restructuring of insolvent non-bank financials. Policy makers then inappropriately extended the “too big to fail” doctrine to ordinary banks. Following a striking loss of public confidence that resulted from arbitrary policy responses, coupled with fear-mongering by exactly those who stood to benefit from public handouts, the self-fulfilling crisis was contained by a change in accounting rules that effectively disabled capital requirements for all financial companies. We are now left with a Ponzi scheme.

While it’s clear that the four-second tape in Ben Bernanke’s head is an endless loop saying “We let the banks fail in the Great Depression, and look what happened,” any disruption caused by the “failure” of a financial institution is not due to financial losses to bondholders, but is instead due to the necessity of liquidating the assets in a disorganized, piecemeal way, as was the case with Lehman Brothers. Large, sometimes major banks fail every year without a material effect on the economy. The key is to have regulations that allow these failures to occur with the minimal amount of disruptive liquidation.

It is important to recognize that nearly every financial institution has enough debt to its own bondholders on the balance sheet to absorb all of its losses without any damage to depositors or customers. These bondholders lend at a spread, and they knowingly take a risk.

Tas pats teisingumo trūkumas ir pas mus. Pūsdami NT burbulą Lietuvoje užsienio bankai sąmoningai rizikavo, ir privalėtų prisiimti nuostolius. Reikalingas doras fizinių asmenų bankroto įstatymas.

Lehman was allowed to “fail,” but because there was still no set of regulations that allowed cutting away the operating entity, it had to be liquidated piecemeal.

Importantly, and even urgently, it was not this “failure” that produced the economic downturn. If you carefully observe what happened in 2008, the large-scale collapse of the financial markets and the U.S. economy started literally sixty seconds after TARP was passed by Congress on October 3, 2008. At that moment, the world was told not that the smooth operation of the global financial system would be ensured by taking receivership of failing financial institutions; not that the focus of policy would be the protection of depositors, customers, and U.S. fiscal stability; but instead that insolvent private balance sheets would now be defended, subject to the arbitrary decisions of policy makers in which nobody had confidence. Lehman’s failure simply told investors that these decisions could be completely arbitrary, since there was really no operative distinction between Bear Stearns, which was saved, and Lehman, which was not. Moreover, in order to pass TARP, the public had to be convinced that a global meltdown would result if financial institutions weren’t preserved in their existing form. In this way, policy makers created a crisis of confidence.

Lygiai taip Lietuvoje valdžios pasirinkti kovos su krize būdai pakirto tiek vietos ekonomikos dalyvių, tiek užsienio investuotojų pasitikėjimą.

The facts simply do not support the idea that taking receivership of insolvent financials leads to economic distress. Rather, it properly rests losses on the bondholders, and preserves the operation of the financial system by bolstering its solvency. One might argue that we could not possibly let bondholders take the trillions of dollars of losses that would have been required in order to restructure debt and get the bad obligations off the books. This is absurd. A 20% stock market decline wipes out about $3 trillion in market value. Indeed, given the size and average maturity of the U.S. bond market, just the increase in interest rates that we’ve observed over the past 6 weeks has knocked off trillions in market value.

The financial markets are perfectly capable of taking losses. They don’t do well with disorganized piecemeal liquidation – where perfectly good loans are called in and countless positions have to be unwound – but that isn’t required if your regulatory structure allows receivership/conservatorship that can cut away and gradually transfer the operating portion of an institution. What the global economy is not capable of taking is the uncertainty that results when policy makers apply arbitrary rules, leaving all other decision makers in the economy frozen at the edge of their seats to discover what the results of those arbitrary decisions will be. We have learned the wrong lesson, and we continue to pay for it.

Tiesiogiai taikytina ir Lietuvai. Valdžios pasirinkta kovos krize pagal bankų dūdelę taktika atvedė į akligatvį. Atsigavimo per eksportą, tikintis pakankamo paklausos augimo užsienio rinkose, planai nerealūs. Du metai laiko iššvaistyti, nei struktūrinės, nei teisingumo reformos neįvyko.

2010.12.26 Papildymas. Ir kam čia reikėtų rašyti tekstus tokiom antikalėdinėm nuotaikom? Jau vien tam, kad sukurti atsvarą kalėdų senelių makaronams.

Delfi.lt, Gitanas Nausėda:

Daugelis tikėjosi, kad nuosmukis bus, tačiau kad jis bus toks didelis, nesitikėjo niekas, įskaitant ir mane. Kritinis veiksnys buvo JAV investicijų banko „Lehman Brothers“ bankrotas. Po jo tapo aišku, kad pasaulio ūkis sulaukė keliagubo smūgio. Investicinio banko žlugimas iš esmės lėmė visiškai kitokias kreditavimo sąlygas, tarpbankinės rinkos sustingo, o verslas turėjo visiškai apsieiti be kredito išteklių.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
  2. Dombrovskis inicijuoja būsto paskolų reformą (atnaujinimai teksto pabaigoj)
  3. Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
  4. Trijų milijardų nepakaks
  5. Defliacinės kredito krizės logika

Paskelbta 2010 12 25 at 13:04 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Absurdas, Bankai, Ekonomika, Valdžia · Žymos: atsakomybės asimetrija, bankrotas, demagogija, kreditas, politika, ponzi

12 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė airis
    on 2010.12.27 at 3:07
    Atsakyti · Nuoroda

    Ponui Nausėdai, kaip visada nesiseka – vėl praleido progą patylėti :) Žemiau kritikos.
    O šiaip tai reikalai, nors ir pamažu, bet nuosekliai blogėja. Kaip suprantu, dabar eilė Portugalijai. Nors jie ten kažką rezga su kiniečiais. Jeigu jiems pavyktų pasukti į šoną nuo Graikijos ir Airijos pramintų takų, sėkmingai iki šiolei veikęs mechanizmas gali užstrigti.
    Tiek to, nerodysiu ranka už Atlanto, nors norėtųsi. Situaciją įsivaizduoju taip – doleris, jau neturėdamas net teorinių šansų, daro viską, kad eurui nebūtų geriau, nei jam. Klausimas tik toks – kuris žlugs pirmas? Jei kitais metais doleris netektų naftos valiutos vardo, gal euras ir išgyventu, nors sunkiai.
    Istorija moko, kad dauguma karų prasideda nuo krizės. O šitai krizei galo nematyti, net aukščiau palipus :)

    • Parašė anarchistas
      on 2010.12.27 at 19:35
      Atsakyti · Nuoroda

      Jeigu jiems pavyktų pasukti į šoną nuo Graikijos ir Airijos pramintų takų, sėkmingai iki šiolei veikęs mechanizmas gali užstrigti.

      Airijos “gelbėjimas” buvo akivaizdus mokesčių mokėtojų apiplėšimas. Jeigu per porą mėnesių patys gelbėtojai plano nemodifikuos, airiai tai galės padaryti vienašališkai po rinkimų.

  2. Parašė Saulius
    on 2010.12.27 at 11:59
    Atsakyti · Nuoroda

    Valdžios pasirinkta kovos krize pagal bankų dūdelę taktika atvedė į akligatvį. Atsigavimo per eksportą, tikintis pakankamo paklausos augimo užsienio rinkose, planai nerealūs. Du metai laiko iššvaistyti, nei struktūrinės, nei teisingumo reformos neįvyko.

    Ką? Bankai neleido vykdyti struktūrinių ar teisingumo reformų? Nesąmonė. Ar fizinių asmenų bankrotas čia ta struktūrinė ir teisingumo reforma turėjo būti? Jeigu ir įsigaliotų, tas įstatymas nebūtų kažkokia panacėja. Jis gi būtų taikomas VISIEMS skolininkams. Tai, pavyzdžiui, kiek kiekvienas asmeniškai norėtume, kad iš mūsų 10 tūkstančių pasiskolinęs žmogus galėtų per metus bankrutuoti ir “viską pradėti iš naujo”. Bankrotas neturėtų būti kaip kokia nuodėmių indulgencija, kurią gali nusipirkti kas metus, nes kitu atveju matysim nemažai fenikso atvejų ir tarp fizinių asmenų.

    O Vyriausybė iš tiesų galėtų prisidėti struktūrinėmis reformomis, tik kitoje vietoje, ir paskatinti ūkio ir perkamosios galios augimą.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.12.27 at 15:04
      Atsakyti · Nuoroda

      Palietėte dvi temas, atsakau dviem komentarais. Pirma:

      Ar fizinių asmenų bankrotas čia ta struktūrinė ir teisingumo reforma turėjo būti? Jeigu ir įsigaliotų, tas įstatymas nebūtų kažkokia panacėja. Jis gi būtų taikomas VISIEMS skolininkams. Tai, pavyzdžiui, kiek kiekvienas asmeniškai norėtume, kad iš mūsų 10 tūkstančių pasiskolinęs žmogus galėtų per metus bankrutuoti ir „viską pradėti iš naujo“. Bankrotas neturėtų būti kaip kokia nuodėmių indulgencija, kurią gali nusipirkti kas metus, nes kitu atveju matysim nemažai fenikso atvejų ir tarp fizinių asmenų.

      Tai teisingumo reforma. Žmogus negali parduoti ar įkeisti savo ateities darbo (t.y. vardan einamųjų interesų išsižadėti ateities laisvės). Tiksliau, jis teisę padaryti tokią klaidą turi, tačiau sandoris lieka niekinis – ateities darbo “pirkėjas” (kreditorius) neturi teisės prievarta reikalauti sutarties vykdymo.

      Taigi, mano atsakymas: TAIP, aš norėčiau, kad be užstato iš manęs bet kokius pinigus pasiskolinęs žmogus turėtų teisę savo įsipareigojimus man vykdyti savo nuožiūra, pagal savo galimybes. Jeigu manau, kad jis mane apgavo, turiu teisę tą faktą paviešinti, ir ne daugiau.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.12.27 at 15:34
      Atsakyti · Nuoroda

      Ką? Bankai neleido vykdyti struktūrinių ar teisingumo reformų? Nesąmonė.

      Turėjote pastebėti, kad nei nekilnojamojo turto mokesčiui, nei kur kas progresyvesnio tos pačios paskirties žemės vertės mokesčio Lietuvoje vis dar nėra, “nes dar ne laikas”. Toks mokestis kirstųsi su bankų interesais.

      Bankai, išdalinę Lietuvoje kreditus pagal asimetriškos atsakomybės sutartis, leido sau suorganizuoti dviejų metų kredito defliaciją, kurios metu už neišvengiamus sutarčių modifikavimus plėšė belekokio dydžio mokesčius, perėminėjo turtą kai reikia, ir kai nereikia. Užmeskite akį į banko sutarties fragmentą banku-naujienos.lt baneryje.

      Būdami įteisintas kartelis, elementarioms paslaugoms – tarpbankiniams pavedimams taiko ~1000% antkainius, vykdo klaidinančią reklamą, ir niekam tas neužkliūna. Tokia bankininkystė yra per brangi renta visai likusiai ekonomikai, pati nusipelnanti struktūrinės reformos.

      Žinoma, bankai yra ne vienintelis bėdų šaltinis. Tik reikšminga sudėtinė gyvulių ūkio dalis.

  3. Parašė Saulius
    on 2010.12.27 at 18:25
    Atsakyti · Nuoroda

    Na, o aš nenorėčiau, kad skolininkas lengvai galėtų “nusiplauti” nuo savo įsipareigojimų. Galop, jei pabėgti būtų taip lengva, pasiskolinti būtų žymiai sunkiau. Kadangi pabėgti neįmanoma, tai ir pasiskolinti lengva.

    Jeigu būtų priimtas itin palankus fizinio asmens bankroto įstatymas, o bankai rastų būdų, kad ir tą patį laidavimą, kaip užsitikrinti maksimalią apsaugą nuo galimų nuostolių. Ir jei žmonės geis naujo buto čia ir dabar, tai gali “pasirašyti” dar ne ant tokių reikalavimų, kaip kad cituojama minėtame tinklalapyje.

    Bet ne tai svarbiausia. Fizinių asmenų bankroto įstatymas neturi tapti galimybe pabėgti nuo savo įsipareigojimų. Tai turėtų būti paskutinė, o ne pirma galimybė savo mokumui atstatyti, kai visi kiti būdai jau išnaudoti. Už nesumokėtas kitų skolas galop kažkas vis tiek sumokės ir bankų tarp jų nebus. Na, o jei jau priversi bankus už tai sumokėti, tai jų apskritai neliks. Tada, matyt, reikės skolintis vieniems iš kitų, tačiau jei jau nuo savo įsipareigojimų pabėgti bus taip lengva, nieks nebenorės skolinti. Bet gal ir gerai, grįšime prie natūrinių mainų ir taip išspręsim dabartinės finansų sistemos ydą.

  4. Parašė bst
    on 2010.12.28 at 11:56
    Atsakyti · Nuoroda

    Oho paskutinis komentaras kiek suplake i viena kruva..
    Skolinant visad turi buti vertinama rizika – kur cia jos adekvatu iverti matai, kai remiesi logika “skolinu lengvai, nes pabegti neimanoma”…
    (Jei neskolini cigonui, kodel skolini simtus tukstanciu zmogeliui su keliais simtai lt pajamu kuris kartona perka? Cia del to kad lengva skolint ir niekur nepabegs?)
    “Už nesumokėtas kitų skolas galop kažkas vis tiek sumokės ir bankų tarp jų nebus” – o kaip tik turetu, nes rizikos nevaldo
    “Na, o jei jau priversi bankus už tai sumokėti, tai jų apskritai neliks” – liks kurie geriau valdo rizika uz kitus.

  5. Parašė AndriusB
    on 2011.01.3 at 15:14
    Atsakyti · Nuoroda

    Truputi už temos…
    Ikeisti neapdrausta turta neleidzia istatymai, (taip neva saugomos kreditoriaus teises!), bet skolinti ikeiciant turta kurio verte mazesne uz paskolos, arba skolinti be uzstato galima! Is praktikos galiu pasakyti, kad visi mano pazystami ne finansininkai yra isitikine, kad uz busto paskola jie atsako tik bustu. (Reiketu plataus masto apklausa padaryti :) )
    Dar manau, kad visiems kurie yra “to big to faill” reiketu spec. asmens statuso, t.y. uz tokiu imoniu valdyma ir sprendimus turetu atsakyti tik fiziniai asmenys visu savo turtu (o kiek turto truktu, viesuju darbu skirti iki gyvenimo galo :) )

  6. Parašė airis
    on 2011.01.8 at 2:40
    Atsakyti · Nuoroda

    Sauliau, kaip tau tokia situacija, kai Airija priversta imti paskolą, berods 72 milijardus eurų, kurių neturi šansų kada nors išsimokėti, netgi teoriškai. Ir iš jų 50 milijardų yra skirta blogoms bankų paskoloms dengti. Betgi paskola tai valstybei, t.y. visiems jos piliečiams ant kupros. Kitaip tariant, tai yra oficialiai įforminta vergovė – mokės dar anūkai. Anarchistui: rinkimai, kaip jie besibaigtų, nieko nepakeis. Airiai buvo sustreikavę dėl Lisabonos sutarties. Ir kas iš to? Įvyko smegenų praplovimo operacija, naujas referendumas ir, stebuklas – airiai nubalsavo už.
    Ir jeigu į bankų pinkles (sutinku – neteisėtas ir apgaulingas, todėl negaliojančias) žmogelis papuola per savo kvailumą, tai kai afera prasukama valstybės mastu – kas tai? Ne sąmokslas?
    Turi būti kažkas panašaus į Hagos tribunolą ekonominams nusikaltimams. Antraip – daugumos mūsų anūkai bus gimę laisvaisiais vergais.

    • Parašė anarchistas
      on 2011.01.8 at 11:26
      Atsakyti · Nuoroda

      Tikiuosi smegenų plovimui yra ribos.

      Jeigu net balsuojant už Lisabonos sutartį skeptikų pakako, tai kiek jų bus dabar, kai šnekama apie akivaizdų ekonominį nusikaltimą angliškai kalbančioje valstybėje, turint Islandijos pavyzdį, Wikileaks, atvirai skeptišką pasaulio intelektualiojo elito nuomonę ir (kas svarbu) aferos sėkme netikinčias finansų rinkas?

      Esu visiškai tikras, kad Airijos gelbėjimo išmelžimo afera vėliausiai po rinkimų, o gal anksčiau bus anuliuota arba perrašyta. Aš, tiesa, maniau, kad aferai kelią užkirs dabartinis parlamentas, ir apsirikau. Bet dabar jau iliuzijų nebeturi niekas. 1011.01.06 Bloomberg: Soros Mistrusts EU Aid as Irish Default Risk Soars: Euro Credit

      Jan. 6 (Bloomberg) — Ireland’s bailout money starts to arrive next week, with investors expressing skepticism about the country’s ability to repay its debts by driving the cost of insuring against default to a record.

      The government was forced in November to accept 85 billion euros ($113 billion) to bolster its finances and inject 10 billion euros into Irish banks, with another 25 billion euros in reserve. Assessing the aid plan, billionaire George Soros wrote in the Financial Times last month that the country will have to renegotiate the accord. Finance Minister Brian Lenihan said a default would “destroy” the country.

      “If the government doesn’t have to put more than the 10 billion-euro initial capital injection into the banks, the package is doable,” said Brian Devine, an economist at NCB Stockbrokers in Dublin. “But there’s a higher probability a government would have to renegotiate on sovereign debt if the bank costs move beyond that.”

  7. Parašė Savaitgaliui: kur mes esame? « Bankų naujienos
    on 2011.02.20 at 7:15
    Atsakyti · Nuoroda

    [...] Savaitgaliui: kur mes esame? http://anarchistas.lt Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija [...]

  8. Parašė Noname
    on 2011.03.8 at 19:18
    Atsakyti · Nuoroda

    Kur musu anarchistas dingo? :)

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą