LSVVT verslo finansavimo ir bankų ginčų iniciatyvos išsikvepia

Savaitgalį Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos tinklapyje banku-naujienos.lt publikuoti samprotavimai bankų etikos klausimais man atrodo švelniai tariant neadekvatūs. Patalpinau komentarą jų blogo įrašui, matau prasmę įdėti jį ir čia.

Taigi, bankų-naujienos lt: dėl bankų geros praktikos kodekso

Ne kartą rašyta, kad stengsimės sureguliuoti verslo ir bankų nesutarimus be teismo, ir be prievartinio įstatymų taikymo. Verslas visada pykstasi banku (ir atvirkščiai) tik iki tol … kol susitaiko.  Visada konflikto sprendimas taikos sutartimi yra pigiausias kelias, o laiko ir pinigų taupymas – tai esminis ir verslo ir banko interesas. Deja, įstatymai neapibrėžia visų gyvenimo sričių ir lieka platus spektras situacijų, kuriose bankai ir verslas gali elgtis įvairiai.  Tačiau bankų veikloje visuomeninis įvaizdis apima ne tik svarbiausias: patikimumo, stabilumo, turtingumo … ir kitas pinigų saugumą apimančias sritis, bet ir kokybišką aptarnavimą garantuojančias veikas.  Gal įstatyminis kokybiško aptarnavimo reglamentavimas ir yra įmanomas, tačiau valstybės dažniausia nesistengia taip smulkmeniškai taikyti įstatymų ir palieka šias sritis konkurencijai ir savireguliacijai. Šios savireguliacijos išraiška – susitarimas tarp konkrečioje veiklos srityje konkuruojančių subjektų įvardijamas kaip etikos arba geros praktikos kodeksas. Paprastai konfliktuojančiose ar visuomenei svarbiose veiklos srityse ilgainiui valstybė vis tik įsikiša į veiklą su privalomu – įstatyminiu reglamentavimu, nes visi etikos kodeksai deja yra deklaratyvūs ir paprastai neturi sankcijų nesilaikantiems jų reikalavimų.

Džiugu, kad beveik po 20 bankų veiklos Lietuvoje metų,  Lietuvos bankų asociacijai pavyko šiemet priimti Geros bankų praktikos kodeksą. Jo pagrindinė mintis: “Geros bankų praktikos kodeksu siekiama puoselėti banko ir kliento santykius, skatinti gerą bankų praktiką nustatant bankų veiklos bendruosius principus ir reikalavimus, įskaitant ir tuos, kurių nenustato teisės aktai, o taip pat siektiną elgsenos modelį.” Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) ne kartą prašė bankininkų nustatyti   k o n k r e č i a i bent vieną “bankų veiklos bendrąjį principą ir reikalavimą” ir taip  išspręsti pirminį visų nesutarimų žingsnį – nebendravimą, kuris oficialiai ir  Vartotojų teisių apsaugos tarnybos įvardintas kaip pirmoji problema ir gyventojams bendraujant su bankais. Deja, geros bankų praktikos kodekse apsiribota bendrąją fraze “Bankas atsako į klientų skundus per banko nustatytą laiką, atsižvelgdamas į skundo pobūdį, reikiamas ištirti aplinkybes ir kita” kuri neįneša jokio aiškumo klausimui: “kada bankas teiksis atsakyti į mūsų raštišką paklausimą?”. Tai tik vienas skaudus pavyzdys apibūdinantis minėto etikos kodekso naudingumą.

Mano kiek paredaguotas komentaras. Nesuprantu, iš kur toks kapituliantiškas konformizmas.

Bankai yra privilegijuotas finansinis kartelis, įsiteisinęs sau rentą visų kitų ekonomikos dalyvių sąskaita. Privilegijos milžiniškos – kredito (pinigų) emisijos teisė, didžiausią rizikos dalį perkeliant valstybei ir visuomenei – valstybinis indėlių draudimas, būsto paskolų, paskolų verslui draudimas per Invegą, slaptasis bankų gelbėjimo planas, valstybės iždas komerciniame banke, visiškas konkurencijos institucijų abejingumas bankų paslaugų įkainiams.

Tokioje sistemoje ekonominį santykį galima apibūdinti paprastai ir fundamentaliai – jie ima, jūs duodate. Jeigu jūs neturite ką duoti, tuomet jie atima. Jeigu jie vykdo kredito defliaciją, ir todėl jūsų skolų kaina nepaprastai išauga, vistiek esate patys kalti – mikliau sukitės – įkeiskite asmeninį turtą ir uždirbkite eksportuodami.

Verslas visada pykstasi su banku (ir atvirkščiai) tik iki tol … kol susitaiko.

Atleiskite už grubų palyginimą – prievartaujama auka visada iš pradžių šiek tiek paspurda, kol susitaiko. Kai susitaiko, gali net pamąstyti, kad būtų ne taip skausminga, jeigu prievartautojas naudotų lubrikuotą prezervatyvą, atsiprašau – geros praktikos kodeksą.

Kalbėjimai apie etikos kodeksus yra akivaizdi kapituliacija. Jūs paverkšlensite, jie pažadės, ir jau būsite “susitarę”? Ar tiesiog jau taip apsipratote?

Nes jeigu priprasti dar nespėjote, yra bent keletas dalykų, kurių galite ir turėtumėte reikalauti:

1. Bankų operacijų įkainių kontrolės. Kažkodėl keliant didžiules bangas ir ieškant kartelinių susitarimų dėl (gal ~20%) pieno antkainių, ignoruojami atvirai veikiančio bankų kartelio iki 1000% antkainiai tarpbankiniams pavedimams. Ar tai kokia dėmesio neverta smulkmena?

2. Bankų konkurencijos, visų pirma piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi bankomatų rinkoje sureguliavimo. Bankomatų tinklai (juos valdančių bankų teisė nustatyti bet kokius įkainius kitų bankų klientų operacijoms) didele dalimi įtvirtina juos valdančių bankų dominavimą ir smarkiai pakerta konkurenciją bankų sektoriuje. Tai gali būti nesunkiai sureguliuota, panašiai kaip buvo išspręsti telekomo šachtų monopolio įkainių konkurentų kabeliams klausimai, panašiai kaip dirbama išmonopolizuojant elektros tiekimo rinką.

3. Kolektyvinių ieškinių praktikos įteisinimo. Visi nukentėjote nuo 2009-ųjų VILIBOR išpūtimo, ir turite teisę paprašyti tų pinigų atgal. Nei bylinėdamiesi po vieną, nei nuolankiai prašydami šansų laimėti neturite.

4. Reikalauti teisingumo. Lietuvos teismuose iki šiol galima nebaudžiamai meluoti. Gal manote, kad tai jums ir ekonomikai nekenkia?

5. Galų gale, rūpintis bendromis ekonominio žaidimo taisyklėmis, mažinančiomis bendrą bankų rentos naštą. Turėti poziciją ne tik siaurai suprantamų verslo interesų klausimais, bet ir darbo santykių, ir vartotojų. Rūpintis dalykais sudarančiais vidaus darbo ir vartojimo rinką – bent jau mokesčių naštos perkėlimu nuo darbo santykių ekonominėms rentoms, fizinių asmenų bankroto įteisinimu, išpūstų akcizų normalizavimu (sumažinimu). Nes tai jūsų, ne kieno kito rinka ir ekonomika, kurios skurdinimas jums labiausiai ir kenkia.

Sakysite, tai jau būtų politikavimas, ne verslo reikalas? Kaip pažiūrėsi. Profsąjungos ar kokia ūkio ministerija tuo nepasirūpins. Sakysite, reformomis turi rūpintis politinis elitas? Koks elitas? Tas, kuris aptarnauja Lietuvoje užsienio valstybių ir bankų interesus? Ar manote, kad visus galų gale išgelbės kokia teisinga į valdžią išrinkta moteriškė? Atsipeikėkite.

Jokio kito elito nėra. Verslas yra Lietuvos elitas.
Galvokite, ką norite palikti vaikams.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Nesidrovėkime nacionalizavimo. Snoro krizės valdymo trūkumai
  2. Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
  3. Gyvulių ūkis #1
  4. Lietuvos banko VILIBOR demagogija
  5. Mauras: ar sušelpsime bankų akcininkus?

Paskelbta 2010 10 13 at 9:17 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Aktyvizmas, Bankai · Žymos: bankrotas, ekonominė renta, kreditas, politika, reformos, vilibor

7 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė dzyvai
    on 2010.10.13 at 10:30
    Atsakyti · Nuoroda

    “Jokio kito elito nėra. Verslas yra Lietuvos elitas.
    Galvokite, ką norite palikti vaikams.”

    Gražiai pasakyta. Bet su verslo iškėlimu į pirmas elito pozicijas tai persūdyta. Visuomenė niekada nebus laiminga (ką norime palikti vaikams?) jeigu tik viena visuomenės dalis bus elitas, diktuojanti taisykles kitiems (dabar toks elitas – bankai?). Elitu turi būti visi – bankas, verslas, darbuotojas, bedarbis, t.y. visi turi išmokti teisiniu būdu kovoti ir įtvirtinti savo teises ir interesus, t.y. turi būti jėgų balansas. Elitas turi būti visuose visuomenės sluoksniuose. Versle taip pat – čia su Jumis sutikčiau.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.10.13 at 11:41
      Atsakyti · Nuoroda

      Norint išmokti kovoti teisiniu būdu, reikia turėti jėgų. Kartais atrodo, kad jų turi tik sugebantis įtvirtinti savo interesus kitų sąskaita visuomenės sluoksnis. Tie patys verslininkai, net susivieniję į savo organizacijas, kažkodėl jaučiasi (ir elgiasi kaip) kažkokie bejėgiai.

    • Parašė Tadas
      on 2010.10.16 at 12:30
      Atsakyti · Nuoroda

      Elitas turi būti visuose sluoksniuose? I smell comunism… Jeigu nori kalbėti apie elitą visur, tai nebevadink to elitu, nes tai kertasi su jo definicija. Jei vis dėlto nori kalbėti apie elitą, bet nesutinki su autoriumi, tai nurodyk jį kitur nei versle. Ačiū

  2. Parašė osia
    on 2010.10.15 at 8:41
    Atsakyti · Nuoroda

    “1. Bankų operacijų įkainių kontrolės….”
    Anarchiste, ar manai, kad mes Lietuvoje, veikdami globalioje pasaulinėje bankų rinkoje galim kažkiek į priversti savus – tų pačių mega bankų – skyrelius koreguoti įkainius? Nežinau kaip dabar, tačiau prieš kokis 10 metų, kai dirbau banke, lietuviškų bankų įkainiai daugumoje pozicijų buvo mažesni nei Europoje. Dabar gi, bankininkai dirba beveik be konkurencijos, dar labiau nei kokie prekybcentriai. Naivu tikėtis, kad koks olsenas ar bergeris leis savo banko skyreliui Lietuvoj žymiai mažinti maržas ar tarptautinių pavedimų įkainius, jei to nedaro seniai socialiai subrendusioje V.Europos visuomenėje.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.10.15 at 9:40
      Atsakyti · Nuoroda

      Aišku galim. Kad ir Lietuvos pašto pagrindu sukuriant valstybinį banką, kuris taikytų operacijoms “teisingus” įkainius (ir būtų neabejotinai saugus). Likusieji įkainius kaip mat susimažintų.
      Skirtingai, nei kai kurie verslininkai, aš nesiūlyčiau tokiam bankui leisti priimti terminuotus indėlius ir vykdyti kreditinę / investicinę veiklą. Ta veikla lai užsiima tikri komerciniai bankai. Valstybinis galėtų tiesiog pigiai atlikti operacijas ir konkurencingais įkainiais aptarnauti debetines korteles.

      • Parašė osia
        on 2010.10.15 at 13:08
        Atsakyti · Nuoroda

        Teoriškai tai žinoma įmanoma. Ir biudžetinių įstaigų lėšas taip pat galėtų administruoti valstybinis bankas, o ne iš tų milijonų pelnytųsi privatininkai kaip dabar. Tik klausimas, ar su mūsų lietuvišku mentalitetu viskas būtų skaidru ir dirbama optimaliomis sąnaudomis.
        Kad bankininkystėje beveik neliko sveikos konkurencijos parodo ir tas faktas, kad vietinės operacijos taip nesveikai pabrangusios, nors šiuolaikinių technologijų dėka jų savikaina minimali, didžiulės eilės bankų skyriuose ir sugaištas laikas, baisi nepagarba eiliniam banko klientui, ko komercinės bankininkystės Lietuvoje pradžioje tikrai nebuvo.

  3. [...] laikymo komerciniuose bankuose, kartelinių susitarimų dėl bele kokių VILIBOR‘ų ir bankų operacijų įkainių, 3) finansų sistema būtų netvari, jeigu dėl koordinacijos, kontrolės ir kultūros stokos [...]

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą