Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
2010.10.04 Vytenė Stašaitytė, delfi.lt: Latvijos rinkimų paslaptis: V.Dombrovskis nėra A.Kubilius
DELFI primena, kad krizės nukamuoti latviai, kurie šeštadienį balsavo pirmuosiuose visuotiniuose rinkimuose nuo tada, kai šalis 2008 metais nugrimzdo į giliausią recesijos liūną, vis dėlto sutiko iškęsti daugiau skausmingų ekonominių reformų ir suteikė centro dešiniųjų vyriausybei mandatą tęsti drakonišką taupymo politiką.
Premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinės blokas “Vienybė” įtikinamai laimėjo 10-ojo šaukimo Latvijos parlamento rinkimus, surinkęs 31,1 proc. balsų ir užsitikrinęs 33 Seimo mandatus, sekmadienį paskelbė šalies Centrinė rinkimų komisija.
Antrą vietą užėmė centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimas “Santarvės centras”, kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai, surinkęs 26,03 proc. balsų ir savo vietų skaičių Seime padidino nuo 18 iki 29.
Centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) liko trečioje vietoje su 19,68 proc. balsų ir turės 22 mandatus.
“Santarvės centrui”, kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai, programą rengė labai rimta ir visai nerusakalbė “Reform Task Force Latvia” intelektualų grupė. Ne taip daug trūko, kad rinkimus būtų laimėjęs partijų susivienijimas, deklaruojantis revoliucines progresyvias nuostatas, totaliai konfliktuojančias su visa iki tol EK, TVF, Švedijos bankų Latvijoje vykdyta politika ir interesais. Bandymas jas įgyvendinti būtų sukūręs blogų skolų nurašymo precedentą ir konfliktą, lyginant su kuriuo dabartinės Graikijos/Airijos/Islandijos krizės būtų nublankę kaip vaikų žaidimas.
Galima pastebėti, kad politinis blokas su panašia programa Lietuvoje turėtų geresnius laimėjimo šansus bent dėl kelių priežasčių:
- Lietuvos “dešiniųjų-liberalų” koalicija, turėdama geresnes startines pozicijas, pridarė per krizę daugiau ekonominių ir politinių klaidų; vienas ryškiausių kontrastų lyginant su latviais buvo padlaižiavimas bankams vilkinant fizinių asmenų bankroto įstatymą,
- elgėsi ir komunikavo arogantiškai,
- ir Lietuvoje prieš panašų susivienijimą nebūtų lengva naudoti “daugiausia rusakalbiai” demagogijos, nes čia mažesnis tautinis susipriešinimas,
tik neaišku ar mes turime partijų, kurios galėtų vienytis radikalioms pertvarkoms.
Tai ką gi siūlė Latvijos kairieji? Labai gerus dalykus:
- mokesčių naštos nuo darbo santykių perkėlimą ekonominėms rentoms,
- naikinimą prielaidų nereikalingam ekonomikos financializavimui (praskolinimui),
- žemės vertės ir didesnius gamtos resursų mokesčius,
- radikalią nekilnojamojo turto paskolų bankroto tvarką,
- visų užsienio valiutomis Latvijoje išduotų paskolų priverstinį denominavimą (prieš devalvuojant) vietine valiuta.
Siūlė ir prastesnius tradicinio kairiųjų spektro dalykus – progresyvinius mokesčius ir rinkos protekcionizmą.
Tų programų atsiradimas politinėje erdvėje galėjo lemti ir didesnį Latvijos valdžios lankstumą pasiskubinant priimti mažiau radikalų fizinių asmenų bankroto įstatymą, tiek ir panišką skandinaviško bankų kapitalo traukimąsi. Jau vien tai, kad skandinavų bankai be perstojo traukia pinigus ir iš Lietuvos, gali būti ženklas, kad į radikalių politinių pokyčių galimybę žiūrima rimtai.
Gal būt mažiausiai pas mus girdėtas siūlymas įvesti žemės vertės mokestį. Jo išaiškinimui paskirta didelė programos dalis, o trumpai kalbant mokesčio motyvacija ta, kad žemės vertė kyla dėl visos visuomenės – tiek privačių rinkos dalyvių, tiek valstybės vykdomos ekonominės ir infrastruktūros plėtros, ir nėra jokio blogio iš žemės savininko imti už tą vertės didėjimą mokestį. Apmokestinta žemė nepatraukli spekuliantams, ir dėl spekuliacinės paklausos nuslopinimo/nebuvimo brangsta kur kas mažiau, todėl lieka žymiai įperkamesnė realios ekonomikos dalyviams. Situacijos, kai žemės savininkai neturi pajamų šaltinio gali būti sprendžiamos pigių mokestinių kreditų pagalba. Šis mokestis naudojamas keliose moderniose valstybėse – Taivane, Estijoje, Singapūre.
Prieš ilgesnę programos citatą įdedu nuorodas į porą Michael Hudson, aktyvaus “Reform Task Force Latvia” dalyvio straipsnių Latvijos tema:
2010.10.03 Who Wins? While Labor Unions celebrate Anti-Austerity Day in Europe, European Neoliberals raise the ante: Governments must Lower Wages or Suffer Financial Blackmail.
2010.07.08 Latvia’s Third Option Neither Devaluation nor Austerity, but Tax Restructuring.
Na ir skyrius iš pačios programos (pajuodinimai mano):
(2010.10.10: kažkaip iš karto nepažymėjau – trečios pastraipos “A third plank” konfiskacinės nuostatos yra perlenkimas.)
An economic program to renew Latvian development
Banks must share responsibility for keeping loans within the debtor’s ability to pay. This basic rule has been violated throughout the world in recent years. This has been largely a result of the banks’ greed in making loans more than limited to 70 percent of the property’s value, as was long the rule in the United States. In view of the fact that Latvia’s currency is under pressure to be devalued – with 87 percent of mortgage debts being denominated in foreign currency – banks should only able to take the house itself when they foreclose. This is the collateral that was supposed to back the loan, and it is what makes mortgage loans different from personal loans. Personal liability should not be permitted for mortgage debtors. There is no better way to prevent banks from making irresponsible loans, and then trying to make the debtor’s pay.
Second, all loans and obligations should be re-denominated in domestic currency. This is similar to what U.S. President Franklin Roosevelt did in the in 1932 when he overruled the gold clause in most loan contracts. (The clause stated that if the price of gold changed, the debt had to paid in gold equivalence.) This was intended to prevent creditors from obtaining a windfall gain and indeed, a gain beyond the ability of debtors to pay and hence at the expense of economic recovery. The economy comes first, not the bankers. This is especially important in today’s world, where there is no longer a constraint on the banking system’s ability to monetize credit.
A third plank of the program to renew Latvia is designed to cope with the problem of abandoned housing, squatters and crime that has plagued foreclosures in the United States. Upon insolvency or foreclosure of residential and commercial property, the foreclosing bank must put it up for auction within one month, to be sold at a market price. The current occupant (either the indebted owner or renter) will have the right to match the bid. Our plan is for the government to set up a bank to lend the occupant funds to buy the property, converting its current rental value into mortgage debt service. At current prices, the new mortgage may be about 30 percent of the existing debt – and it will be denominated in domestic currency. The oligarchs seem happy with this, because loans on the large public utilities and other assets they have taken over and borrowed against also will be redenominated in domestic currency.
In October 2009, Latvia’s Prime Minister endorsed the first plank of this program, saying that there should be no more personal liability for mortgage debt. The Swedish finance minister became furious and said that this would break all tradition. The Harmony Centre (“Concord”) Party replied that the tradition to which Sweden seemed to be referring was feudalism, and reminded Sweden that Latvia threw off the Swedish yoke back in the 17th century – and threw out the German land barons in 1905.
There is a case of cognitive dissonance when it comes to structural financial and fiscal reform. Most people are not aware that a workable alternative exists, one that was viewed for a century as being the free market alternative – a market free of unearned income and “empty” pricing. Students no longer are taught that economic thinkers have spent the last seven centuries discussing better modes of taxation, banking and pricing, based on the ability to distinguish between economically necessary costs and income, and unnecessary costs.
The classical reformers sought to complete what they viewed as the economic program of industrial capitalism: to throw off the remaining legacy of feudalism, above all the landlord aristocracy that used to be called the idle rich, and also predatory bankers – a cosmopolitan interest typically working with absentee owners, monopolists and other rent-extracting parties. Landowners, privatizers and monopolists are now backed by their international bankers, joining forces to become a new aggressive power as financial speculators. Their activities are not necessary for the industrial economy to operate, but are a rentier overhead that slows it down.
The most important plank of our program concerns the tax system. Like most other post-Soviet economies that have been neoliberalized, Latvia has a dysfunctional flat tax on employment – a total tax burden (labor, employer, and social tax) of over 50%. This is the major factor pricing Latvian labor out of global markets. We urge that the tax be shifted off labor and its employers onto where the classical economists urged it to be placed: on the land and natural resources, presently taxed at less than 1% of their value.
This would “reform the reformers.” We expect that the EU and its commercial bankers will fight against this tax shift, fearing that it might spread to other countries. That ultimately is the economic and financial war in which Latvia is caught up as prime victim. Fiscal reform must be a key element in financial reform, because the two prongs of reform are symbiotic. Taxing the land will save its rental value from being capitalized into bank loans. Our aim is to limit bank credit to the financing of creating new means of production, not merely to bolster the price of unproductive, extractive privileges and property claims.
Our recommendations are those of centuries of classical liberal economics, from the French Physiocrats through Adam Smith, John Stuart Mill to America’s Progressive Era reformers. In rejecting their classical economic and fiscal logic, Latvia’s neoliberal planners are much like fundamentalist believers in Genesis were offended when Thomas Huxley defended the theory of evolution. “Respectable churchgoers were appalled. ‘Let us hope it is not true,’ cried one horrified lady upon hearing that humans were descended from apes, ‘but if it is, let us pray that it will not become generally known.’”
This is the attitude taken today by Latvia’s neoliberal leaders. They would like to hope that the ideas of the men they cite as their intellectual patron saints – Adam Smith, et al. – did not really say what they did. But facts are facts. The dysfunctional tax system, financial system and dismantling of public enterprise and a public banking option run counter to the idea of free markets held for centuries by the classical liberals. Their idea of a free market was a market free of unearned income, free of land rent and predatory financial charges. Latvia’s neoliberal rulers have been busy loading down the economy with these charges during their entire time of office. The result has been an economic and demographic death spiral for Latvia.
Latvia’s financial and economic problems are not natural, nor are they inevitable. Latvia can still become a highly competitive industrial and agricultural producer with a high standard of living. All it needs to do is end the radical neoliberal experiment – an experiment which, after all, was designed to destroy Russian Soviet military power, sweeping up Latvia’s unfortunate economy in the backwash.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
- Dombrovskis inicijuoja būsto paskolų reformą (atnaujinimai teksto pabaigoj)
- xxx formos recesija
- Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija
- Trijų milijardų nepakaks
Temos: Bankai, Baudžiava, Ekonomika, Galimybės, Mokesčiai, Valdžia · Žymos: bankrotas, demagogija, ekonominė renta, ekonomistai, iniciatyvos, iššūkiai, kreditas, politika, prognozės, reformos, teisingumas
on 2010.10.5 at 20:45
· Nuoroda
Labas, Anarchiste, ačiū už pagalbą susigaudyti, kas dedasi pas mūsų braliukus.
Klaidų?
Padlaižiavimas — klaida? Strateguojant nusileidus iki politikų amoralumo lygio, be atsakomybės už padarytą žalą, išsižadėjus sąžinės ir padorumo — gal, tada jau tik apskaičiavimo klaida.
Demagogijai argumentų nereikia, tinka bet kokios apkalbos. Antai čia puikiai suveiks „socialinių tyrimų“ ir „visuomenės nuomonės apklausų“ „monitoringo statistika“: „Už reakcines Lukašenkos ir Putino pavyzdžio reformas balsavo daugiausia senyvo amžiaus, mažesnio išsilavinimo, žemesnių pajamų ir užsienio kalbų (išskyrus rusų) nemokantys respondentai, o už europietiškas Kubiliaus reformas — jauni, veržlūs, išsilavinę, aukštesnių pajamų ir vakarietiškų pažiūrų veiklūs, užsienio kalbomis laisvai kalbantys respondentai“.
Geri labai, tik kažko migloti to gėrio ištekliai?
Štai kur tie ištekliai — nusavinimas, mokesčių didinimas, naujų įvedimas ir naudingos veiklos varžymas. Džiugu, nes jau įkyrėjo mokėti juokingus verslo, sodros, komunalinius mokesčius, rinkliavas ir akcizus. Gavęs tokią injekciją, mano verslas sužaliuos — mokesčiai paskatins užsidirbti, o bankrotas suteiks antrąjį kvėpavimą.
Pažangūs dalykai, tik kažin ar tokiais nustebinsi ir sudrebinsi Europą.
on 2010.10.5 at 21:47
· Nuoroda
Mokesčių perkėlimo nuo darbo žemei logika išsamiau paaiškinta Latvia’s Third Option tekste.
Iš kur paimta citata apie balsavusius už “Lukašenkos ir Putino pavyzdžio reformas”? (Čia juk citata?)
on 2010.10.7 at 23:59
· Nuoroda
Iš tikrųjų, Anarchistas atliko gerą ir įdomų darbą – atkreipė dėmesį į latvių politinio-ekonominio gyvenimo aktualijas. Turiu mažai laiko tokioms paieškoms, todėl su malonumu pasinaudosiu Anarchisto nuorodomis. Kol kas tik trumpai replikuoju.
Reikėtų giliau panagrinėti tą „progresyvią“ Latvijos kairiųjų programą – įdomu būtų paanalizuoti argumentaciją. Tačiau jau dabar galėčiau tvirtinti, kad didesnė dalis argumentų bus „pasiskolinta“ iš klaidingų darbinės vertės teorijų bei keinesizmo apologetų traktatų. Kuo geras mokesčių naštos perkėlimas į kitas sritis? Kuo naudingi žemės vertės ir didesni gamtos resursų mokesčiai? Kokia fizinių asmenų bankroto įstatymo esmė ir paskirtis?
Žemės vertės mokesčio motyvacija neteisinga, nes vertė kyla, tiksliau pasakius keičiasi, ne dėl infrastruktūros plėtros, o dėl paklausos. Tai – subjektyvaus vertinimo rezultatai, pagal kuriuos neįmanoma rasti objektyvių ir teisingų kriterijų apmokestinimui. Jau nekalbant apie elementaraus teisingumo trypimą.
Apie progresyvinius mokesčius ir rinkos protekcionizmą jau net nebenoriu rašyti.
on 2010.10.8 at 4:18
· Nuoroda
Siūlau, Gediminai, užmesti akį į Martin’o Wolf’o forume vykusią diskusiją apie austrų ekonominės mokyklos adekvatumą. Ypač šį komentarą apie Hayek’ą.
on 2010.10.8 at 22:49
· Nuoroda
Ačiū, Anarchiste, šį savaitgalį jau išteksiu kiek laiko paskaitinėjimui. Panaršysiu po forumus. O ir Lietuvos aktualijos tampa vis komplikuotesnės ir aštresnės. Manau, kad viešojoje erdvėje labai trūksta intelektualaus atkirčio oficialiai propagandai dėl ekonomikos problemų ir receptų joms įveikti. Reiktų rimčiau tuo pasirūpinti.
on 2010.10.9 at 11:23
· Nuoroda
[...] savaitgaliui: kitoks požiūris į latvijoje įvykusius rinkimus http://anarchistas.lt Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa [...]
on 2010.10.31 at 0:28
· Nuoroda
[...] dėl siūlytos radikalios žemės-darbo mokesčių reformos vadinau ką tik Latvijoje nedidele persvara rinkimus pralaimėjusių kairiųjų programą labai progresyvia. Ta programa buvo pristatoma kaip gerovės valstybės tradicijų atsakymas neoliberaliai Baltijos [...]