Vytautas Vakrina

• Į pradžią
• Prisistatymas
• Būtinos reformos

Valdžia, pinigai, nuosavybė

15 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

1. Parašė Gediminas
   on 2010.10.31 at 22:16
   Atsakyti · Nuoroda

   Teisingai, Lietuva ir neturi jokios potencijos tapti „gerovės valstybe“, nors apie tai nemažai ir nuolat kalbama dar nuo pat Sąjūdžio ištakų. Gerai būtų, jei problema būtų tik tos utopijos siekis! Akcentuoju todėl, kad tais planais teisinami beveik visi Lietuvoje vykstantys absurdai.

   Turiu vieną esminę pastabą šiam įrašui. Tai – „faktas, kad žemės vertė paprastai kyla ne vien dėl savininko gerinimų (jei jie išvis vykdomi), bet didesne dalimi dėl aplinkui vykstančios infrastruktūros plėtros“ yra klaidingai interpretuojamas ir aiškinamas. Vertė keičiasi ne dėl investicijų kiekio ir struktūros, o dėl subjektyvių mūsų visų vertinimų kaitos, pirmiausia. Galima daug ir tuščiai investuoti, nepakeliant žemės ar kito turto vertės nė per nago juodymą. Štai kodėl nėra jokio ekonominio, moralinio ir teisinio pagrindo apmokestinti NT. Taip, TVF ekspertai nesiekia Lietuvos nuskurdinimo, jų tikslai – išimtinai politiniai. O Lietuva nuskurs dėl ekonominių šių tikslų įgyvendinimo pasekmių. Štai tiek!

   Supratus vertės atsiradimo ir kaitos esmę, daugelis kitų problemų „atsistoja į savo vietas“. Netenka prasmės ir pateisinimo PVM, nes darbas nekuria vertės, taipogi ir „pridėtinės“, nepateisinami pelno, akcizų ir muito mokesčiai, ir t.t. Nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės vertė kyla nesant apmokestinimo, sukeldama „kainų burbulus“, žemės kaina, kaip ir bet kuri kita, negali turėti „ekonomiškai nepateisinimo lygio“.

   Kol kas trumpai tiek replikuoju. Problemos tikrai labai sudėtingos, todėl nesistebiu, kad nei Seimas, nei Vyriausybė neturi ir žalio supratimo, kaip su jomis dorotis iš esmės. TVF tokiame kontekste gali pasiūlyti dar ne tokių nesąmonių, ir nė šuva nesulos.

   • Parašė anarchistas
     on 2010.10.31 at 23:15
     Atsakyti · Nuoroda

     Vertė keičiasi ne dėl investicijų kiekio ir struktūros, o dėl subjektyvių mūsų visų vertinimų kaitos, pirmiausia. Galima daug ir tuščiai investuoti, nepakeliant žemės ar kito turto vertės nė per nago juodymą. Štai kodėl nėra jokio ekonominio, moralinio ir teisinio pagrindo apmokestinti NT.

     Gediminai, ar pajėgi suvokti, kas mano rašyta? Galima išvis nieko neinvestuoti, ir tavo žemės kaina padidės per 10 metų 100 kartų, kadangi prie tavo sklypų priartėjo miestas. Didelė tikimybė, kad tuos sklypus, būdamas atsakingas valdininkas, supirkai iš anksto turėdamas žinias apie miesto plėtros planus, o pardavė jas tau tokių žinių neturintys žmonės, neturėję priežasčių ją subjektyviai brangiau įvertinti.

     Atsakymas, kad jeigu nebūtų valdžios (t.y. būtų anarchija), tai ir nebūtų valdininkų, todėl ir nebūtų tokios informacijos asimetrijos, iš karto sakau – atmetamas. Visuomenė darosi kompleksiška, negali vystytis be informacijos centralizavimo, ir būtinai bus žmonės, žinantys daugiau už kitus. Ir taip buvo visada.

     Vertė nelygi rinkos kainai. Kartais labai smarkiai.

     (papildau komentarą)

     Štai kodėl nėra jokio ekonominio, moralinio ir teisinio pagrindo apmokestinti NT

     Štai todėl ir kylapasaulyje toks naujadaras, kaip ne NT, o žemės vertės mokestis. Išties niekieno reikalas, kaip gerai tu išvystei turtą ant žemės sklypo. Naudotis darbo rezultatais – tavo teisė. O priskirti sau totalinės nuosavybės teises tam baigtiniam, gyvybiškai svarbiam resursui – žemei – ne, net jeigu ant jos kažką ir esi pastatęs. Iš čia kyla ekonominis, moralinis pagrindas ir prielaida teisiškai įtvirtinti žemės apmokestinimą.

     Baigtinės ekosferos dalis negali būti privati nuosavybė, o tik jos naudojimo apmokestinta privilegija. Žemė yra tokia dalis. Kas kita auksas – turėk kiek nori – valgyti neprašo, maistui nereikalingas.

     Taip, TVF ekspertai nesiekia Lietuvos nuskurdinimo, jų tikslai – išimtinai politiniai.

     Sutinku.

     Nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės vertė kyla nesant apmokestinimo, sukeldama „kainų burbulus“, žemės kaina, kaip ir bet kuri kita, negali turėti „ekonomiškai nepateisinimo lygio

     Atsakymas tas pats – vertė ir kaina skirtingi dalykai. Kai žemės ir NT kaina pasiekia tam tikrą (vadinkime ekonomiškai nepateisinamą) lygį ir ten užsilieka, nedarbas ir demografinė situacija pablogėja. Bet koks ryšį parodantis paaiškinimas yra vertingas ir vertas aptarimo, ir manau, kad tokį paaiškinimą pateikiau.

     Bedarbystė ir demografinis susitraukimas – pamatiniai visuomenės ir ekonomikos kokybę apibūdinantys dalykai, ir bet kuri ekonominė teorija gali būti vertinama pagal tai, kokius ji siūlo tų problemų sprendimo būdus, kokius pateikia atsakymus.

     Tikiuosi mano pateiktas paaiškinimas yra geras. Atviras tolesnei diskusijai.

     • Parašė Gediminas
       on 2010.11.1 at 21:02
       Atsakyti · Nuoroda

       Taip, Anarchiste, gerai suprantu, ką rašai. Todėl ir sakau, kad argumentas apie informacijos asimetriją negali būti automatiškai atmetamas. Ši asimetrija vis tiek bus, nepriklausomai nuo to, bus valdžia ar ne.

       O kaina seka vertę, kai nėra trukdoma natūraliam kainų formavimosi procesui. Mokesčiai, aišku, iškreipia kainodaros mechanizmus. Būtų gerai, kad pakomentuotum savo teiginį „Vertė nelygi rinkos kainai. Kartais labai smarkiai.“ Kas tai iššaukia?

       Tiek NT, tiek ir žemės vertės mokestis, mano giliausiu įsitikinimu, nėra pateisinami jokiu aspektu – nei moraliniu, nei ekonominiu, nei teisiniu. Kodėl negali būti žemės nuosavybė, jei yra namo, mašinos ir kitų daiktų nuosavybė? Gal turi omeny, kad negali būti Žemės nuosavybė, apimanti kiekvienos smiltelės ir akmenuko žemės sklype, nuosavybę? Tokiu atveju sutinku. Bet juk negali būti ir oro bei vandens nuosavybės, kas visuotinai irgi jau kaip ir pripažinta.

       Sutinku, kad kaina ir vertė ne tas pats, nes vertiname skirtingai, o kainą mokame tarpusavyje suderėtą. Išskyrus, žinoma, valstybinio reketo atvejus. Kokiu būdu kaina pasiekia „ekonomiškai nepateisinamą“ lygį, ir kas dėl to kaltas? Mano manymu, kaina gali tapti „ekonomiškai nepateisinama“ tik valstybinio intervencionizmo ir protekcionizmo pasėkoje. O kad „Bedarbystė ir demografinis susitraukimas – pamatiniai visuomenės ir ekonomikos kokybę apibūdinantys dalykai,“ visai sutinku. Kaip ir dėl teorijų vertinimo.

       • Parašė anarchistas
         on 2010.11.2 at 10:27
         Atsakyti · Nuoroda

         O kaina seka vertę, kai nėra trukdoma natūraliam kainų formavimosi procesui. Mokesčiai, aišku, iškreipia kainodaros mechanizmus. Būtų gerai, kad pakomentuotum savo teiginį „Vertė nelygi rinkos kainai. Kartais labai smarkiai.“ Kas tai iššaukia?

         Pinigai iš prigimties yra kredito poduktas, ir visų dalykų kainoms didžiulę įtaką turi aplinkui vykstantys kredito plėtros-susitraukimo procesai. Akyvi kredito plėtra sukuria infliaciją ir investicinius burbulus, susitraukimas – atvirkščiai. Mokesčių paskirtis normalioje valstybėje yra visuminės paklausos sureguliavimas, iš dalies neutralizuojant kredito procesų sukeliamus iškraipymus ir stabilizuojant griūtis.

         Tiek NT, tiek ir žemės vertės mokestis, mano giliausiu įsitikinimu, nėra pateisinami jokiu aspektu – nei moraliniu, nei ekonominiu, nei teisiniu. Kodėl negali būti žemės nuosavybė, jei yra namo, mašinos ir kitų daiktų nuosavybė?

         Žemės, NT, automobilio “nuosavybė” išties yra apmokestinama privilegija, ir pateisinama tai būtent šiame blogo įraše pateikiamais argumentais.

         Mano manymu, kaina gali tapti „ekonomiškai nepateisinama“ tik valstybinio intervencionizmo ir protekcionizmo pasėkoje.

         Tai banksterių palaikomas mitas. Kaina gali tapti nepateisinama visuotinių (privataus) kredito euforijų metu, būtent tai Lietuvoje prieš krizę įvyko NT sektoriuje. Valstybės intervencionizmas ir protekcionizmas buvo mažiausias tą burbulą lėmęs veiksnys.

         • Parašė Gediminas
           on 2010.11.5 at 19:35
           Atsakyti · Nuoroda

           Anarchiste, tavo cituojamas Alfred Mitchell-Innes, panašu, bus kiek susipainiojęs pinigų ir kredito sąvokose bei jų istorijose. Pinigai atsirado kaip mainus palengvinanti priemonė ir nėra jokio pagrindo tokią prielaidą atmest. Pinigai yra prekė, kurios kaina yra palūkanos.

           Kredito sąvoka atsirado gerokai vėliau, kai mainai ir jų formos įgavo žymiai sudėtingesnes formas. Kur kas logiškiau būtų teigti, kad kreditas yra pinigų „produktas“, bet iš tikrųjų yra sudėtingiau. Pinigų atsiradimas ir pakankamas išsivystymo lygis ir sudarė sąlygas kreditavimui atsirast.

           Pinigai tapo itin „privilegijuota“ preke dėl savo svarbos ekonominiuose santykiuose ir valdžios pasisavinto pinigų leidybos monopolio. Prekyba pinigais tapo itin pelninga dėl analogiškų priežasčių. Kitu atveju, finansinis biznis niekuo neišsiskirtų pelningumu iš kitų.

           Dar. Įtvirtinus pinigų leidybos monopolį, buvo sudarytos ir sąlygos ekonominėms krizėms, dėl ekonominių santykių ir išteklių naudojimo procesų neprognozuojamumo.

           • Parašė anarchistas
             on 2010.11.6 at 10:53
             Atsakyti · Nuoroda

             Visas Mitchell-Innes straipsnis skirtas tam susipainiojimui išpainioti. Privalomas skaitinys, vienintelis tekstas, su kuriuo du kartus primygtinai siūliau susipažinti savo blogo skaitytojams. Vienintelė priežastis jo neskaityti – erezijos, paneigiančios tikėjimą priprastomis pinigų teorijomis, baimė. Kopijuoju čia pirmąsias pastraipas – jos yra tiesioginis atsakymas Gediminui.
             –

             The fundamental theories on which the modern science of political economy is based are these:

             That under primitive conditions men lived and live by barter;

             That as life becomes more complex barter no longer suffices as a method of exchanging commodities, and by common consent one particular commodity is fixed on which is generally acceptable and which therefore, everyone will take in exchange for the things he produces or the services he renders and which each in turn can equally pass on to others in exchange for whatever he may want;

             That this commodity thus becomes a “medium of exchange and measure of value.”

             That a sale is the exchange of a commodity for this intermediate commodity which is called “money;”

             That many different commodities have at various times and places served as this medium of exchange—cattle, iron, salt, shells, dried cod, tobacco, sugar, nails, etc.;

             That gradually the metals, gold, silver, copper, and more especially the first two, came to be regarded as being by their inherent qualities more suitable for this purpose than any other commodities and these metals early became by common consent the only medium of exchange;

             That a certain fixed weight of one of these metals of a known fineness became a standard of value, and to guarantee this weight and quality it became incumbent on governments to issue pieces of metal stamped with their peculiar sign, the forging of which was punishable with severe penalties;

             That Emperors, Kings, Princes and their advisers, vied with each other in the middle ages in swindling the people by debasing their coins, so that those who thought that they were obtaining a certain weight of gold or silver for their produce were, in reality, getting less, and that this situation produced serious evils among which were a depreciation of the value of money and a consequent rise of prices in proportion as the coinage became more and more debased in quality or light in weight;

             That to economize the use of the metals and to prevent their constant transport a machinery called “credit” has grown up in modern days, by means of which, instead of handing over a certain weight of metal at each transaction, a promise to do so is given, which under favorable circumstances has the same value as the metal itself. Credit is called a substitute for gold.

             So universal is the belief in these theories among economists that they have grown to be considered almost as axiom which hardly require proof, and nothing is more noticeable in economic works than the scant historical evidence on which they rest, and the absence of critical examination of their worth.

             Broadly speaking these doctrines may be said to rest on the word of Adam Smith, backed up by a few passages from Homer and Aristotle and the writings of travelers in primitive lands. But modern research in the domain of commercial history and numismatics, and especially recent discoveries in Babylonia, have brought to light a mass of evidence which was not available to the earlier economists, and in the light of which it may be positively stated that none of these theories rest on a solid basis of historical proof—that in fact they are false.

2. Parašė Giedrius
   on 2010.11.2 at 13:49
   Atsakyti · Nuoroda

   “Žemės, NT, automobilio „nuosavybė“ išties yra apmokestinama privilegija, ir pateisinama tai būtent šiame blogo įraše pateikiamais argumentais.”

   O tu nenorėtum pasikeisti niko į pvz. socialistas, komunistas ar pan.? Nes dabar atsitiktiniai žmonės išgooglinę tavo puslapį pagal raktažodį “anarchistas” gali visai be reikalo susidaryti klaidingą nuomonę apie tai ką galvoja žmonės, laikantys save anarchistais.

   • Parašė anarchistas
     on 2010.11.2 at 14:58
     Atsakyti · Nuoroda

     Turiu užrezervavęs adresą anarchistai.lt

     Jeigu manytum, kad prasminga, ten būtų galima padaryti svetainę, kurioje visi save laikantys anarchistais galėtų pasisakyti apie save ir kitus. Apsilankantys žmonės gal susidarytų mažiau klaidingą nuomonę, negu mano bloge

3. Parašė Nex
   on 2010.11.3 at 21:24
   Atsakyti · Nuoroda

   Vertės sampratą išvystė A.Smith ,vėliau už jos užsikabino Karlas ir sukūrė pridedadamosios vertės teorija. Droži kokį tai šaukštą , suskaičiuoji visas sąnaudas ir turi vertę. Kas turėjo savo verslus žino žodį savikaina. Jei prie savikainos pridedi pelno procentą ir tą rezultatą pasakai pirkėjui gauni kainą. Jei pirkėjas sutinka tai ir yra rinkos kaina. O jei ne? Kur dėti prigamintus tortus . Kaina tuomet gali tapti žemesnė ,negu vertė.
   Kokia yra Lebrono James vertė ? Koks skaičius tarp 50-100mlj. T.y. suma uždirbama per metus. O kaina? Kiek Miami sumokėjo Klivlendui. Gal dar kokį tai barterį padarė.
   Viena iš biznio rūšių yra įmonės vertės pakėlimas. Perkama įmonė , pertvarkoma . Pakeliama vertė ir ji parduodama .Prisiperki nupiepusių viščiukų, palesini ir rudenį turi kepsniuku.
   Daug kur yra žaidžiama. Vieni laimi ,kiti pralaimi. Sorošas dažniausiai laimi ir dėl to jis visame kitame yra teisus. Bent jam taip atrodo.
   Dabar dvi įmonės LT yra įsigyjusios daug žemių. Turi kokią Belgiją . Parazituoja ant EU išmokų ,gal dar ką nors daro. Matyt nedirbti yra naudingiau negu dirbti. Čia ir yra gerovės valstybės blogoji pusė.
   Sėkmės diskutuojant ir laikant pulsą.

   • Parašė anarchistas
     on 2011.01.24 at 13:00
     Atsakyti · Nuoroda

     Droži kokį tai šaukštą , suskaičiuoji visas sąnaudas ir turi vertę. Kas turėjo savo verslus žino žodį savikaina

     Teko bendrauti su verslininkais, turėjusiais visai rimtų savikainos nustatymo problemų. Pavyzdys – gamykla, iš tos pačios žaliavos vieno technologinio proceso metu gaminanti ir kepimo mieles, ir spiritą. Kokia mielių, o kokia spirito savikaina? … Atviras klausimas.

4. Parašė Giedrius
   on 2010.11.4 at 15:25
   Atsakyti · Nuoroda

   Rekomenduoju paskaityti mutualizmo šalininkams: http://freedomainradio.com/BOARD/forums/p/28073/216640.aspx

   • Parašė anarchistas
     on 2010.11.5 at 13:27
     Atsakyti · Nuoroda

     Kaži ar čia yra mutualizmo šalininkų. Perskaičiau pasiūlytą diskusiją, pasižiūrėjau Wikipedijoje.

     Mintis, kad privačios nuosavybės apsaugos kaina visuomenėje be “centralizuotos prievartos” gali būti nesąžiningai aukšta man atrodo gana adekvačiai. Kas liečia argumentų apie “tikrąją, teisėtą” darbo vertę, tai tikrai ne tuos dalykus turėjau omenyje savo įraše.

     Rašydamas siekiau pabrėžti akivaizdų dalyką, kad dėl mokesčių naštos pats darbo pardavimas, kokia to darbo vertė bebūtų, darosi per sudėtingas, o visuomenėje, smarkiai eksploatuojamoje per rentas, ekonominiai procesai apskritai pradeda buksuoti.

     • Parašė Gediminas
       on 2010.11.5 at 20:10
       Atsakyti · Nuoroda

       Prognozuoti privačios nuosavybės apsaugos kainą nesant valdiško monopolio sunku daugiausia dėl precedento nebuvimo. Ji, labiausiai tikėtina, būtų labai įvairi dėl skirtingų sąlygų ir konkurencijos (terminai nesąžiningai ar sąžiningai aukšta netinka). Tačiau viena galima pasakyti beveik neklystant – bendra sunaudojamų išteklių suma būtų gerokai mažesnė nei valdiško monopolio sąlygomis. Čia lemtų kitas suinteresuotumo lygmuo. Pelno siekis, konkurencija, išteklių prieinamumas suvaidintų tokį vaidmenį, apie kurio svarbumą dabar galime įsivaizduoti gan abstrakčiai.

       Sutinku, kad dėl mokesčių naštos didumo ir ypač sudėtingumo darbas tampa „neįperkamas“, o rezultatas – auganti bedarbystė. O rentų vaidmenį, man atrodo, gerokai pervertini.

5. Parašė bst
   on 2010.11.9 at 14:34
   Atsakyti · Nuoroda

   Ka reiskia precedento nebuvimo? Pilna precedentu istorijoj su kruvomis vasalu, galingesniu uz “karalius”. Kiekvienas savo zemes plotelyje caras su savo bezpredelais. Vyrauja galingesniojo teise. Visokie samuraju luomai kaip privacios kariuomenes parsiduoda tiems vasalams. Taigi ka turim:
   1. kruvas vasalu su privaciom armijom ir nesibaigianciais konfliktais
   2. bezdelniku galavarezu luoma
   3. na ir like nelaimeliai ubagai kuriuos pirmos 2 kategorijos prievartauja.

   • Parašė anarchistas
     on 2010.11.9 at 16:36
     Atsakyti · Nuoroda

     Aš irgi matau tą “visuomenės be valdžios su privačia nuosavybės apsauga” dikusiją kaip neadekvačią.

     Kokia nuosavybės apsauga??? Gryna iliuzija.

     Pasaulyje veikia koncentruotos galios struktūros, imančios ką tik nori. Žadėjome auksu padengtą dolerį – sorry, 1971 persigalvojome. Kas nors išdrįso pareikalauti?

     Atsirado rytuose nepaklusnus naftą eksportuojantis režimas? Netvarka,- sureguliavome, niekas nei nekriuktelėjo. Dėl juoko dar privertėme bendradarbiauti įvedant karinius kontingentus.

     Turime teisę klausytis jūsų pokalbių, sekti susirašinėjimą ir kontroliuoti bankų sąskaitas. Prisireiks derlingos žemės su gėlu vandeniu maisto gamybai? Kai tik prisireiks, bus mūsų.
     –

     Pati diskusija apie kokias tai įsivaizduojamas žemės nuosavybės teises net (neapmokestinamų) susitarimų laisvės nesugebančioje išsikovoti visuomenėje yra gryniausias farsas. Seniausiai esate vergai, ir tik diplomatiniais sumetimais to tiesiai neakcentuojame.

Prenumeruoti komentarų RSS