Neurozė
Eurozonos politikai tampo vienas nuo kito Graikijos gelbėjimo nerestruktūrizuojant skolų antklodę. Graikija niekam nerūpi, rūpi savų bankų nuostoliai, nieko tame nuostabaus.
2010.06.20 Wolfgang Münchau, Financial Times:
Global investors have recognised a fundamental truth, that this is not a sovereign debt crisis at heart, as Germany and the European Central Bank keep on telling us, but a banking crisis and a crisis of policy co-ordination failures.
Graikijai tokie gelbėjimai, kai iš jos tikimasi išspausti daugiau, nei įmanoma, nerūpi. Matėme Islandiją, mokėsime pakartoti.
Stebuklų nebūna – nei “išgelbės”, nei išspaus, nei tarpusavyje abejotiną prievolę socializuoti nuostolius pasidalins. Tuo tarpu po vandeniu (dūsta užtrūkus kreditui) ir kitos GIPS valstybės.
Sena tiesa – kolektyvinio darbo nuostolius pasidalinti daug sunkiau, negu pelną. Eurozona tokiam pasidalinimui nepritaikyta, todėl anksčiau ar vėliau subyrės. Po subyrėjimo šalys, kurios turi pasiruošę/prisispausdinę naujoms valiutoms banknotų, įsives savo pinigus. (Manoma, kad Vokietija pinigų keitimui pasiruošusi). Kurios nepasiruošę, bus priverstos naudotis visomis tomis neišmokamomis ir nerestruktūrizuotomis skolomis pagrįstu euru.
Juokaujama, kad euras, atsiskyrus nuo Eurozonos Vokietijai, vadinsis Neuru (new euro).
Pasaulio blogeriai nenustodami šaiposi iš krizėje besimurkdančių, valiutų valdybose užstrigusių Baltijos šalių, ypač Estijos, euronarystės entuziazmo. Nesupranta, kodėl kažkas norėtų jungtis prie to absurdo.
Lengviau diagnozuoti, negu paaiškinti: neurozė.
2010.06.10 Ir tai dar ne blogiausia diagnozė. Blogesnė – John Taylor On A Schizophrenic Europe
Managing an investment portfolio in Europe can put you on the fast track to a mental asylum. Only a playwright like Luigi Pirandello, who lived with a schizophrenic wife and wrote plays like Henry IV with its multiple levels of reality, could cope with the financial landscape in today’s Europe.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- xxx formos recesija
- Absurdo paūmėjimai, Graikija
- Siūlau neimprovizuoti
- Eurorizika
- Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija
Temos: Absurdas, Pinigai · Žymos: euras
on 2010.06.10 at 10:12
· Nuoroda
kodėl prognuozuojant Europos skaldymąsi nenumatomas toks faktas? Šiuolaikinės gamybos apimtys yra išvystytos iki tokio lygio, kad reikalauja rinkų dydžių ir prekių judėjimo laisvumo tokiu mastu, kuris daug kartų viršyja bet kurios Europos šalies teritoriją ir vartotojų skaičių. Europos vartotojų rinkos būsenos grįžimas į pradinę būseną gresia tokiu dideliu pragyvenimo lygio kritimu toje pačioje Vokietijoje ar Prancūzijoje, koks jiems nesisapnavo. Didžiųjų EU valstybių atsiskyrimas be didelių nuostolių joms pačioms mano galva įmanomas tokiu atveju, jei būtų kuriama nauja sąjunga, bet adekvati ar net didesnė rinkos dydžiu ir kokybe. Pvz.: JAV + Vakarų Europa + Kanada + Meksika + Skandinavija. Kodėl niekas nepamąsto, kad ta tinginė Graikija be visa ko yra ir Vokietijos produkcijos vartotoja ? Nezymi vartotoja, bet vis priedas prie vokiečio dirbančio BMW gamykloje pragyvenimo lygio.
on 2010.06.10 at 10:22
· Nuoroda
P.S. ateina nauja era, kai sąjungos bus labai madinga.
on 2010.06.10 at 11:54
· Nuoroda
Tam, kad parduoti šiuolaikinių išvystytų technologijų produkciją, šiuo metu trūksta ne prekių judėjimo laisvės ir erdvės, o efektyvios gėrybių paskirstymo sistemos. Ekonomistai naudoja terminą output gap, reiškiantį neišnaudojamą visuomenės gamybinį potencialą. Tas output gap dabar visur (o ypač Lietuvoje) yra kaip niekad didelis, ir atsirado ne todėl, kad pvz. Europos rinka būtų kaip nors fiziškai sumažėjusi.
Todėl ir krizė vadinama kredito krize. Dabartinis paaštrėjimas smarkiai palietė Europos pinigus, kurie, kaip čia rašyta anksčiau yra tiesiog viena iš kredito rūšių.
Kredito krizės paprastai veda į finansinį protekcionizmą, kuris vyksta stiprėjančio nacionalizmo fone. Be to krizės neproporcingai stipriai smogia finansiškai silpniausiems gyventojų sluoksniams, todėl visuomenėse stiprėja ir socialistinio perskirstymo idėjos. Nacionalizmas + socializmas yra kaip tik radikaliai priešingi dalykai, nei noras jungtis į naujas sąjungas. Taip, kad kol kas jokia nauja era neateina, o ateina sena, gerai pažįstama bjaurastis.
(Jeigu esi Lietuvoje, tai turėtum pastebėti, kad bjaurastis jau gerokai “atėjusi”, o jokiom naujom erom net nešviečia.)
on 2010.06.10 at 12:32
· Nuoroda
na jei tokia “bjaurastis” arteja, tai belieka prognozuoti, kad po kurio laiko Jus nebeipirksite kompiuterio, su kurio siuo metu rasote si bloga, bei interneto prieigos.
on 2010.06.11 at 21:39
· Nuoroda
Esu įsitikinęs, kad naujos krizės bangos jau čia pat. O tai reiškia viena – ES tokios, kaip dabar pabaigą. Neišvengiamai. Didėjant nedarbui, stiprės nacionalizmo, kai kur socializmo nuotaikos. Su perspektyva į fašistines diktatūras. Savos zimbabviškos valiutos, sienų kontrolė (kontrabanda), vizos ir kitos linksmybės. Mano galva, tai beveik neišvengiama.
Demokratija, ir šiaip toli nuo tikrosios, bus pamirštas reiškinys. Nes demokratija įmanoma tik tada, kai yra bent jau minimalūs finansai. Kai to nelieka, tai nepatenkintus gali suvaldyti tik rėžimas.
Ir Smokas teisus. Nebus pinigų – apsieisim be interneto. Tuo labiau, kad laisvas žodis – prabanga, kurią įvertinsime vėliau.
on 2010.06.11 at 23:42
· Nuoroda
Kai kalbu apie Eurozonos subyrėjimą, dar nemanau, kad jau byra ir visa Europos sąjunga. Nors degradavimas – apribojimai darbo jėgos judėjimui – aišku, tikėtinas.
Kas dėl interneto – artimiausios grėsmės yra sekimas ir cenzūra. Abu šie dalykai yra ir dabar – prisiminkime pvz. Kavkazcenter istoriją.
on 2010.06.16 at 12:48
· Nuoroda
[...] iliustracija tam, apie ką kalbama ir rašyta čia (1,2) anksčiau. Vokietijos spauda rašo apie Ispanijos bankus. Ispanai irgi ne pirštu daryti – [...]
on 2010.06.16 at 19:41
· Nuoroda
[...] gyvename centralizuotų pinigų ekonomikoje. Labai nevykusiai sukonstruotų pinigų ekonomikoje, su nesveika perspektyva įsivesti kitus nevykusius [...]
on 2010.09.23 at 23:24
· Nuoroda
[...] kad ES absurdo spektakliui greitai reikės naujos ideologijos. Kokios? Kol kas pavyksta įsivaizduoti tik naują bangą prieš [...]
on 2010.12.25 at 13:04
· Nuoroda
[...] Krizės metu per daug pagerėjo visuomenės informuotumas ir sumažėjo patiklumas. Finansinės (mentalinės) problemos Europoje, infliacija Kinijoje, keista akcijų rinkos situacija JAV yra neužsidegusios [...]