Apie blogas ir geras devalvacijas
Bekomentuojant Nyazoff’o juokus apie pinigų devalvavimo žalą nejučiom buvo išsiplėtota iki gal verto publikuoti įrašo. Taigi, ar devalvacija yra kelias į bedugnę? Žiūrint kokia. Kalbant apie Lietuvą, įmanomi įvairūs ateities ir lito devalvavimo scenarijai:
1. Galima nieko nedaryti, ignoruojant bankų ir valiutos krizės riziką, viliantis, kad valdžios vadybininkai suvaldys “vidinę defliaciją”. Esu skeptiškas tokio scenarijaus sėkme. Toks, kaip dabar vykdomas, “defliacijos administravimas”, jau nekalbant apie ekonominį neefektyvumą ir skausmingumą, įmanomas tik šiuo metu pasaulio centrinių bankų vykdomos refliacijos ir rinkų euforijos kontekste. Ta euforija gali baigtis daug greičiau, negu norėtųsi. Iš visų įmanomų variantų šis kol kas labiausiai primena “kelią į bedugnę”.
2. Nusivažiuoti iki pinigų krizės, tuomet įvykdyti vienkartinį lito devalvavimą, o kad būtų tikriau dėl ateities gal net vienašališkai įsivesti eurą. Nieko gero tame nematau, išskyrus nuostolio pripažinimą vietoje jo stūmimo ateitin. O kas toliau?
3. Geresnė išeitis už pirmą ir pusinį antrą būdą būtų devalvacija atsisakant valiutų valdybos. Litas devalvuojamas, valstybės iždui grąžinamos pinigų emisijos funkcijos, įsivedant kintamą valiutos kursą. Jeigu jau vistiek sėdi 840 darmojedų, tai tegul nors kokį darbą dirba. Bent jau monetarinę diskusiją susigrąžintume į viešąją erdvę.
Šioje vietoje nuosekliai už valdžios mažinimą pasisakantys žmonės turėtų pasipiktinti, kad siūlau didinti CB valdžią. Nesiūlau, tik lyginu alternatyvas. Rašydamas “geresnė išeitis”, turiu omenyje – mažiau absurdiška už centrinio banko funkcijų perdavimą Stokholmui ir kubilizmo ekonominę politiką Lietuvoje.
Apskritai devalvavimas ir lankstaus valiutos kurso įvedimas būtų geriau už dabartinę pinigų palaikymo auginant valstybės skolą politiką. Valstybės skola krenta tik ant mokesčių mokėtojų pečių, o devalvavimas nuostolius paskirsto atvirkščiai ir plačiau:
- atvirkščiai proporcingai darbui – daugiau dirbantiems žala santykinai mažesnė, nei kitiems, o nauda – didžiausia,
- proporcingai pagal turimų pinigų ir debitorių kiekį – mokesčių mokėtojams, visokiems jų nemokėtojams ir užsieniečiams,
- proporcingai vartojimui – daugiau vartojantiems gyvenimas pabrangsta labiausiai.
Išeina gana solidarus nuostolių pasiskirstymas. Praktiškai tai visada duoda geresnius bendraekonominius rezultatus už vidinės defliacijos politiką (pvz. neskatina darbingų žmonių emigracijos).
4. Geriausias būtų valiutos devalvavimo jos apskritai atsisakant ir nieko neįsivedant būdas. Pinigai devalvuojami tiek, kiek reikia jų konvertavimui į valiutą panaudojant centrinio banko atsargas. Centrinio banko pinigų monopolis naikinamas, valstybinis indėlių draudimas ir bet kokia prievolė valstybei gelbėti finansų institucijas naikinama. Indėlių draudimas tampa grynai privatus.
Nuo tol kas kokius pinigus nori, tokius ir naudoja. Eurus, dolerius, rublius, elektroninį auksą, taškus maximos nuolaidų kortelėje, savarankiškai vertindamas tų institucijų riziką. Tokiai gerai pinigų anarchijai būtina sąlyga būtų pelno ir pajamų mokesčių panaikinimas. Mokesčių sistemos reforma, panaikinant pelno ir pajamų mokesčius, šiuo metu apskritai būtų paprasčiausias ir efektyviausias visų problemų sprendimas. Labai sumažintų socialinį absurdą, sustabdytų kapitalo nuotėkį ir valiutos riziką. Gal nieko nereikėtų ir devalvuoti.
–
Rašydamas nuolat akcentuoju teisingumą. Per visą įrašą dar nei sykį nepaminėjau pagrindinio teisingumo aspekto – devalvavimas apdovanoja skolininkus, o baudžia taupytojus ir kreditorius. Ar tai teisinga? Ne, neteisinga. Tačiau gyvenant skolų baudžiavos visuomenėje matau ir teigiamą aspektą – devalvacija palengvina gyvenimą daliai baudžiauninkų, o daliai potencialių padeda baudžiavos išvengti. Galvojant apie praskolintą užsieniui valstybę, širdis dėl tokio neteisingumo krauju neapsipila.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Padiskutuokime su Kreiviu
- Airijos gelbėjimo farsas
- Bankų negelbėjimo planas
- Neblogai
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
Temos: Anarchizmas, Baudžiava, Ekonomika, Pinigai, Valdžia · Žymos: bankrotas, defliacija, devalvavimas, politika
on 2010.01.17 at 17:42
· Nuoroda
Na nežinau, gyventojų ir organizacijų skolų paimtų eurais iš bankų kažkokiu tai valstybės potvarkiu negali liept perrašyt ant litų, taip pat valstybė negali paprašyt savo skolas perkelt ant litų. Tai gausis didelis šnipštas. Toliau:
energetika -> praktiškai viskas perkama, reiškiasi kyla kainos;
maistas -> mėsa, daržovės, vaisiai taps brangesni, nes vietinės žaliavos kolkas nepatenkiną visų lietuvių poreikių;
rūbai -> taip pat, jau retas kas Lietuvoje siuva rūbus, viskas iš Kinijos ir kitų šalių (jie norite pasakyti jog laikas pradėti siūti Lietuvoje, tai neužmirštam kad mūsų rinka maža, tai jei siųsim sau bus per brangu, o pasiūt Europai ar kokiai kitai dideliai rinkai neturim išteklių).
Tai štai, iš devalvacijos nematau naudos absoliučiai.
on 2010.01.17 at 19:00
· Nuoroda
Po Tavo komentaro devalvavimo su valiutinių indėlių (ir skolų) konvertavimu į litus versiją išmečiau. Ne todėl, kad tokia neįmanoma, bet todėl, kad tai dar papildomas perskirstymas, kurį apginti gal ir galima, bet Lietuvos situacijoje (skirtingai, nei Islandijos) dėl to laužyti ietis netikslinga. O trečią variantą aš vertinu kaip geresnį sprendimą už dabartinę politiką.
Beje, sykį mano valiutinė sąskaita Minsko Belpromstroibank’e buvo užšaldyta, o pačiam liepta atvykti pasirašinėti kažkokių dokumentų dėl pasikeitusios valiutinių operacijų tvarkos. Likutis nebuvo didelis, dėl važiavimo kilo sveikų abejonių, pasiūliau vadybininkei su mano sąskaita elgtis ‘po svoemu usmotreniju’
Valiutos devalvavimas padidina ekonomikos konkurencingumą. Dėl to tikrai nematau reikalo veltis į diskusiją. Taip pat ir dar geriau ekonomikos konkurencingumą ir žmonių gyvenimo sąlygas galėtų pagerinti rimtos ekonominės ir teisingumo reformos, tačiau jos nevyksta ir net neplanuojamos. Tokiomis sąlygomis devalvavimas atstoja reformą. Grubią, vienažingsnę, bet reikalingą.
on 2010.01.17 at 18:50
· Nuoroda
nu komentatorius tai kosmonautas.
on 2010.01.17 at 19:01
· Nuoroda
Tamsta nesupratot emės. Čia kalbama apie tai, kad jeigu niekas nebus daroma, tai įvyks pirmasis variantas,nepriklausomai nuo to ką kalba medinės galvelės iš teliko(t.y. ministras pirmininkas ir kt.).Devalvacija neišvengiama, nebent tikit stebuklais.
on 2010.01.17 at 19:27
· Nuoroda
Devalvacija bus taip ar taip. Analitikas viename interviu pasake, devalvacija – tai toks reiskinys kai turi “susimoketi” visi. Jis akcentavo, kad isansto paskelbti jos negalima, tai turi vykti netiketai, antraip kazkas issaugos savo pajamas
As uz devalvacija, tik jeigu musu exportas zymiai lenktu importa, tuomet isivedant eura galime devalvuotis 15-20%.
on 2010.01.17 at 20:18
· Nuoroda
Pirmadienį naujienų agentūros buvo išplatinę pranešimą, kad Kubilius su Glavecku tariasi įkurti komisiją, kuri tirtų tokio didelio krizės masto Lietuvoje, lyginant su pasauliu, priežastis.
Bandom atspėti, kokią priežastį jie nustatys, jeigu toks “tyrimas” bus vykdomas:
a – priežastis yra jie patys,
b – (vis dar) socialdemokratų vykdyta politika,
c – valiutų valdyba.
on 2010.01.19 at 0:04
· Nuoroda
gal kubiliui su prapiesorium reiktų pasiskaityti, ką rašo žmonės, kasdien turintys reikalų su makroekonomika (ir ne tada, kai reikia apie ją ką nors paskiest žurnalistams)?
Turiu galvoje VGTU ir “Lietuvos banke” dirbantį Tomą Ramanauską ir jo “Trumpa veiksnių, pagilinusių kredito ciklą Lietuvoje, analizė bei esamos ekonominės situacijos vertinimas” .
p.s. Matyt ne visi 100% tokie beviltiški darmajedai, kaip skuba apšaukt Anarchistas, kai kas matyt dar pasirūpina valiutos rezervais kad uždirbti virš 300 mln. Lt. pelno per metus. Tai gal pagauti įkarščio visų darbuotojų kol kas neatleiskim. Objektyvumo dėlei.
on 2010.01.18 at 18:03
· Nuoroda
nemanau, kad devalvacija Lietuvoje įmanoma. Turtingųjų verslininkų sluoksnis tam priešinsis visomis priemonėmis, o turint mintyje, jog be jų parėmimo į valdžią niekas nepatenka…
on 2010.01.18 at 22:13
· Nuoroda
Kaip susisiekti su anarchistas dėl prisijungimo prie pelno ir gyventojų pajamų mokesčio panaikinimo?
on 2010.01.19 at 10:26
· Nuoroda
Daug kas daro klaidą, manydami kad devalvavimas nieko nepadės, nes beveik nieko negaminame, todėl visos kainos pakiltų.
Bet tai yra kaip tik tai, ko mums ir reikia. Ir ko visi pasisakantys prieš devalvaciją siekia – kad sumažėtų atlyginimai ir kitos sąnaudos. Tokiu atveju taip ir gautųsi, kad importuojamų dalykų kainos nesikeičia == sąlyginai pabrangsta.
Skirtumas tik tas, kad “vidinė” devalvacija arba neveikia, arba suveiks per lėtai ir per vėlai.
Be to, reikia kalbėti ne apie devalvaciją, o apie laisvo kurso nustatymą, tai ne visai tas pats, kas devalvavimas.
on 2010.01.24 at 2:20
· Nuoroda
Čia ne Lietuvos, o Amerikos bėdos. Betgi viskas yra susiję. Radau įdomu grafiką, rodantį, kaip Amerikos skola parabole kyla aukštyn. Nerandu kaip tai pavadinti – kolapsas?
http://s005.radikal.ru/i211/1001/eb/127258cb5dc3.gif
on 2010.01.29 at 14:34
· Nuoroda
o is kur ta skola atsirado? nezinau ar lietuvoje yra taip vadinama dalinio rezervo sistema, bet kiek teko skaityti amerikoje ji yra, ir sios sistemos esme daryti pinigus is niekur. taip viskas ir susiklosto kai rinkoje pradeda cirkuliuoti per didelis kiekis netikru pinigu. Manau dauleli dalyku isprestu esamos ekonomines sistemos DRASTISKAS keitimas. Benkai negaletu imti jokiu procentu uz isduodas paskolas, jie galetu pragyventi tik is pinigu kuriuos gauna uz paslaugu teikima. taip pat ir indeliu procentai turetu buti minimalus. nes db iseina kad kiekvienas zmogus nori uzdirbti kuo daugiau, nes viskas yra tiesiog neikandama daugeliui paprastu zmoniu. nei namas, nei masina. viskas tik i skola galima.
Centrinis lietuvos bankas turi tik viena pagrindini tiksla
“7 straipsnis. Lietuvos banko pagrindinis tikslas
1. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą” tai yra leisti i rinka pinigus kurie palaikytu esama prekiu kaina. Jei pinigu kiekis butu vienodas rinkoje tai kuo daugiau yra gaminama tuo ta preke turi buti pigesne kad ja nupirkti, bet nuolatinis rinkos papildymas banknotais islaiko ta kainu lygi. Daugelis sako, jog tik del skolu visa ekonomika lietuvos kilo taip sparciaip, kaip nekilo iki tol. bet kas is to jei visa produkcija buvo pakabinta ore, kainos ispustos + palukanos, ir mazas kiekis banknotu. kai sprogo, pinigai tapo verti tik uzpakali nusisluostyti, pinigu kiekis sumazejo, o prekiu kiekis vistiek liko, kainos sumazejo nezumiai. ir pasidare toks chaosas kad nebezinai ka ir daryti toliau. tik kai daugelis praras tai ka turejo, ekonomika vel praes aukti jei bus elgiamasi pagal ta pati modeli, nes daugeliui kazko reikes. Todel manau, jog istikro ta idinga ekonomine sistema kuri atnesa nauda praktiskai tik bankams ir su mankais susijusiems asmenims. manau Centrinis lietuvos bankas turi tik priziureti esama ekonomine situacija, priziureti komercinius bankus, teikti visa informacija kompetentingiems valstybe valdantiems asmenis, o pinigus isleisti i apyvarta, ja reguliuoti ir ismti is apyvartos turetu tokia institucija kuri butu po padidamuoju stiklu, negaletu savarankiskai priimti sprendimu. taip sakant turetu tarkim prezidentas, seimo pirmininkas, premjieras ir koks nors komitetas rakciukus nuo tos masinos, kurie tik visus sujunge gali veikti, o ne atskirai. Nes db nezine ka ten tas sarkinas daro.
Ekonomika studijavau tik pavirsutiniskai, bet daugiau ar maziau skaitau visokius straipsnius ir is dalies susidarau savo nuomone apie esama padeti, savaime suprantama gali ji buti ir klaidinga. Rasau del to kad man jau igryso sita nesamone valstybeje, ir tai jog daugelis zmoniu yra suskaldyti ir issklaidyti. Vienas lauke nekarys kaip sakoma
on 2010.01.29 at 14:54
· Nuoroda
Man dar vienas neaiskus ir siek tiek baugina, tai privatus pensiju kaupimo fondai. taip jie uzdirba kazkoki procenta ir prideda prie mano busimos pencijos, bet noriu paklausti ar jie apdrausti nuo neigiamo procento, ar isvis buna tas neigiamas procentas, kada patiriama nuostoliu. kiek ziurejau Hansabanko privatus penciju fondai praitais metais metinis pelningumas neigiamas. Gal yra cia labiau ismananciu sia tema, ar tai reiskia kad tarkim mano pencija sumazejo? ar cia tik pelnas nukrinta, o ta dalis kuri pervedama per sodra islieka stabili?
on 2010.01.29 at 16:30
· Nuoroda
Taip, Lietuvoje veikia frakcinė-rezervinė bankininkystė (dalinio rezervo sistema), ir privatūs pensijų fondai gali patirti nuostolius, ir visokio absurdo per akis.
Bet privačių fondų nuostolius vienais metais kitais metais keičia pelnas, o mokant Sodrai, nuostolis yra užprogramuotas ir garantuotas.
Dėl to, kokie turėtų ar galėtų būti monetariniai sprendimai, rašiau šiame įraše, tai nekomentuosiu.
on 2010.01.29 at 17:40
· Nuoroda
O ka mes galime padaryti, kaip visa sita pakeisti, ar bent itakoti taip kad butu einama teisingu keliu lietuvos pilieciams, o ne tam tikriems zmonems? dauguma zmoniu kalba, daug kalba, kaikurie kazka megina daryti, bet rezultato nelabai matosi. nes jauciu jog sie metai bus dar sunkesni,
on 2010.01.31 at 21:40
· Nuoroda
Bet privačių fondų nuostolius vienais metais kitais metais keičia pelnas, o mokant Sodrai, nuostolis yra užprogramuotas ir garantuotas.
tema apie užprogramuotą nuostolį verta atskiro įrašo, nes mano galva apie Sodros neefektyvumas ir korupcija tiesiog tapo “įvaizdžio dalimi”, o tai bando eksploatuoti LLRI su savo paskelbta “Valstybinio socialinio draudimo, valstybinių pensijų ir sveikatos draudimo sistemų permainos koncepcija” , kurios rezultate laikui bėgant Sodra ir perskirstymas būtų panaikinti.
Minčių kyla, pamėginus palyginti kiek kainuoja perskirstymas 1000 Lt. išmokant dabartiniam pensininkui, ir kiek kainuos tuos pačius 1000 Lt. išmokėti kaupiančiam II pakopos pensijų fonde pvz. po 25 metų. Turiu galvoje mokesčius nuo įmokų ir turto, ir pensijų fondų valdytojų (išskyrus gal MP pension funds) “įžvalgumą” ir “atsakingumą” defliacinės krizės akivaizdoje.
Neteigiu, kad Sodra yra kitokia nei yra (neefektyvi ir korumpuota politkų tarnaitė), ar kad dabartinis politikų reguliuojamas perskirstymas su draudimo elementais teisingesnis už Vainienės siūlomą, bet (NB – LLRI sukurta!) apyšleivė pensijų reforma ir privatūs kaupiamų lėšų valdytojai šiandien – tikrai ne stebuklas. Jos keisti beje LLRI nesiūlo.
on 2010.02.1 at 0:01
· Nuoroda
Nezinau, bet man kuo toliau tuo daugiau klaustuku su tais privaciais fondais. Kazkur teko skaityti, jog ne vienas makleris niekada nesugebes tinkamai pasakyti kada prikti kada parduoti, tai tiesiog yra atsitiktinumas. Kadangi buna pliusas arba minusas, tai per visa tai laika iki mano pensijos, sudejus gausis neigiamas rezultatas. automatiskai del kazkieno neapdaitumo as prarandu savo pensija.
P.S gal kolkas per mazai apie tai zinau, todel cia ir lankausi suzinoti daugiau, ir padiskutuoti apie tai kas dedasi, nes tik taip gal but gali gimti tiesa.
Beja Sodros nefinansuoja valstybe, ar nefinansuoja tai kas mokama pensijoms, o visi atlyginimai bei kitos islaidos is valstybes izdo?
on 2010.02.24 at 0:39
· Nuoroda
Pritariu noname dėl Sodros. Viskas paprasta. Mokesčius mokėti privalome? Taip. Pensijas ir socialines išmokas turime gauti? Žinoma. Jei valstybė nebesirūpina arba mažina išmokas iki nykstančių dydžių, reiškia valstybės jau neturime. Ji nebeatlieka vienos iš pagrindinių savo funkcijų.
Juk valstybė ne tik valdžiažmogiai ir jėgos struktūros. Visų pirma tai piliečiai, kuriais turi rūpintis visas antstatas, o ne atvirkščiai.
on 2010.02.23 at 14:23
· Nuoroda
‘’Apskritai devalvavimas ir lankstaus valiutos kurso įvedimas būtų geriau už dabartinę pinigų palaikymo auginant valstybės skolą politiką.’’
Lankstus kurso ivedimas = 9 litai uz 1 eura rytoj pat. Ar kas esat tam pasiruose? Devalvuoti reikia, galbut geriausia vienasaliskai isivedant eura.
O pirmas Hmm komentaras is viso kazkokios pievos: skolas galima perrasyt ant litu (padaryta Argentinoje), kad maisto mes napasigaminam tai irgi kliedesys (kaip tik vers gaminti o ne shlamsta importuoti ir masiskai tukti), energetikos srityje reiketu tureti sava elektrine ir subsidijuoti ES pinigais saules/vejo baterijas.
on 2010.02.23 at 14:25
· Nuoroda
PS uzteks kalbet apie devalvacija kaip pasirinkima. jokipo pasirinkimo ner. primenu, kad devalvacija – neisvengiamybe (tik laiko klausimas) ir praeities klaidu taisymas.
on 2010.02.27 at 0:11
· Nuoroda
Del lankscios valiutos sunku pasakyti, nepamirskim spekuliantu
on 2010.06.16 at 19:36
· Nuoroda
[...] monopoliai), tačiau monopoliai egzistuoja, ir gyvename centralizuotų pinigų ekonomikoje. Labai nevykusiai sukonstruotų pinigų ekonomikoje, su nesveika perspektyva įsivesti kitus nevykusius [...]
on 2010.10.1 at 21:07
· Nuoroda
[...] teisingumo ir (fiskalinės bei monetarinės) ekonominės reformos. Ekonominių rentų (tame tarpe pinigų monopolio) naikinimas, susitarimų laisvę varžančių pelno ir pajamų mokesčių naikinimas. Tai mano pozicija, apie [...]