Viena blogiausiai valdomų ekonomikų pasaulyje
2009.12.15 FT Alphaville. The world’s riskiest sovereign borrower 2009.
Septinta pagal vyriausybės skolos riziką valstybė
Iš viso lentelėje išvardinto dešimtuko turbūt esame mažiausiai santykinai prasiskolinę. Rizika grynai politinė – nesugebėjimas vykdyti reformų, fiskalinis-monetarinis stuporas.
2009.12.15 FT Alphaville. Moody’s sees sovereign states a-suffering.
In fact, Moody’s has compiled a 1970s-style ‘Misery’ index. But instead of showing inflation and unemployment rates, it shows the fiscal deficit and the unemployment rate.
Trečia vieta
Žodžio “misery” paaiškinimą answers.com iliustruoja citata:
“Our happiness or misery depends on our dispositions, and not on our circumstances” (Martha Washington)
Lietuva pasaulio mastu yra labai maža, ir santykinai visai nedaug praskolinta valstybė. Kapitalo nuotėkio, ūkio nuosmukio, nedarbo ir brangaus valstybės skolinimosi sustabdymui užtektų vienos radikalesnės reformos – pelno ir pajamų mokesčio panaikinimo. Greičiausiai valstybei tai net nieko nekainuotų.
Nebent skandinti ekonomiką, perėminėti turtą ir skolintis už brangiai kam nors labai apsimoka. Tuomet viskas tvarkoje, nes skolinimasis brangs. Moody’s (ir TVF) prognozuoja, kad 2010-aisiais, visuomenėms nebetoleruojant besaikio pinigų spausdinimo, pasaulio vyriausybės nebeleis sau totalinių finansų institucijų gelbėjimų visuomenės sąskaita (tokio kaip Latvijos Parex gelbėjimo afera), ir vis dažniau (kaip Dubajus arba Kazachstanas) negarantuos išmokų užsienio kreditoriams. Normalu, taip ir turi būti. Skolinimo entuziastų, aišku, mažės.
Pralaimės tie, kas susiprotės paskutiniai. Kita vertus, argi ne smagu būti nors kokiuose dešimtukuose?
(Jei kam nesmagu, kviečiu bendradarbiauti inicijuojant reformas.)
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Padiskutuokime su Kreiviu
- xxx formos recesija
- Neurozė
- Bankai ekonomikos negelbės
- Airijos gelbėjimo farsas
Temos: Absurdas, Ekonomika, Valdžia · Žymos: prognozės, reformos, rizika
on 2009.12.16 at 22:12
· Nuoroda
Problema su pirmuoju paveiksliuku.
on 2009.12.16 at 22:38
· Nuoroda
Kokia problema?
on 2009.12.16 at 22:46
· Nuoroda
Neranda paveikslėlio:
Klaida 404: tokio puslapio nėra
on 2009.12.16 at 22:54
· Nuoroda
Bandžiau iš dviejų kompiuterių, po dvi naršykles kiekviename – rodo.
Gal koks reklamos filtras blokuoja? Pabandykite atskirai
http://anarchistas.lt/wp-content/uploads/2009/12/Lietuvos-CDS-kaina.JPG
užkroviau paveiksliuką iš naujo
http://anarchistas.lt/wp-content/uploads/2009/12/Lietuvos-CDS-kaina1.JPG
on 2009.12.16 at 23:21
· Nuoroda
Jau viskas susitvarkė (nors nieko ir nedariau), dabar krauna ir iš abiejų nuorodų.
on 2009.12.16 at 23:09
· Nuoroda
Moody grafikas išties keistokas:), kadangi, šių dedamųjų aritmetinė sudėtis yra nekorektiška, tačiau tai galbūt dar vienas bandymas atkreipti dėmesį į kybančias problemas
on 2009.12.16 at 23:46
· Nuoroda
Antrame paveiksliuke abu rodiklius pliusuoti klaidinga, reikėtų atiminėti . Deficitas auga stengiantis kompensuoti nedarbo augimą, palaikant vartojimą ir mažinant defliacinį spaudimą.
Toks indeksas pas moody buvo ir 1970-ais, tik vietoj deficito figūravo infliacija.
Kai stebim šių dienų situaciją – deficitas auga sparčiai, o kompensuoti sekasi sunkiai:), ir anapiln jau iškeliavęs Paulas Anthony Samuelson kadaise yra pasakęs – nesitikėkite, kad bus didelė įtaka, paprasčiausiai reikia paleisti paklausos didinimo mechanizmą ir neleisti jam toliau mažėti, ir kito metodo kaip auginti paklausą nemažinant nedarbo – nėra.
on 2009.12.17 at 1:18
· Nuoroda
Tai visai logiška pliusuoti. Nedarbas esant mažesniam deficitui yra geresnis rodiklis, nei tas pats nedarbas esant didesniam.
Ar perteikdamas Samuelsono mintį neatspausdinai kažko per greitai?
on 2009.12.17 at 13:54
· Nuoroda
galbūt prigrybavau:), dabar ir šaltinio nebegaliu atrasti:)
o kaip LB stebėtojui siūlau nedidelę užduotėlę:
Lietuvos Banke = šaraškino kontoroje, sunkiai darbuojasi 840 žmonių. Bankas vykdo savarankišką monetarinę politiką )). Kiek Lietuvoje šiuo metu gyvena žmonių – skaičių gali pasirinkti pats (sakykim, nuo 3 iki 3,3 mln). Pabandyk suskaičiuoti, kiek “centrinio” banko galvų tenka 100 000 gyventojų.
Gautą atsakymo rezultatą gali pasitikrinti ir įvertinti užmetęs akį į Economist lentelę:)
http://www.economist.com/markets/indicators/displaystory.cfm?story_id=15019848
ir atkreipk dėmesį į švedų CB, kuris prižiūri Lietuvoje dominuojančius bankus.
Na, ir desertui apie klaidas. Šiuo atveju ne mano:). Apie Lietuvą ir kitas graikijas, Credit Suisse hitparade:
http://pragcap.com/the-20-riskiest-countries
on 2009.12.17 at 16:57
· Nuoroda
Akivaizdžiai veikia Parkinsono admiraliteto dėsnis.
Pagal centrobankininkų užimtumą viršijame Europos sąjungos vidurkį, bet atsiliekame nuo Rusijos – “tik” 25 galvos šimtui tūkstančių gyventojų, kai Rusijoje net 50.
Į švedus dėmesį atkreipiau. Verčiasi su dvigubai mažesniu skaičiumi, nei Lietuvoje – viso 400 centrobankininkų, mažiau nei 5 vnt. šimtui tūkstančių gyventojų.
on 2010.01.8 at 23:24
· Nuoroda
“Tarptautinių rinkų vertinamą Lietuvos skolų riziką rodanti kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina krito iki 2008 m. spalio lygmens. Pagal nemokumo riziką per 5 metus Lietuva iškrito iš „CMA Vision“ sudaromą rizikingiausių šalių dešimtuko, o dešimtoje vietoje – Graikija.”
“Lietuva ištrūko iš rizikingiausių pasaulio valstybių dešimtuko” Ernestas Naprys, VŽ 2010.01.08
NB: vertinama buvo nemokumo rizika, o ne 5 metų CDS (LT 285,6 punkto). Tačiau teigti jog ekonomikos valdymas pagerėjo vargu ar galima – tiesiog paaiškėjo jog esama dar prasčiau valdomų.
on 2010.01.17 at 16:29
· Nuoroda
[...] funkcijos, vietoje valiutų valdybos įsivedant kintamą valiutos kursą. Jeigu jau vistiek sėdi 840 darmojedų, tai tegul nors kokį darbą dirba. Bent jau monetarinę diskusiją susigrąžintume į viešąją [...]
on 2011.04.20 at 20:53
· Nuoroda
[...] Labai negerai, kad FT Alphaville juos publikavo. Amoralūs finansų spekuliantai tuoj puls short’inti. Laikotarpyje tarp Portugalijos ir Ispanijos bankrotų spėsime (vėl) išgarsėti kaip viena iš shrudiniausiai valdomų ekonomikų. [...]