Krizė tęsis ilgai #2

Konservatorių “krizės įveikimo” optimizmas kokiais dešimčia metų per ankstyvas.

Kubilius: atsigavus užsienio rinkoms, atsigaus ir mūsų šalies ūkis.
Kreivys: BVP rezultatai yra aiškus signalas: blogiausia – jau praeityje.

Eksportuojančio gyvulių ūkio vizijoje svarbiausiu raktiniu žodžiu ilgainiui lieka ne eksportas, o gyvulių ūkis.

Nėra jokių priežasčių tikėtis, kad dabartinė pasaulinio ūkio atsigavimo euforija tęsis ilgiau, nei dar kelis mėnesius. Nei pinigų spausdinimas ten, nei valdininkiškos bakhanalijos čia nesprendžia jokių ekonominių nei teisingumo problemų. Užsienio rinkos neatsigaus tiek, kiek norėtųsi, o jų atsigavimu paremta strategija nepasiteisins. Faktiškai jau nepasiteisino, bet kad būtume visiškai tikri, kantriai palauksime Invegos, valstybinio Būsto paskolų draudimo ir vieno kito banko bankrotų. (Patikslinu: valstybės įmonių ir savivaldybių neatsiskaitymai, privačių žlugimai, nedarbas, vėluojančios pensijos ir atlyginimai, emigracija, bankų kredito situacijos blogėjimas, vyriausybės skolinimosi kaštų augimas. Su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.)

Kol kas ekonomika auga tik Kinijoje. ir nieko naujo ten nevyksta, išskyrus mums puikiai pažįstamą kredito burbulą, tik su baisesnėm socialinėm ir ekologinėm pasekmėm.

Tarša Kinijoje

Lu Guang nuotraukų ciklas

Tuo tarpu vakarų burbulas, nežiūrint nieko, bliūkšta. Kreditas traukiasi. Lietuvoje, nepaisant beprecedentinio valdžios skolinimosi ir europinės paramos, kreditas irgi traukiasi. Ar kas pastebėjote, kad valdžiai pasiskolinus ir įpūtus į bankus pastaruosius pusantro milijardo dolerių, vos ne pusė sumos iškart buvo grąžinta bankų užsienio kreditoriams? (Juk negalvojate, kad pasiskolino asmeniškai premjeras, finansų ministrė ar kokia beasmenė “geopolitika”? Pasiskolinome mes su jumis.)

Beje, kas gi yra kredito burbulas? Tiesiog situacija, kuomet kredito rizika ir pasitikėjimas yra per dideli, lyginant su ekonomikos efektyvumu. Tas efektyvumas visų pirma priklauso nuo teisingumo. Finansinių aktyvų kainos čia tik antraeilis ir nepatikimas indikatorius.

Pastaroji nuoroda – į kaip niekad skeptišką, vieno geriausių pasaulyje absoliučios grąžos fondų valdytojo John Hussman komentarą. Rekomenduoju perskaityti visą. Ir Stephen Keen:

In fact “normal” for the last half century has been an unsustainable growth in debt, which has finally reached an apogee from which it will fall. As it falls–by an unwillingness to lend by bankers and to borrow by businesses and households, by deliberate debt reductions, by default and bankruptcy–aggregate demand will be reduced well below aggregate supply. The economy will therefore falter–and only regular government stimuli will revive it.

This however will be a Zombie Capitalism: the private sector’s reductions in debt will counter the public sector’s attempts to stimulate the economy via debt-financed spending. Growth, if it occurs, will not be sufficiently high to prevent growing unemployment, and growth is likely to evaporate as soon as stimulus packages are removed.

The only sensible course is to reduce the debt levels. As Michael Hudson argues, a simple dynamic is now being played out: debts that cannot be repaid, won’t be repaid. The only thing we have to do is work out how that should occur.

Since the lending was irresponsibly extended by the financial sector to support Ponzi Schemes in shares and real estate, it is the lenders rather than the borrowers who should feel the pain–which is the exact opposite of the bailout mentality that dominates governments around the world.

Reikalingos teisingumo reformos, kurių valdžios pačios niekad nepasiūlys. Konkrečiai Lietuvoje reikalingas bent jau padorus fizinių asmenų bankroto įstatymas. Mokesčių sistemos kreivumų nulyginimas irgi padėtų.

Keen:

Unfortunately, it will take a sustained period of failures by conventional policy before unconventional policies, like deliberate debt reduction, will gain political traction. Implementing them will require both a dramatic change of mindset and probably also a widespread changing of the political guard.

It will also require the breaking of the hegemony of neoclassical economics over economic thinking, but I doubt that the academic profession, or economists in Central Banks and Treasuries, are up to the task of changing their spots. Change in economics will have to come from the rebels, and from outsiders taking over a discipline that economists themselves have failed.

The second decade of the 21st century promises to be a dramatic one, politically and economically.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
  2. Defliacinės kredito krizės logika
  3. Reformos neatitinka laikmečio iššūkių
  4. Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija
  5. BVP pervertintas

Paskelbta 2009 12 03 at 6:25 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Ekonomika, Valdžia · Žymos: ekonomistai, iššūkiai, kreditas, reformos, teisingumas

18 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė Gediminas
    on 2009.12.3 at 10:36
    Atsakyti · Nuoroda

    Taip, krizė tęsis ilgai, nes ji tik prasidėjo. Politikų ir kai kurių ekonomistų kalbos apie ekonomikos atsigavimą gerokai per ankstyvos. Negirdėjau nė vienos rimtesnės krizės priežasčių analizės viešai paskelbtos Lietuvoje. Nebent LLRI išleista rinktinė „Pinigai ir verslo ciklai“ apie austrų verslo ciklo teoriją. Tačiau tokios sudėtingos teorijos mūsų ekonomistams per sunkios, o politikams dar ir neparankios.
    Politinis elitas tikrai nesiims jokių reikiamų reformų, nes viešosios nuomonės foną formuoja R. Lazutkos, P. Gylio ir A. Maldeikienės tipo ekonomistai bei jiems pritariantys žurnalistai. Pragmatiškesni R Rudzkio, R. Kuodžio bei G. Nausėdos komentarai yra tik variacijos ta pačia tema. Spaudimo reformoms daryti kaip ir nėra, išskyrus grasinimus darkart išdaužyti keletą Seimo langų.

  2. Parašė airis
    on 2009.12.6 at 13:47
    Atsakyti · Nuoroda

    Gerai pagalvojus, krizė Lietuvoje buvo visą laiką. Pamenu gal tik pora atoslūgių. Pradedant nuo senelių pasakojimų apie caro laikus iki šių dienų. Visada eilinis žmogelis gyveno nepritekliuj ir varge.
    Bet dabartinė krizė, aišku, yra ypatinga tuo, kad laiko nežinioje ir baimėje daugumą. Baisiausia jos pasekmė yra bedarbystė, kuri laužo žmonių likimus ir atima viltį. Pats esu bedarbis, tik gyvenu Airijoje. Gaunu 204 eurus per savaitę bedarbio pašalpos ir 84 eurus, kaip namo nuomos pašalpą (rent supplement). Ir teoriškai turėčiau gauti tas pašalpas tol, kol rasiu darbą. Tiesa, su darbais čia ne ką geriau, kaip Lietuvoj. Bet aš bent jau jaučiuosi saugus ir minčių apie savižudybę nekyla.
    Pirmą kitų metų ketvirtį ateis nauja krizės banga, laužydama menamus žalius daigelius. Ir visi optimistai bus suregistruoti į raudonąją knygą. Nesinori galvoti apie pasekmes Lietuvai. Nustebčiau, jei visa tai pasibaigtų per 10- 15 metų.

    • Parašė anarchistas
      on 2009.12.6 at 14:15
      Atsakyti · Nuoroda

      Aišku, kad bedarbystė laužo žmonių likimus. Ir labai aišku, kaip ta problema galėtų būti sprendžiama – paprasčiausiai naikinant tiesioginį darbo apmokestinimą. Bet vykdant tokią reformą nebūtų ką vogti. Rimta kliūtis.

    • Parašė Pavadinimas
      on 2009.12.8 at 11:35
      Atsakyti · Nuoroda

      Gal galėtum pagrįsti tokias prognozes, kodėl būtent 2010 Q1, o ne 2011 Q1?

  3. Parašė bst
    on 2009.12.8 at 1:51
    Atsakyti · Nuoroda

    Geras, Jus http://www.marketnews.lt/ cituoja. Pirma kart ta portaliuka matau.

  4. Parašė Sistem
    on 2009.12.8 at 7:58
    Atsakyti · Nuoroda

    Nuotraukos praktiškai iš kitos planetos, neprisimenu kada mane buvo taip paveikę būtent nuotraukos.

    Stengiuosi neprarasti pasitikėjimo kodu ir natūralia atranka kuri tapo ne natūralia.

  5. Parašė airis
    on 2009.12.11 at 19:11
    Atsakyti · Nuoroda

    Remiuosi prognozėmis, parašytomis 2007 metais ir, kaip nekeista, beveik tiksliomis kol kas.
    http://www.avanturist.org
    Ypač naudingos info gaunu iš ten esančio forumo – pasaulinė ekonominė krizė (MEK) Forumas gyvas ir pastoviai atsinaujinantis – kaip suvestinės iš fronto. Galima rasti info apie visas pasaulio šalis su lentelėmis, grafikais ir nuorodomis. Aišku, nekreipiant dėmesio į rusišką šovinizmą, kuris kartais išlenda :)
    Šiaip reikalai Dubajuje, Japonijos biudžeto deficitas, krintančios kreivės Vokietijoje, Prancūzijoje, Graikija, Airija – visur vaizdelis nekoks. Remdamasis ankstesne nuoroda, drįstu prognozuoti, kad antra krizės banga prasidės vėliausiai kitų metų antrą ketvirtį. (Forumą rekomenduočiau skaityti kiekvieną dieną – vietoj laikraščių ir TV)

  6. Parašė airis
    on 2009.12.11 at 19:15
    Atsakyti · Nuoroda

    P.S.: Prognozės yra įėjus – enciklopedija/krizės fazės

  7. Parašė airis
    on 2009.12.13 at 23:52
    Atsakyti · Nuoroda

    Skrupulingai paruošta ir siaubą kelianti mėnesinė ataskaita apie Amerikos ekonomiką.http://www.avanturist.org/forum/index.php/topic,358.17620.html

  8. Parašė Mauras
    on 2010.04.16 at 22:44
    Atsakyti · Nuoroda

    “Būsto paskolų draudimas” buvo anarchisto išbrauktas iš bankrutuosiančių sąrašo, ir panašu kad ne veltui – jis valdžios sąmonėje jau tapo “too big to fail”, į šią skylę toliau metami mokesčių mokėtojų pinigai, nuplaukiantys bankeliams, o tokią ateitį BPD garantavusių politikų niekas nebeprisimena.

    Stasio Jakeliūno pasisakymas šia tema.

    • Parašė anarchistas
      on 2010.04.17 at 19:48
      Atsakyti · Nuoroda

      BPD nuostoliai – tik smulkūs trupiniai, lyginant su fiksuoto valiutos kurso subsidijavimo nuostoliais.
      Palaikydama litą, vyriausybė skolinosi milijardus valiuta, konvertavo tuos milijardus užaukštintu kursu į litus, tuo pat metu faktiškai subsidijuodama labai patrauklų valiutos kursą besitraukliančiam iš “lito zonos” kapitalui.

      Monetarinėmis priemonėmis skatino kapitalo atsitraukimą, faktinė tų priemonių kaina mokesčių mokėtojams – milijardai litų. Faktiškai pigiau būtų kainavęs tiesioginis bankų nuostolių subsidijavimas, negu ši “poniška” išeinančių pinigų sponsorystė.

      • Parašė Giedrius
        on 2010.04.17 at 22:45
        Atsakyti · Nuoroda

        Vyriausybė skolinosi biudžeto deficitui finansuoti, o ne lito kurso palaikymui, nes jį palaikyti nėra nei reikalo, nei priemonių, jis laikosi ant rezervų ir nuo vyriausybės (nesi)skolinimo nepriklauso.

  9. Parašė noname
    on 2010.04.18 at 23:22
    Atsakyti · Nuoroda

    bet tai tie milijardai buvo paiimti valiuta, o budzetas litais, tai taip ir gaunasi, kaip anarchistas ir sake, tik visiem sakoma kad cia deficitui padengti. bet kas is to jei visiems musm reiks ta skola grazinti, kai ju apetitas ne nemazeja.

    • Parašė Giedrius
      on 2010.04.19 at 11:33
      Atsakyti · Nuoroda

      Kai aš pardaviau mašiną už eurus rusams (nes vietiniai nepirko) ir išsikeičiau juos į litus (užaukštintu kursu) visiems tik sakiau, kad man pinigų pavalgymui reikėjo, iš tikrųjų tai taip dariau nes norėjau palaikyti fiksuotą lito kursą.

      Bet net jei mašinos pardavimo (ir skolinimosi užsienyje) tikroji priežastis būtų fiksuoto lito kurso palaikymas, o ne gyvenimo ne pagal išgales finansavimas, tokie veiksmai tik parodytų, kad juos atliekantys nieko nesupranta apie valiutų valdybos modelį. Man labiau tikėtina, kad apie valiutų valdybos modelį nesupranta čia rašantys.

      • Parašė anarchistas
        on 2010.04.19 at 17:15
        Atsakyti · Nuoroda

        Mašinos pardavimas neiliustruoja valdžios skolinimosi logikos.
        Valstybės mastu fiksuoto lito kurso palaikymas skolinantis būtent ir yra gyvenimas ne pagal išgales.

        Savo blogo pristatyme deklaruoji siekį ” nerašyti savo nuomonės, bet rasti tiesą”. Kai kuriais kitais atvejais, neliečiančiais pinigų, pačiam tai sekasi labai neblogai. Bet kai kalba pasisuka apie pinigus, vietoje tiesos ieškojimo aktyviai gini neteisingą šabloną.

        Cituoju pirmą į akis krintančią klaidą tavo įraše, į kurį pats čia įdėjai nuorodą:

        Pirmiausia kas yra devalvacija? Tai yra staigus pinigų kiekio padidinimas, dėl kurio sumažėja tos valiutos vertė kitų valiutų ir realaus turto atžvilgiu.

        Devalvavimas yra ne pinigų kiekio padidinimas, o atsisakymas konvertuoti egzistuojančius pinigus į valiutą anksčiau pažadėtu kursu. Tai labai skirtingi dalykai, samprotauji nuo pradžių remdamasis neteisingomis prielaidomis.
        Antra, įrašo komentaruose painioji bankų kapitalą su pinigais. Bankų kapitalas nėra (neo)klasikinio pinigų multiplikacijos modelio dalis, ir su pinigų statistika neturi nieko bendro.
        Trečia – panašu, kad neperskaitei komentaruose pasiūlytų nuorodų. Perskaityk nors dabar.

        “… apie valiutų valdybos modelį nesupranta čia rašantys” – čia rašantys ir skaitantys, tame tarpe ir tie, kurie valiutų valdybos modelio nesupranta, dar turi galimybę suprasti.

        Pora nuorodų norintiems išsiaiškinti:

        Kaip bankai kuria kreditą (pinigus): If Credit is Not Created Out of Excess Reserves, What Does That Mean?

        We’ve all been taught that banks first build up deposits, and then extend credit and loan out their excess reserves.
        But critics of the current banking system claim that this is not true, and that the order is actually reversed.
        Sounds crazy, right?

        Galima pritarti arba nepritarti autorių defliacionistinėms išvadoms, bet mechanizmas aprašytas korektiškai.
        Daugiau citatų: Bank President Admitted that All Credit Is Created Out of Thin Air With the Flick of a Pen Upon the Bank’s Books.

        Ar tikrai pinigų valdymo logikos klaidos kainuoja milijardus? Latvijos situacijos analizė (ekonominis nuosmukis, blogesnis už didžiąją depresiją), su paveikslėliais: Latvia’s Recession: The Cost of Adjustment With An “Internal Devaluation”

        • Parašė Giedrius
          on 2010.04.19 at 18:44
          Atsakyti · Nuoroda

          Pirmiausia nematau prasmės skaityti ir komentuoti nesąmones rašančių bičų nuorodas, apie ką aš savo blogo komentaruose jau rašiau.

          Antra – palikim gal pradžiai bankus šone ir išsiaiškinkim apie devalvaciją. Jei jau tvirtini, kad vyriausybė bando palaikyti lito kursą skolindamasi užsienio valiuta, pirmiausia turėtum įrodyti, kad jį apskritai reikia palaikyti, t.y. kad LB turi mažiau rezervų nei yra litų IR kad užsienio rezervai jau baigiasi, t.y. kad atsirado grėsmė tuoj nebegalėti vykdyti įsipareigojimų norintiems keisti litus į užsienio valiutą. Teiginys “Valstybės mastu fiksuoto lito kurso palaikymas skolinantis būtent ir yra gyvenimas ne pagal išgales” nėra įrodymas, tai yra loginė klaida pavadinimu begging the question kur argumento prielaidoje teigi tai ką bandai įrodyti.

        • Parašė Giedrius
          on 2010.04.19 at 18:52
          Atsakyti · Nuoroda

          Beje kas liečia patį devalvacijos apibrėžimą, esant valiutų valdybai, apie ką savo įraše ir kalbu, negali atsirasti poreikis nebekeisti vietinės valiutos į užsienietišką pažadėtu kursu jei neatspausdinama daugiau vietinės valiutos nei turima rezervų arba neprageriami rezervai.

  10. Parašė airis
    on 2010.04.24 at 12:43
    Atsakyti · Nuoroda

    Dabartinis lito kursas su euru man primena pižoną nauja skrybėle, senais džinsais ir kiaurais batais.

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą