Kodėl Lietuvoje negalėtų būti panaikinti pelno ir pajamų mokesčiai?
Klausimas skaitytojams ir pašnekovams.
Ar kas nors žino rimtų argumentų, kodėl Lietuvoje negali būti atlikta tikra mokesčių reforma, panaikinant pelno ir pajamų mokesčius?
Gal kas žino geresnį realios ekonominės reformos būdą?
Argumentai prieš pelno ir pajamų mokesčius:
- Moraliniai – varžo susitarimų laisvę, įgalina visai nereikalingą vienų žmonių kišimąsi į kitų reikalus, slopina verslumą ir savarankiškumą, skatina žmonių susvetimėjimą.
- Ekonominiai – šie mokesčiai iš principo sunkiai administruojami, lengvai apeinami, nesurenkami. Kuo didesni pelnai, tuo didesnė motyvacija juos slėpti, kas sėkmingai ir daroma. Faktiškai šie mokesčiai yra regresyvūs, taigi žaloja ekonomiką.
- Šių mokesčių skaičiavimas ir administravimas yra sudėtingas, darbui imlus, ekonomiškai neproduktyvus procesas.
- Pajamų mokesčiai nukreipti į darbo santykius, iš esmės juos baudžia ir skatina bedarbystę.
Narystė Europos sąjungoje Lietuvos neįpareigoja tuos mokesčius turėti.
Nuliniai pelno ir pajamų mokesčiai nepaverčia valstybės nelegalių pinigų plovimo rojumi, ir neužtraukia jokių tarptautinių sankcijų. (Mokesčių rojais laikomos valstybės, neregistruojančios nuosavybės, griežtai saugančios bankų klientų paslaptį, nebendradarbiaujančios su kitoms jurisdikcijoms finansinių nusikaltimų tyrime.)
Nei parlamentinė dauguma, nei opozicija neturi jokių logiškų ekonominės reformos vizijų. Nestabili (ir vis labiau blogėjanti) Lietuvos ekonomikos ir bankų sektoriaus situacija nesuteikia politiniam ir finansiniam elitui didelių galimybių priešintis (o teikia motyvaciją palaikyti), jeigu pakankamai apsisprendusi ir motyvuota piliečių grupė pareikalautų įtraukti reformos klausimus į darbotvarkę.
Kodėl nereikėtų to padaryti?
Jeigu neiškils kokių rimtų argumentų prieš, nematau priežasties, kodėl Lietuvos piliečiai negalėtų inicijuoti pelno ir pajamų mokesčių panaikinimo.
Beje, 2010 biudžeto projekte
Iš gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą planuojama gauti 3 308,8 mln. litų kas sudaro apie 20,3 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 m. – tai bus apie 24 proc. mažiau.
Į valstybės biudžetą pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 877,8 mln. litų arba 26,8 proc. mažiau nei planuojama gauti 2009 m.
Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 907,7 mln. litų, o tai sudarys 6,9 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 metais, tai yra 47,9 proc. mažiau.
Papildymas 2010.07.03. Kodėl lietuvių milijardai pabėgo į Nyderlandus?
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Šemeta “Mažeikių naftos” monopolio sargyboje
- Gerovės valstybė
- Viena blogiausiai valdomų ekonomikų pasaulyje
- Susitarimų laisvė
- Reformos neatitinka laikmečio iššūkių
Temos: Aktyvizmas, Ekonomika, Galimybės, Mokesčiai · Žymos: iniciatyvos, iššūkiai, laisvė, prognozės, reformos
on 2009.10.30 at 15:18
· Nuoroda
Kitaip sakant, siūlai nurėžti 1/3 biudžeto pajamų. Bet čia lengviausia dalis. Gal pirmiau reiktų pasiūlyti būdą, kaip tokiu pat dydžiu sumažinti biudžeto išlaidas. Bet realistiškai. Pasiūlymai privatizuoti ligonines, mokyklas, policiją ir kariuomenę vargu ar sulauktų plataus visuomenės pritarimo.
on 2009.10.30 at 18:04
· Nuoroda
Planuojamos nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 24172,8 mln. litų.
Planuojamas pelno ir pajamų mokesčių surinkimas – 4216 mln. Tai sudaro 17,5% planuojamų nacionalinių pajamų.
Žiūrint kitaip, tai tik 20% daugiau, nei paskutinė vyriausybės 1,5 mlrd. dolerių paskola ir tik kiek mažiau, nei 5% BVP.
Sakote, reikėtų pirmiausiai pasiūlyti būdą, kaip tokiu pat dydžiu realistiškai sumažinti valstybės išlaidas. Pirmiausia leisiu sau pastebėti, kad tai nėra geras būdas vertinti sisteminei reformai, bet kažkokius skaičius galima pabandyti pasidėlioti.
Panaikinus vieną mokestį, galima sau leisti kiek padidinti kitus, mažiau žalingus. Tai “buhalterinis” metodas, bet pabandykime:
PVM galima padidinti iki 25% – plius 1,1 mlrd. lt.
Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis – plius 900 mln. lt (nebūtų didelė nuodėmė jį nustatyti tokį, kad būtų surinkta planuojamo kitų metų pelno mokesčio suma).
Lieka nepadengta dar maždaug 2,2 milijardo litų. Vardinu tikėtinus teigiamus tokios mokesčių reformos efektus. Kiekvieno atskirai “buhalteriškai” neįvertinsi, bet galima bandyti konservatyviai įvertinti bendrą rezultatą.
Sumažėja mokesčių administravimo išlaidos.
Dramatiškai mažėja mokesčių skaičiavimo kaštai ekonomikos dalyviams.
Eliminuojama ekonomiškai neproduktyvi pelno/pajamų slėpimo veikla.
Ryškiai supaprastėja ir pagerėja verslo aplinka.
Normalizuojasi ir stabilizuojasi žemesniame lygyje nekilnojamojo turto kainos.
Apsigręžia kapitalo srautai. (Šiuo metu kapitalas traukiasi iš valstybės, net beprecedentinis vyriausybės skolinimasis ir pinigų “pylimas” į vidinę rinką nesustabdo pinigų masės mažėjimo).
Dramatiškai mažėja bankų sektoriaus ir valiutos devalvavimo rizika.
Sumažėja kredito palūkanos, kreditas vėl tampa prieinamu ekonomikos dalyviams.
Didėja ekonominis aktyvumas, mažėja nedarbas, mažėja Sodros išlaidos ir didėja pajamos.
Mažėja produktyvumo praradimas dėl emigracijos ir protų nutekėjimo
Įtaka BVP augimui – ne mažiau 5% (čia konservatyvus vertinimas). Tai reiškia visų kitų planuotų biudžeto įplaukų didėjimą irgi 5% – dar 700 mln.
Valstybė skolinasi vidaus rinkoje ir už mažesnes palūkanas. Skolos aptarnavimas pinga 200 mln. (skaičiuoju 4% nuo kokių 5 milijardų).
Sodros deficitas mažėja pora milijardų.
Padengiau prarastas biudžeto pajamas ir uždirbau 700 mln. Jeigu manote, kad paskaičiavimas nerealistinis, kritikuokite.
Savo nuožiūra įsivertinkite galimos bankų krizės ir gelbėjimo, ir/arba valiutos devalvavimo riziką. Aš asmeniškai manau, kad ta rizika yra didžiulė, ir vertinu ją mažiausiai 10 mlrd. lt (mažiau, nei pusė Latvijos EK-TVF gelbėjimo sumos).
Ką pasakysite?
on 2009.10.30 at 20:55
· Nuoroda
Papildau savo paties komentarą.
#1. Sodros laimėjimas aukščiau pateiktame argumentų sąraše gal mažiausiai ekonomiškai apskaičiuotas. Parašiau 2 milijardai, bet gal reikėtų daugiau paskaičiuoti/pagrįsti. Aišku tik, kad Sodros situaciją “konkuruojančių” mokesčių panaikinimas ir nedarbo mažėjimas paveiktų trigubai – keturgubai:
- didėjant ekonominiam aktyvumui ir didėjant atlyginimams didėtų esamų Sodros mokėtojų įmokos;
- dalis pašalpų gavėjų taptų mokesčio mokėtojais;
- smarkiai sumažėtų motyvacija darbo užmokestį slėpti mokant/gaunant vokeliuose, taigi Sodros “draudimo” dalis padidėtų.
#2. Manau, kad reformos įtaką BVP rodikliui visgi įvertinau pernelyg konservatyviai.
#3. Emigracijos situacija tiesiog žiauri.
Dėl jaunimo nedarbo prognozuojama didžiausia emigracija per Nepriklausomybės laikotarpį
http://vz.lt/straipsnis/2009/10/30/Del_jaunimo_nedarbo_prognozuojama_didziausia_emigracija2
Smarkiai skaudu.
on 2010.04.30 at 16:11
· Nuoroda
Straipsnis šis, lyg mano paties rašomas, tik čia daug geriau ir sklandžiau.
Galvojau apie mokesčių supaprastinimą – tam priešintųsi darbo neteksiantys VMI inspektoriai ir administratoriai, …
Sumažėtų administravimo išlaidos ir slėpimo galimybės, jei vietoj pajamų, būtų rinkos mokestis. 24 proc rinkos mokestis, kitaip, nei PVM – nesugrąžinamas. Taigi, jį moka (susiibalansuoja greitai) ir pardavėjas ir pirkėjas artipusiai.
Kalbėjausi su patyrusiais ekonomikoje – sako nieko neišradai, pradžioje nepriklausomybės taip ir buvo, bet kažkokios korupcinės jėgos “patobulino” pagal vakarų mafijos receptus…
Gamtos išteklių naudojimo mokestis – turėtų būt padidintas. Dabar gi kasa ir vežasi kiekviena kompanija beveik visai už dyką. Pvz – durpės, nafta (nors ne kaži kas ten yra – o gal slepia nuo mūsų?).
Būkim biedni bet teisingi – turto mokestis visiškai nelogiškas tiesos – už jį įsigijant (kas legaliai įsigijo ir mokėjo) jau buvo devyni kailiai nulupti: sumokėtas pajamų ir Sodros mokestis (uždirbant pinigus), PVM mokestis, notarų visokios rinkliavos.
on 2009.10.31 at 10:05
· Nuoroda
Atskirai nuo “buhalterinio” reformos rezultato prognozavimo būtina paminėti labai svarbų moralės/teisingumo aspektą – mokesčių, kuriuos privatus sektorius linkęs slėpti/apeiti, panaikinimas automatiškai išspręstų absurdišką situaciją, kada absoliuti ekonomiškai aktyvios visuomenės dauguma yra “truputį vagys”, faktiškai – pasirinktinio baudžiamojo teisingumo objektai.
on 2009.10.30 at 20:44
· Nuoroda
Tinka, kada ir kur balsuoti?
on 2009.10.30 at 21:00
· Nuoroda
Balsuojančių per akis, reikalaujančių trūksta.
on 2009.10.30 at 22:01
· Nuoroda
Vieną kartą mano pažįstamas atsiuntė tokią frazę:
“Bureaucracy expands to meet the needs of the expanding bureaucracy.” (Oscar Wilde).
Taigi, jei bus nurėžti mokesčiai, supaprastinta mokesčių sistema, sumažinta “skylių” įstatymuose, sumažinta galimybių išvengti mokesčių mokėjimo… Ką veiks VMI žmonės, kurie ties tuo dabar dirba? Mokesčių nemokėjimo atvejų tyrėjai? Išieškotojai? Žmonės, kurie dėl sudėtingo formalizuotų procesų vyksmo turi ką veikti — tvirtinti įstatymus, atlikti konsultacijas, ruošti prognozes? O sprendimams ypač painioje aplinkoje priimti procesai būna ilgi, kruopštūs, darbo užtikrinantys ilgam laikui ir daugeliui žmonių, bei netgi turintys sulaukti patvirtinimų iš pozicijų, kurios ir buvo sukurtos tam, kad galėtų būti įtrauktos į patvirtinimą atliekančiųjų eilę (“laukiame xxx institucijos/pozicijos išvadų, kai atsakymo sulauksime, pranešime, ar jūsų GPM deklaracija atitinka iškeltus reikalavimus”). Ką tie žmogeliai beveiks, kai viskas vyks sklandžiai, greitai ir be problemų? Ką veiks visas aparatas, dabar mąstantis, ką daryti su mokesčiais, kur ką pakeisti, kur ką atkeisti kaip buvo? Nes, kaip ir versle, darbas bus tiesiog atliktas — taip sakant, produktas pagamintas, teliks keletui žmogelių jį “supportinti” — spręsti smulkias problemas ir prižiūrėti, kad per daug niekas nestrigtų…
Manau, todėl ir nevykdoma nieko “drastiško”, nes neduokdie situacija taps skaidri, patogi vartojimui ir efektyvi.
on 2009.10.30 at 22:53
· Nuoroda
Nėra biurokratų gaujos, ginančios bendrą interesą. Greičiau egzisistuoja auganti masė kanukų, gyvenančių absurde ir generuojančių absurdą. Pasiekęs kritinę masę, tas absurdas tampa nepakeliamai atgrasiu keletui gyvų žmonių. To užtenka perversmui.
Kas nors dar gyvas?
(kanukai – terminas iš Gavelio “Vilniaus pokerio”)
on 2009.10.31 at 1:11
· Nuoroda
Jeigu jūsų idėjos tikrai būtų veiksmingos – jas įgyvendinti būtų įmanoma tik drastiškom priemonėm. Todėl, kad kuo sudėtingesnė buhalterija, tuo geriau ją kontroliuojantiems. Praktiškai reikėtų susisiekti su jungtiniu demokratiniu judėjimu. Ir eiti į viešumą.
Gal ne į temą. Sklando idėjos, kad jei artimiausiu laiku nebus atsisakyta monetarinės finansų politikos ir negrįžta prie “fizinės”, t.y. valiutos – aukso vertės nustatymo ir fiksuotų bankų procentų, laukia visų valiutų krachas. Ką apie tai manote?
on 2009.10.31 at 10:46
· Nuoroda
Dabartinėje situacijoje reformos inicijavimas nebūtinai turėtų būti drastiškos. Gal būt užtektų tiesiog koordinuotos visuomenės informavimo ir spaudimo valdžiai kampanijos.
Į visų valiutų krachą kol kas žiūriu skeptiškai.
on 2009.10.31 at 17:49
· Nuoroda
Rinktis tarp vienokios ir kitokios rūšies mokesčių yra panašiai kaip rinktis ar gauti į nosį, ar į dantis. Nepaisant to jei jau man reiktų rinktis ar mokėti pajamų mokestį ar turto, rinkčiausi mokėti nuo pajamų, nes pasirinkus mokėti nuo turto nebūtų įmanoma turėti turto neturint pajamų, kas yra kur kas blogiau nei turėti turto ir atiduoti dalį pajamų, jei tokių sugalvoji turėti.
on 2009.10.31 at 19:13
· Nuoroda
O jeigu jau dabar esi statistinis pajamų mokesčio mokėtojas, ir tau leidžiama pasirinkti, ar toliau jį mokėti, ar jo atsikratyti, tačiau mokėti dvigubai mažesnę sumą per PVM ir nekilnojamojo turto mokestį?
Suprantu, kad išsakai mažesnį (ar jokį) pajamų mokestį mokančio, bet nekilnojamojo turto turinčio žmogaus poziciją. Teisingai vertinu?
Dauguma žmonių pajamų mokestį moka. Galvoju, kad mano išsakoma (neoriginali) reformos vizija yra mokesčių naštos sumažinimas dvigubai, išlaisvinant keturgubą energiją.
Negali būti sterilių reformų, visuomet atsiras tiesiogiai labiau nukenčiantis, nei laimintis žmonių sluoksnis. Ar tai absoliuti kliūtis?
Ar nekilnojamojo turto savininkai yra tas “šventas” sluoksnis, kurio interesai turi būti žūt-būt išsaugomi?
Primenu: nekilnojamojo turto kaina kyla ne tik dėl santykinės konstrukcinės namų vertės, o ir dėl didele dalimi mokesčių mokėtojų pinigais vykdomų infrastruktūtinių investicijų (jau nekalbu apie vertės kilimą dėl nekilnojamojo turto burbulo). Visiškai neaišku, kodėl dėl netoliese pastatyto aerouosto, pratiestų komunikacijų, išgrįstų kelių ar įsteigtų biurų nekilnojamojo turto vertės padidėjimą patyręs savininkas neturėtų dalies tos vertės sugrąžinti susimokėdamas mokestį.
(tol, kol gyvename mokesčius renkančioje visuomenėje).
on 2009.10.31 at 19:59
· Nuoroda
“Dauguma žmonių pajamų mokestį moka”
Nežinau statistikos, bet manau neapsiriksiu sakydamas, kad Lietuvoje yra daugiau tokių, kurie turi nekilnojamo turto ir negauna apmokestinamų pajamų nei tokių, kurie apmokestinamų pajamų gauna, tačiau nekilnojamo turto neturi. Nepaisant to mano supratimu čia ne esmė.
“Ar nekilnojamojo turto savininkai yra tas “šventas” sluoksnis, kurio interesai turi būti žūt-būt išsaugomi?”
Esmė IMO yra čia. Negaunant apmokestinamų pajamų egzistuoti įmanoma (pvz. gyvenant man priklausančiame natūriniame ūkyje), tačiau gyventi nemokant NT mokesčio net jei tau iš valdžios ar/ir kitų žmonių nieko nereikia, šansų nelabai daug (turint omeny, kad nuomininkai NT mokestį sumoka padidėjusia nuoma), todėl NT mokestis praktiškai įteisina vergovę – prievolę dirbti vien dėl to, kad galėtum egzistuoti nepatirdamas smurto. Kitaip tariant pajamų mokestis mano supratimu yra mažiau blogas, nes jo lengviau išvengti.
O tai, kad kažkas kažkur nutiesė kelią be mano išankstinio sutikimo už jį sumokėti, reikalavimo mokėti už tai, kad egzistuoju, nei per plauką nepadaro moralesniu.
on 2009.10.31 at 22:55
· Nuoroda
1. Absoliuti dauguma nekilnojamojo turto/žemės savininkų gyvena ne natūriniame ūkyje.
2. Gyvenantys natūriniame ūkyje yra arba turėtų/galėtų būti socialinės paramos gavėjais.
Visiška autonomija neegzistuoja.
Turbūt abu suprantame, kad NT mokestis labiausiai apmokestintų pramonininkus, o ne hipotetinius “natūrinio ūkio gyventojus”.
on 2009.10.31 at 20:05
· Nuoroda
“O jeigu jau dabar esi statistinis pajamų mokesčio mokėtojas, ir tau leidžiama pasirinkti, ar toliau jį mokėti, ar jo atsikratyti, tačiau mokėti dvigubai mažesnę sumą per PVM ir nekilnojamojo turto mokestį?”
O kodėl negalima rinktis mokėti 2x mažesnį pajamų mokestį ir nemokėti NT mokesčio? Nemanau, kad pajamų mokesčio apskaičiavimo išlaidos sudaro pusę mokesčio dydžio.
on 2009.10.31 at 23:00
· Nuoroda
Ko tik gero neturėtų būti galima rinktis.
Kalbu apie trumpą-drūtą-grubią ir gal net praktiškai įgyvendinamą reformą.
on 2009.11.1 at 15:12
· Nuoroda
gerai nepamenu, bet faktas, kad kiprui stojant i EU jie privalejo savo 0 pelno mokesti pakelti iki 10. nors gal tai reikalavimas stojant ir euro zona.
on 2009.11.2 at 9:44
· Nuoroda
Jeigu įvertinti visą tai kaip drastišką pasiūlymą tai gali būti, kad anksčiau ar vėliau tai bus viena iš galimų išeičių.
on 2009.11.2 at 21:08
· Nuoroda
Idėja įdomi. Nesigaudau ekonomikoje, bet girdint tokias idėjas kyla tokios mintys:
Jeigu pas mus bus nuliniai pelno mokesčiai, ar nepradės lenkų firmos registruotis Lietuvoje? (lenkai būtų nepatenkinti)
Ir jeigu pas mus didėtų PVM, ar dėl to lietuviai nepradėtų masiškai apsipirkinėti Lenkijoje?
Ką noriu pasakyti – reiktų žiūrėti ne tik į Lietuvos biudžeto eilutes, bet ir į artimiausių kaimynių situaciją. Kad dėl atsiradusio skirtumo neprasidėtų nepageidaujami reiškiniai.
Šiaip idėjos žiūrisi simpatiškai. Tik irgi.. PVM’ą moka ir pensininkai. Ar nesigauna taip, kad suminiai dirbančiųjų mokesčiai mažėtų arba liktų nepakitę, o va pensininkų suminiai mokesčiai padidėtų? Ar nesigautų toks neproporcingas suminių mokesčių persiskirstymas?
on 2009.11.2 at 23:21
· Nuoroda
Įmones Lietuvoje milžinišku greičiu registruotų visas pasaulis.
Mokesčių naštos sumažinimas neturėtų neigiamai įtakoti prekinės konkurencijos.
Didinant PVM, bet naikinant pelno ir pajamų (iniciatyvos ir susitarimų laisvės) mokesčius, lietuviškų prekių santykinis konkurencingumas (Lietuvoje ir užsienyje) didėtų.
Dėl pensininkų situacijos taip paprastai atsakyti neišeina. Kaip teisingai pastebite, jų santykiniai mokami mokesčiai (PVM) didėtų, o santykinė perkamoji galia mažėtų. Klausimas, ar geriau turėti didesnę santykinę perkamąją galią žlungančioje ekonomikoje, ar verčiau mažesnę – kylančioje?
Absoliuti dauguma pensininkų turi vaikų ir anūkų, kuriems nelinki gyventi absurdo karalystėje (ar dabartinėje kleptokratijoje).
on 2009.11.2 at 23:19
· Nuoroda
Reforma nenaudinga tiems, kas maitinasi is biudzeto lovio, todel ji neivyks.
on 2009.11.2 at 23:31
· Nuoroda
Reforma naudinga absoliučiai daugumai likusiųjų – nesimaitinanančių iš biudžeto lovio,- todėl ji gali įvykti, jeigu susiburtų pakankamai valinga iniciatyvinė grupė.
Rimtai pagalvojus, reforma niekuo nekenktų ir srebiantiems iš lovio, tad ir didesnio pasipriešinimo nebūtų. Didžiausio pasipriešinimo ko gero galima būtų tikėtis iš nedeklaruotiems (užsienio) interesams čia atstovaujančių asmenų. Jokiu būdu nenumetu to nuo svarstyklių.
on 2009.11.4 at 10:28
· Nuoroda
“Pelno mokesčio per 9 mėnesius surinkta 1 mlrd. 200,9 mln. litų, ir tai sudaro 88,6 proc. planuotų pajamų”.
Tai gan nemaža suma, kurios netekus valdžiai tektų mažinti išlaidas, o ji to daryti nesiruošia. Kodėl mažinti? Nes kitais mokesčiais kompensuoti bus galima negreit – vidaus vartojimą pelno mokesčio panaikinimas mažai įtakos, o eksporto pajėgumai atsirastų per 2-3 metus. Nors ar toks veiksmas trumpu laikotarpiu leistų pritraukti TUI geriau nei dabar siūlomos (sutinku, kad ydingos) subsidijos investuotojams, dar neaišku – pirmi 3-4-5 veiklos metai šiaip ar taip nuostolingi. Kol kas viso labo “Šiuo metu svarstoma pelno mokestį vėl sumažinti nuo 20% iki 15%”.
Finansų ministerija pateikė projektą dėl mokestinių nuostolių perkėlimo kas irgi nežymiai mažins pelno mokesčio surinkimą.
on 2009.11.4 at 12:28
· Nuoroda
Maurai, tikrai būčiau dėkingas, jei pabandytum kritiškai įvertinti “buhalterinį” pagrindimą.
Tiesioginės užsienio investicijos labai greitai ateiti negali, bet į bankų sistemą momentaliai plūstelėtų kapitalas, o viešbučiai iškart būtų užkišti holdingo kompanijas Lietuvoje registruojančiais užsieniečiais.
Labai greitai turėtume persiorientuoti nuo problemos, kur gauti pinigų, į problemą, kaip tvarkytis su naujuoju burbulu. Pirmas saugiklis ir būtų nekilnojamojo turto mokestis. (Antras saugiklis galėtų būti skolininkų atsakomybės ribojimas tik įkeistu turtu).
(Papildau komentarą) … ir finansinė valstybės stabilizacija atvertų kelią radikaliai (Čilės pavyzdžio) pensijų reformai.
on 2009.11.4 at 12:34
· Nuoroda
Vienintelė protingesnė priežastis apie kurią teko skaityti – monopolininkai priverčiami pasidalinti savo pelnu su valstybe, t.y. kitais.
Ne tai, kad labai svari priežastis, bet protingiausia iš girdėtų. Tiesa nepasakyčiau, kad man tai nusveria visą tą biurokratiją kurią maitina pelno mokestis.
on 2009.11.4 at 20:00
· Nuoroda
kaip trumpalaikis planas pelno mokesčio (kuris matyt sudaro kiek daugiau negu 1/4 visos 4,2 mlrd.Lt. sumos iš pelno ir GPM) panaikinimas gali suveikti tik patraukdamas trumpalaikį kapitalą. Bet – tie greit subėgę pinigai visiškai neprivalo gulėti mūsų bankuose ir niekaip neįtakoja pinigų masės (bankai nepradės dėl to daugiau skolinti), tokių pinigų kiek pamenu buvo pilna Parexe, jie dingo kaip dūmas. Holdingams bus įdomu tik išnešti uždirbtą pelną (aišku į stabilią bankų sistema turinčią valstybę…), jį fiksuoti ir – matyt absoliučioj daugumoj atvejų – išvaryti ten, kur jis dirbs toliau. Tam nebūtina pirktis pastatų, užtenka virtualaus ofiso kaip tai daroma visuose tax havens. Tai mano galva ekonomikos neatgaivins ir jau tikrai jokių burbulų nesukurs. Nebent pašto dėžučių gamybos pramonėje…
TUI, investuojantis į gamybos ir paslaugų sektorius, yra tvarus ir ilgalaikis kapitalo atėjimas. Planuodamas mokesčių reformą (esu už pelno mokesčio panaikinimą, nes darbo vietos, sukuriamos kapitalo svarbiau už moralinį pasitenkinimą, kad verslininkas dalinasi pelnu) orientuočiausi į tokį, ir pelno mokesčio panaikinimas 3-5 metų perspektyvoj duotų gerą efektą. Klausimas, ar bus kuo užkišt skylę, lieka atviras, būčiau už išlaidų mažinimą. Nes PVM didinimas jau nerealus (Nac.susitarimas), o kokio NT mokesčio niekaip nepraleis bankai.
on 2009.11.4 at 20:36
· Nuoroda
Pelno ir pajamų mokesčiai yra lengvai tarpusavyje pakeičiami. Būdami nykštukine valstybe/ekonomika, tarptautinės Task Force on Financial Integrity and Economic Development organizacijos duomenimis tarp besivystančių 160-ies ekonomikų 2002-2006 buvome 44-53 vietoje pagal pinigų eksportą. Konservatyvus tų metų Lietuvos pinigų eksporto vidurkio įvertinimas – maždaug 1,457 mlrd. usd. per metus.
Tada dar doleris buvo stiprus, o Lietuvos kredito burbulas nebuvo pasiekęs prieškrizinių mastų.
Naujesnių skaičių kol kas nerandu, bet vien įvardintos 2002-2006 pinigų išvežimo/išplovimo sumos įspūdingos. Kokia būtų ekonominė situacija, jeigu didesnė dalis motyvacijos slėpti pinigus būtų panaikinta?
on 2009.11.4 at 21:30
· Nuoroda
galim tik įsivaizduoti,kokia proporcija buvo iki apmokestinant 15% prie pajamų šaltinio… aišku, tuo metu absoliutiniu dydžiu ekonomika nebuvo didelė. Žinoma, tai modeliuotas “illicit outflows”, tačiau eilė teisinga. Manyčiau nemaža dalis jo sugrįžo kaip TUI (reiktų vadinti “illicit inflows”?), kita nusėdo užsienio bankuose ir fonduose.
on 2009.11.4 at 21:33
· Nuoroda
atsiprašau, inflows jau turėtų būti eliminuotas, matome “net outflows”:
“In the Net method, gross capital outflows are reduced by gross capital inflows to derive a net position and only net positions with the correct (positive) sign are taken to represent illicit flows.”
on 2009.11.4 at 22:19
· Nuoroda
Jau neatsimenu, kokį dokumentą skaičiau tuomet, bet žemės ūkio produktų eksportui 15% apmokestinimas prie šaltinio nebuvo taikomas. Kažkuri iš “vyriausybinių” agentūrų subsidijavo lietuviškos žemės ūkio produkcijos eksportą Rusijon (į Leningradą, ar jau Peterburgą), operacijos vyko išimtinai tik per ofšorus.
Informacija į žiniasklaidą tuomet pateko kažkuriam iš šių sandorių nutrūkus.
on 2009.11.11 at 13:50
· Nuoroda
“Moralinai” argumentai kodėl panaikinti pelno ir pajamų mokestį ? O kur moraliniai argumentai pakelti kitus mokesčius ir taip atsverti šiuos panaikinimus ?
Tikrai sunku patikėt kai sakoma,kad 25% PVM nebūtų kliūtis produkcijai. Gal ir korporacinis rojus, bet toks rojus tik korporacijom.
on 2009.11.14 at 16:03
· Nuoroda
Siūlau bendrą mokesčių naštą mažinti ir remiuosi ne vien moraliniais argumentais. T.y. siūlau naikinti dvi dideles ir kreivas kliūtis “produkcijai”, manydamas, kad leistaina būtų tai dalinai kompensuoti per kur kas mažiau kreivo PVM’o padidinimą.
Išties sunkiausia yra prognozuoti galimą tokios reformos įtaką Sodros biudžetui. Apie tai rašiau atskiru komentaru. PVM’as yra lengviau prognozuojamas, ir dabartinėje mokesčių sistemoje gali būti tuo mokesčiu, kuris keičiamas tiek, kiek reikia siekiant subalansuoti biudžetą. Apie tai rašiau
šių metų sausio įraše
Reformos neatitinka laikmečio iššūkių
Bendros mokesčių naštos mažinimas negali būti kliūtimi produkcijai. Kliūtis yra neefektyvi mokesčių sistema.
on 2009.12.3 at 6:25
· Nuoroda
[...] Lietuvoje – bent jau padorus fizinių asmenų bankroto įstatymas. Mokesčių sistemos kreivumų nulyginimas irgi [...]
on 2009.12.9 at 22:26
· Nuoroda
tiesiog nereali naujiena – grįžta 15% pelno mokestis, o mikroįmonėms (iki 0,5 mln.Lt. apyvarta ir iki 10 darbuotojų) – 5%.
Viena kregždė – dar ne pavasaris, bet vis dėlto.
on 2009.12.10 at 0:49
· Nuoroda
Kai pamačiau naujieną, savo akim nepatikėjau.
Nors ir kompromisas, bet labai geras. Daugybė zuikių vienu šūviu:
- mažins kapitalo nuotėkį,
- gerins nedarbo situaciją, todėl
- automatiškai mažins priverstinę emigraciją,
- teoriškai beveik nieko nekainuos biudžetui, nors iš tiesų manau, kad išvis nekainuos,
- mažins makroekonominę riziką.
Bet paskatins pinigų plovimą per apatinį ekonomikos sluoksnį. Tai ne toks didelis blogis. Apatinis ekonomikos sluoksnis dažniausiai yra mažos pridėtinės vertės zona. Daliai žmonių, kurie verstųsi, bet nuo aukštos pridėtinės vertės pradėti nesugebėtų – tiesiog elementarus oresnio ir mažiau asocialaus pragyvenimo būdas, galimybė ieškotis savo kelio savarankiškai, be darbo biržų. Bet ir ne toks didelis gėris, nes visiškas pelno, pajamų ir dividendų mokesčių panaikinimas pašalintų ir reikalą juos kontroliuoti, ir nuo jų išsisukinėti, o žmonėms leistų gyventi dar oriau.
on 2009.12.16 at 21:17
· Nuoroda
[...] ir brangaus valstybės skolinimosi sustabdymui užtektų vienos radikalesnės reformos – pelno ir pajamų mokesčio panaikinimo. Greičiausiai valstybei tai net nieko [...]
on 2009.12.20 at 15:43
· Nuoroda
Šiuo metu pats geriausias verslas LT yra busto nuoma. Turto mokesčio nereikia mokėti, pajamų mokestis priklauso nuo Nuomotojo sąžinės: ar sudarė nuomos sutartį ir kokiai sumai.
Pritariu turto mokesčio įvedimui ir darbo apmokėjimo mažinimui, t.y. pajamų mokesčio mažinimui ar diskutuotinam jo naikinimui.
Savo ruoštu siūlyčiau įmokas Sodrai atskaičiuoti iš darbuotojo, o ne iš darbdavio, kaip dabar yra. Darbdavio apmokestinimas Sodros įmokomis yra vienintelė paskata nelegaliam darbuotojų samdymui.
on 2009.12.20 at 16:23
· Nuoroda
Darbo mokesčių atskaičiavimas tiesiai iš mokesčio mokėtojo, ne per darbdavį, sužlugdytų dabartinę sistemą. Iniciatyvai pritariu.
on 2010.01.17 at 16:32
· Nuoroda
[...] būtina sąlyga būtų pelno ir pajamų mokesčių panaikinimas. Mokesčių sistemos reforma, panaikinant pelno ir pajamų mokesčius, dabar apskritai būtų paprasčiausias ir efektyviausias visų problemų sprendimas. Labai [...]
on 2010.05.17 at 2:35
· Nuoroda
[...] planu nelinkusiems marširuoti kolonose, kaip ir anksčiau, lieka neapmokestinamų susitarimų laisvė. Susiję įrašai:Krizė tęsis ilgai [...]
on 2010.08.16 at 22:09
· Nuoroda
pagaliau perkaitusios nuo reformų valdžios galvos apsidairė ir pastebėjo, kad nepaisant metų metus trunkančių kalbų apie smulkaus verslo rėmimą, daugeliu atvejų mokesčių prasme labiau apsimoka būti vieninteliu UABo akcininku, nei pirkti verslo liudijimą arba vykdyti individualią veiklą.
on 2010.10.1 at 21:11
· Nuoroda
[...] Ekonominių rentų (tame tarpe pinigų monopolio) naikinimas, susitarimų laisvę varžančių pelno ir pajamų mokesčių naikinimas. Apie tai šiame bloge kalbėta ir [...]
on 2010.10.31 at 0:24
· Nuoroda
[...] Kodėl Lietuvoje negalėtų būti panaikinti pelno ir pajamų mokesčiai [...]
on 2011.05.20 at 11:38
· Nuoroda
[...] nuo susitarimų ir darbo turtui ir ribotų išteklių vartojimui (aš pasisakyčiau už visišką pelno ir pajamų mokesčių panaikinimą, įvedant natūralių monopolių, žemės, gamtos resursų ir taršos, automobilių mokesčius; [...]