Dombrovskis inicijuoja būsto paskolų reformą (atnaujinimai teksto pabaigoj)
Latvijos premjeras inicijuoja radikaliai būsto skolos naštą palengvinančią reformą. Jeigu siūlomos įstatymų pataisos būtų priimtos, būsto paskolas paėmusių asmenų finansinė atsakomybė bankams būtų ribojama būsto verte, be to bankai privalėtų parūpinti būstą iškeldinimo situacijose.
2009.10.06 Bloomberg: Latvian Premier Prepares Law Limiting Homeowners’ Liability
Latvia is preparing legislation that would limit homeowners’ liability to the value of the collateral, which may boost losses at Swedbank AB and SEB AB, the leading lenders in the Baltic region.
Prime Minister Valdis Dombrovskis is seeking amendments to the law that would limit the liability of individuals who buy their homes to the value of the collateral, according to the government’s Web Site, citing “the situation in the financial markets and the increasing problems with the borrowers.” It would prevent creditors from claiming the borrowers’ other assets if the creditors fail to recover the whole loan by selling the collateral, the government statement said.
(…) “This proposal could be a part of the political bargaining with the IMF and EU,” said Lars Christensen, head of emerging markets at Danske Bank A/S, in a note to investors. “The risk premium on Latvian banking business is skyrocketing at the moment. The ramifications of this proposal of 50 percent or more of all mortgage loans are covered by the proposal could be very severe for especially Swedbank and SEB.”
Visiškai teisingas žingsnis, tokio skolininkų atsakomybės apribojimo reikia ir Lietuvoje. Jeigu įstatymų pataisos bus priimtos, Latvija jau bus neblogai pasirengusi ir lato devalvavimui.
2009.10.06 FT: Latvian loan plan threatens Nordic banks
In addition to limiting loan collections, the proposals would prevent banks evicting homeowners unless lenders helped them secure an alternative residence.
Analysts said the measures would make it easier for Latvia to devalue its currency, the lat, by removing the risk that holders of foreign currency loans would be faced with sharply increased debts.
2009.10.07 FT Alphaville: Latvia preparing for devaluation? cituoja BNP Paribas analizę
The risk of a Latvia devaluation has increased after the Latvian government introduced measures protecting indebted local households and corporates from the side effects of currency devaluation namely the valuation rise of non-local currency denominated debt. The government has proposed to limit the amount a lender can collect from mortgage holders to the valuation of the underlying asset. Hence, debt value and asset value will be linked according to the government’s proposal. Swedish banks have dominated the Latvian markets and must now take most of the losses. Swedish banks have balance sheets strong enough to cope with these losses, but the shrinking equity ratio (due to loss realisation) within balance sheets will reduce bank’s capacity to lend and this will also affect the Swedish market.
Žinant, kad nekilnojamasis turtas Latvijoje nuo 2007 metų kainų piko atpigo dviem trečdaliais, bankų nuostoliai gali būti milžiniški. Situacija primena seną anekdotą apie karo Švedijai paskelbimą. Neatsitiktinai Švedijos finansų ministras prakalbo apie politines problemas Latvijoje
”Political problems in Latvia seem partly to be making a comeback,” Borg said. ”It’s important that the government fulfils the international agreements they have agreed upon.”
(…) ”The patience of international organisations is very limited,” Borg added. ”They don’t have much room to manoeuvre.”
Latvius gasdina tarptautinės finansinės paramos sustabdymu, reikia manyti, kad bus prabilta ir apie tarptautinius arbitražus. Turėtų įvykti stebuklas, kad tokioje situacijoje išvengtų valiutos devalvavimo.
Papildymas. Latvijos bankas 2009.10.07 paskelbė pranešimą On renewing confidence in the Latvian economy, kuriame kritikuoja Dombrovskio iniciatyvą
Currently there are two main reasons behind such distrust and lack of confidence: the many less than clear signals associated with the process of adopting the state budget and the called for legal amendments that would limit the liability of borrower toward lender to the value of collateral. Such a measure should have been adopted earlier, for purposes of slowing down lending, or it should be postponed: this is the most inappropriate moment possible. (It would be equally inappropriate to make such a measure retroactive.)
Standartinė priežastis, kodėl nereikia vykdyti reformų – dabar ne laikas, reikėjo vykdyti arba anksčiau, arba kada nors ateityje. Svarbu subalansuoti biudžetą (ironiška – ta pati demagogija, kaip ir Lietuvoje).
In the situation where the world’s attention is focused on us, there is a most urgent need for fixing the budget, by setting state expenditures at levels that are sustainable in the long run, and for fostering the financial stability. If this does not happen, the situation and future prospects will worsen not just for the economy as a whole but also for each of its participants: the government, banks, entrepreneurs, and the general population.
Ir visa tai kalba institucija, nešanti tiesioginę atsakomybę dėl beprecedentinio spekuliacinių bankų paskolų burbulo.
Papildymas #2. Švedų centrinis bankas isterijoje: Riksbank’s Ingves Says Latvia Can’t Soften Loan Terms, DN Says su švelnia ironija praneša Bloomberg. Cituoju visą trumpo pranešimo tekstą:
Latvia has accepted its international loan conditions and can’t demand more lenient terms, Swedish central bank governor Stefan Ingves told Dagens Nyheter.
“It has happened earlier that countries have tried to amend the conditions agreed with the IMF and other lenders,” Ingves said, according to the paper. “But it usually ends with the country giving in or being shoved out into the cold.”
A proposal by Latvian Prime Minister Valdis Dombrovskis to cap mortgage holders’ liability, which would limit losses in the event of devaluation, will be reviewed by the IMF in November, Ingves said.
Neinformuotam skaitytojui turėtų būti neaišku, ką turi bendro TVF parama ir Švedijos centrinis bankas. Dombrovskis ėmė, ir sužaidė populizmą, nusispjovė ant kažkokių tai (greičiausiai neskelbiamų) tarptautinės paskolos sąlygų. Šaunuolis!
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
- Parex gelbėjimo afera Latvijoje
- Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
- Lato devalvavimo klausimu
- Bankų negelbėjimo planas
Temos: Bankai, Ekonomika, Valdžia · Žymos: atsakomybės asimetrija, devalvavimas, kreditas, reformos, teisingumas
on 2009.10.7 at 17:46
· Nuoroda
Nieko čia stebuklingo nėra- LV seimo rinkimai tuoj pat, tai ir “ruošia” visi pasiūlymus, įstaymus ir kitokį momentinį bulshit’ą. O po rinkimų bus kaip visada…
on 2009.10.7 at 19:41
· Nuoroda
O kada cia mazdaug ketina priimti toki istatyma?
on 2009.10.7 at 20:25
· Nuoroda
Bankai skolino pinigus, pinigus ir reikia GRAŽINTI.
“Žinant, kad nekilnojamasis turtas Latvijoje nuo 2007 metų kainų piko atpigo dviem trečdaliais, bankų nuostoliai gali būti milžiniški”
O kas yra bankai ir kieno ten guli pinigai ir kieno bus nuostoliai??????????????
Bankas vieną rytą pakabins lentelę :
“INDĖLIUS GRAŽINSIME RYTOJ.”
on 2009.10.8 at 10:53
· Nuoroda
Bankas skolino pinigūs būtent kažkokiam turtui pirkti kurį pats vertino ir t.t. jai apsigavo tai ir turi paskęsti, bankrutuoti ir išnykti. Ne latvija turi skolintis pinigus, o bankai kurie surengė šitą šou. Kiek žinau amerikos nekilnojamo turto krizė todėl ir įvyko kad ten galima palikti nuvertėjusį nekilnojamą turtą ir eiti gyventi toliau.
on 2009.10.8 at 12:40
· Nuoroda
Amerikoje įvyko ne nekilnojamojo turto krizė, o kredito burbulas. Kai kreditai dalinami į kairę ir į dešinę, tikintis amžino aktyvų kainų augimo, perdaug nesivarginant analizuoti skolininko galimybes juos grąžinti, pasekmės negali būti geros.
Atkreipk dėmesį, kad Amerikoje, turinčioje liberalesnius fizinių asmenų bankroto įstatymus, krizės mastas kur kas mažesnis, nei Lietuvoje ar Latvijoje, tokių įstatymų neturėjusiose.
on 2009.10.8 at 11:10
· Nuoroda
Imant paskola tu uztatai ( ikeiti ) nusipirkta turta. Bankas neturi buti sventa karve, kuri gali dirbti be rizikos. Jei jau dalino kreditus, tai turejo numatyti rizika. o dabar patys sukele tokia psichoze ir nori sausi isbristi is to meslo, kuri patys is principo ir pridirbo.
As taip pat noreciau tokio verslo, kur sumerki pinigus ir zinai kad niekuom nerizikuoji.
Latviu “Kubilius” pagaliau susivoke ir jei ta plana igyvendins, tai bus pirmas protingas zingsnis, nes broliukams nieko kito ir nebeliko.
on 2009.10.8 at 16:54
· Nuoroda
Keista. Galvojau, kad anarchistas už laisvą rinką ir prieš priverstinį perdalinimą. Jei būtų taikomas retrospektyviai (paskoloms išduotoms iki įstatymo įsigaliojimo), Latvijos pasiūlymas reiškia “atimkim iš bankų ir atiduokim liaudžiai”. Jei ne – dabartiniams skolininkams tai nieko nepadės, tik dar labiau sumažins bankų norą skolinti ir/arba padidins paskolų kainą (dėl padidėjusios rizikos). Iš čia ir LV centrinio banko komentaras apie “netinkamą laiką”: tokias priemones galima taikyti, kai reikia stabdyti skolinimąsi, o ne ta da, kai tą skolinimąsi reikia skatinti (kaip dabar).
Keistoki ir bandymai “permesti” riziką nuo skolininkų bankams. Rizika yra prekė. Jei bankai prisiima daugiau nemokumo rizikos, už tai skolininkai turi sumokėti didesnėmis palūkanomis.
on 2009.10.8 at 17:58
· Nuoroda
Esu absoliučiai laisvosios rinkos šalininkas susitarimų laisvės ribose, be atsakomybių asimetrijos ir teisės apgaudinėti.
Visiškai akivaizdu, kad kredito burbulo metu bankai buvo labiau informuota sutarties šalis, ir bankai diktavo sutarčių sąlygas. Sakysite, paskolų gavėjai turėjo kritiškai vertinti aplinkybes ir blaiviai vertinti pasekmes?
Taip, turėjo. Bet didesnė atsakomybės dalis tenka bankams, turėjusiems kur kas didesnį organizacinį ir intelektualinį potencialą.
Rizika yra prekė? Sutinku. Ar kredito sutartyse tos prekės buvo išvardintos, pateikiant jų sąrašą, kainas, pasekmes, prašant kredito auką pasirašyti papunkčiui?
Skolinimąsi reikia skatinti? Nereikia. Nebent lengvinti sąlygas kreditinių išteklių turinčių institucijų (skirtingai nuo dabartinių Latvijos, turbūt ir Lietuvos bankų) atėjimui.
Jei bankai prisiima daugiau nemokumo rizikos, už tai skolininkai turi sumokėti didesnėmis palūkanomis? Kaži. Jeigu reformos rezultate bankai prisiima adekvačią riziką, iš kurios eliminuota (bananų respublikai būdinga) kreivos teisinės aplinkos ir valstybės bankroto rizika, kreditas skolininkui greičiausiai kainuos pigiau. Dombrovskio demaršas tarptautinėms kredito rinkoms buvo non event, praneša Bloomberg (antraštę bandyta sukurti grėsmingesnę). Latvijos 5 metų CDS vakar pabrango tik 0.4%, šiandien jau vienu punktu atpigo.
Visi supranta, ir tai puikiai atsispindi finansinėse interneto diskusijose,- valstybės, kuri nesileidžia apiplėšiama, ekonomikos ir mokumo perspektyvos geresnės.
on 2009.10.9 at 0:03
· Nuoroda
Nelabai suprantu ką turi omeny sakydamas “atsakomybių asimetrija”. Tarkim A pažada B atlikti paslaugą x, o B pažada atsilygindamas A atlikti paslaugą y. A su B susitaria, kad jei A neatliks paslaugos x, jis mokės 1000 pinigų baudą B, o jei B neatliks paslaugos y, mokės 10 pinigų baudą A. Čia pagal tave bus atsakomybių asimetrija ar ne? Jei bus, ką siūlytum daryti – tokių sutarčių neenforsinti ar bausti už jų sudarinėjimą?
on 2009.10.9 at 16:01
· Nuoroda
“Ar kredito sutartyse tos prekės buvo išvardintos, pateikiant jų sąrašą, kainas, pasekmes, prašant kredito auką pasirašyti papunkčiui?”
Ar bankai turėjo po būsto paskolos sutartimi parašyti perspėjimą: “Būsto kainos gali ne tik kilti, bet ir kristi”. Galbūt. Bet ar kas nors tuo tada būtų patikėjęs? (Per kiekvienas Kalėdas įsiveldavau į ginčą su giminaičiais šia tema). O gal reikėjo parašyti “Skola ne žaizda – neužgyja”?
on 2009.10.9 at 16:40
· Nuoroda
Jeigu bankai būsto sutartyse būtų įrašę Tavo paminėtą įspėjimą, sutarčių gal būtų buvę pasirašyta gal tik 1% mažiau. Jeigu vietoje naujus nekilnojamojo turto projektus reklamuojančių bukletų tas įspėjimas būtų išdėliotas ant staliukų laukiamuosiuose, ir jį žodžiu klientams būtų įpareigotos priminti kredito vadybininkės – dar mažiau.
Išties bankai privalėjo patys sau pasirašyti ir įpareigoti personalą kasdien skaityti įspėjimą – “vertink kredito riziką”.
Tuo tarpu kreditus tiesiog stūmė į rinką, o reikalavimų kartelė buvo nuleista nerealiai.
on 2009.10.10 at 1:21
· Nuoroda
asimetrija prisiimant riziką- individas (ar visuomenė, kuriai perkeliama nemokumo rizika) vs kreditorius – tikrai yra nemaža, ir toliau didėja.
Norėčiau priminti, kad bankai yra gavę dovanų iš valdžios mažąjį pagalbininką “Būsto paskolų draudimas”, kuris nou šios vasaros moka įmokas ir palūkanas už nesumokėjusius įmokų skolininkus, ir Finansinio tvarumo įstatymą, skirtą rizikos nevaldžiusių bankų “gelbėjimui”. Gal paaiškinsite, ką tai turi su rinka, kurios grynumo ieškote? ir kodėl turime globoti piktnaudžiavusius vartotojų pasitikėjimu ir naivumu bankus, mačiusius ne vieną krizę, turinčius didžiulius resursus rizikai vertinti lyginant su paskolos gavėju, vardan greito pelno atakavusius kiekvieną klientą pasiūlymais imt paskolas? pasirūpinusius įspraust į kampą nesuvokiančius galimų pasekmių žmogelius per sutartis, dėl kurių formuluočių joks paskolos gavėjas negalėjo net diskutuoti, nes “sutartys tipinės, parengtos mūsų teisininkų”? ir dar gavusius valstybės garantijas per BPD ir gelbėjimo visų mokesčių mokėtojų sąskaita įstatymą??
BPD įsipareigojimai kiek pamenu viršija 3 mlrd.Lt.
Beje iš tų ~628 mln.Lt. nuostolių, patirtų per pirmą pusmetį, ~550 mln. atsirado birželį, iš suformuotų atidėjimų. Šiandien tai anaiptol nėra prarasti pinigai, tačiau įmokoms vėluojant pagal rizikos valdymo taisykles bankai turi formuot atidėjimus.
on 2009.10.13 at 9:24
· Nuoroda
Visiškai sutinku su Anarchistu dėl didesnės bankų atsakomybės prisiimant riziką išduodant paskolas. Pats esu dirbęs eilę metų banke ir galiu pasakyti, kad paskutiniu metu iki krizės (2007-2008m.) buvo daromas didžiulis spaudimas banko vadybininkams “įškišti” kuo daugiau kreditų, kortelių, draudimų, kitų produktų, tai patapo kaip soc.lenktyniavimu-kas pasieks geresnių rezultatų ir aplenks kolegą. Šio chaoso vaisius valgom mes visi dabar.