Latvijos įspūdžiai
Apie ką gi rašyti tokiu metu, jei ne apie atostogas?
Kurį laiką “atostogovo” – buvo sulūžęs serveris, vakar susitvarkiau. Ir kol dar politinių diskusijų nesezonas, manau gal įdomūs bičiulio įspūdžiai po trumpų atostogų Latvijoje (kopijuoju iš elektroninio pašto).
Pasidalinsiu įspūdžiais, kaip situacija atrodo Latvijoje, palyginus su praeitų ir užpraeitų metų vaizdu. Galbūt įtakos turėjo vasaros savaitgalis, tačiau visumoje vaizdas niūrokas.
1) Bauska, šeštadienio vidurdienis-popietė. Statoil’e du operatoriai, eilių nėra. Kol pyliausi dujas, mokėjau ir lauke gėriau kavą, degalų apsilankė atrodo 3 mašinos, dvi iš jų lietuviškais numeriais ir ekipažai — kalbantys lietuviškai. Kažkaip man Bauskos degalinė anksčiau asocijuodavosi su nuolatinėmis Latvija-Lietuva maršrutu važiuojančiųjų eilėmis. Didžiosios Maxima/Rimi — eilių nėra, dirba po kelias pardavėjas. Visokios aksesuarų, atvirukų ir pan. parduotuvėles Rimi viduje — tik su vienu kitu pirkėju.
2) Ryga. Pačiame senamiestyje šiemet nesilankiau, tačiau netoli geležinkelio tilto abiejose Dauguvos pusėse gatvėmis einančių žmonių — nedaug. Vienoje iš kavinių pietavome būdami vieninteliais klientais per visą valandą.
3) Sigulda. Gatvės tuščios. Siguldoje esančiuose Gaujos nacionalinio parko objektuose teko matyti tik vieną turistų autobusą. Netoli objektų įsikūrusių mašinų aikštelės — tuščios arba apytuštės.
4) Saulakrasti. Kempinge — yra laisvų namelių, kelios laisvos vietos palapinėms. Trumpai šnektelėjus su padavėja — žmonių antplūdžio šiemet nėra, o praeitą savaitgalį nemažą dalį svečių sudarė lietuviai. Sekmadienį pajūrys iki pietų — tuščias, gatvėse taip pat tik keli žmonės. Mokamos automobilių sustojimo aikštelės į paplūdimius — taip praktiškai tuščios, bent keliose iš jų postai, kuriuose būna “pinigautojas”, tušti ir uždaryti, o šlagbaumai pakelti, nors miestelio pajūrys ir apskritai aplinka — tiesiog nuostabi, rami vieta poilsiui.
5) Sigulda. Vakarienė miesto, kaip supratau, centre, viename iš restoranų. Vėlgi — buvom vieninteliai žmonės. Tik prieš pat išeinant, atėjo dar keletas. Padavėjo dėmesys rodo, kad klientai itin laukiami, ir jų nėra daug. Lukoil’as. Kol operatorius pylė dujas, paklausiau, ar Sigulda tokia tuščia dėl kokios galimos šventės ar įvykio kitur (pvz. Klaipėdoje kaip tik savaitgalį vyko jūros šventė), ar visuomet. Operatorius (~40 metų amžiaus) kalbėjo tik rusiškai, tad visų smulkmenų nesupratau, bet esmė — šiuo metu miestelyje nėra darbo, viskas užsidarinėja, žmonės išvažiuoja į kitus miestus dirbti (pvz. Rygą), o likusieji jau su nerimu laukia šildymo sezono, apie pramogas praktiškai negalvodami.
Niūrokas vaizdas susidarė. Gal pačiame Rygos centre ir verda gyvenimas, arba galbūt tiesiog “pasisekė” atvykti “tuščiuoju metu”, tačiau šiaip gan slogu.
Lietuvoje tokios akivaizdžios depresijos dar nėra. Kadangi atostogos, nuo visokių kraujospūdį didinančių prognozių susilaikau.
on 2009.08.9 at 9:54
· Nuoroda
Idomus pasakojimas, bet savaitgali jei ne didmiestis tai ir Lietuvoje kiekvienais metais tas pats. Nors jis lygino su praejusiais metais ir mate geresni vaizda – tada blogai.
on 2009.08.9 at 10:38
· Nuoroda
Na, savaitgalį ir Vilniuje – tuščia. Užsieniečiai net stebisi (žmona dirba turistų informavimo centre) – kur visi žmonės?
on 2009.08.9 at 11:20
· Nuoroda
Iš tiesų, situacija piešiama tamsiomis spalvomis – galbūt čia tik paros ar savaitės metas toks nelemtas papuolė. Nors kažkurią dieną panašiai pasijaučiau užėjęs į Vilniaus senamiestyje esantį barą Chaplin. Absuliučiai nė vieno žmogaus, o buvo ketvirtadienio vakaras. Nors kituose baruose, pvz Play, Mano Alibi žmonių buvo pakankamai.
on 2009.08.9 at 22:41
· Nuoroda
Kaip tik ryt išvažiuoju į tas vietas. Bus įdomu pažiūrėti. Bet visgi, jei tokia krizė, kodėl niekas kainų nenuleižia?
on 2009.08.10 at 9:53
· Nuoroda
Aš visai būčiau už, kad šalys apsikeistų vietiniais gyventojais. Pvz., lietuviai su latviais. Būtų naujas didelio mąsto šalių bendradarbiavimo pasiekimas… Ir tada būtų nesvarbu, ar daug žmonių, ar nedaug.
on 2009.08.10 at 10:54
· Nuoroda
mano įspūdžiai iš LV:
Ryga. centras ir senamiestis verda (veikiausiai — nuo turistų) ir tuo naudojasi valkatos. tiek prašančių pinigų nemačiau. prašyti pinigų jei moka keliomis kalbomis.
Swedbank. geriau nenešioti nieko, kas turi šio banko užrašą. latviai pikti ant banko ir pamanę, jog esi “svedbankeris”, pasakys ką apie tai galvoja, o žodžius gali palydėti ir fiziniais argumentais.
Liepoja. ten net vaikai išmoko prašyti pinigų neva valgiui angliškai. bet norinčių aptekti į muzikos festivalį buvo tūkstančiai.
on 2009.08.10 at 19:50
· Nuoroda
Manau Lietuvoje panašus dalykai pradės dėtis rudens pabaigoje, kai įsismarkaus šildymo sezonas. Jau dabar aišku kad daug jaunimo išvažiavo mokytis į užsienį, nes net į nemokamas kolegijų vietas nesurenka norinčių (nelabai kam reikia psiaudo mokslo). Tikriausiai Lietuva mažiau paveikta krizės, nes lėčiau sprogsta nekilnojamo turto burbulas ir žinoma daug daugiau pinigų nei Latvijoje sukosi juodai. Tikriausiai dabar suksis dar daugiau ir dar juodžiau, Premieras verks, valstybę po truputį pilnai nupirks kažkas iš kažkur jai mes ir toliau stebėsim ir tylėsim. Nes netvarka valstybėje baisi, nuo pagrindų iki viršaus lietuva nusėta parazitais. Aš antakalnio gatve galiu per valandą nufilmuoti daugiau milijonierių (su atitinkamom mašinom) nei jų oficialiai iš viso yra. Man tikrai kartais keista iš kur, kai kurie lietuviai tokie turtingi. kas juos padarė turtingus? Aš – tu – jis- ji žodžiu mes. Tikrai nesakau, kad visi su gerom mašinom vagys.
on 2009.08.10 at 22:23
· Nuoroda
Šešėlinis verslas yra neišvengiamas kreivos valdžios rezultatas, o ne kokia savaiminė blogybė.
Ir tikrai nėra visų čia (ir Latvijoje, ir pasaulyje) kilusių bėdų priežastis.
Kas link limuzinų – dalis jų nupirkti lizingais, neapmokėti, ir bus sugrąžinti bankams.
on 2009.08.11 at 18:53
· Nuoroda
Bet limuzinų ir kitokio brangaus šlamšto tikrai daug. Šešėlinis verslas tikriausiai ne visų problemų šaknis, bet dalis korupcijos tikrai slypi ir narkotikų ir nelegalių cigarečių gabenime, ir mašinų dalyse be pvm, pats dabar perku amortizatorius mažne dvigubai pigiau nei parduotuvėje, net neįsivaizduoju kad jie iš tikro tokie pigūs.
on 2009.08.11 at 23:09
· Nuoroda
“The average size of a shadow economy varies from 12 percent of GDP for OECD, to 23 percent for transition and to 39 percent for developing countries.” nežinau, ar ką tai gali nustebinti, kad augimo laikotarpiu pasiekę “transition” lygį, vėl judam link “developing”. Ir matyt neišrasim čia jokio dviračio, nes visose šalyse statistika gana panaši. Su korupcija ryšys vienareikšmiškai yra, bet manau kad nemaža dalis verslo atsiduria šešėlyje iš dalies dėl neskaidrių, sunkiai administruojamų mokesčių, o kita vertus mažėjant pinigų/ krentant paklausai/ stiprėjant konkurencijai/traukiantis pelnams taip kaip dabar, pagunda taupyti bet kokių mokesčių sąskaita natūraliai didėja.
on 2009.08.12 at 13:37
· Nuoroda
Patikslinsiu, ką turiu omenyje kalbėdamas apie šešėlinę ekonomiką kaip kreivos valdžios rezultatą.
“Pelno mokesčio visuomenėje” valdžia dažnai stengiasi apmokestinti arba riboti nepiniginius ūkinius santykius. Su kiekvienu tokiu bandymu įvardinti ir apmokestinti “naudas”, pvz. tarnybinių automobilių naudojimą, nepuolusi entuziastingai mokėti naujų mokesčių visuomenės dalis pagal apibrėžimą tampa šešėlinės ekonomikos veikėjais.