Rent seeking LT
Wikipedia: Rent seeking
In economics, rent seeking occurs when an individual, organization or firm seeks to earn income by capturing economic rent through manipulation or exploitation of the economic environment, rather than by earning profits through economic transactions and the production of added wealth.
Rent seeking generally implies the extraction of uncompensated value from others without making any contribution to productivity, such as by gaining control of land and other pre-existing natural resources, or by imposing burdensome regulations or other government decisions that may affect consumers or businesses. While there may be few people in modern industrialized countries who do not gain something, directly or indirectly, through some form or another of rent seeking, rent seeking in the aggregate imposes substantial losses on society.
Neadekvatus krizei valdančiojo elito atsakas formuoja ekonominę situaciją, kai verslo Lietuvoje vystyti neapsimoka.
Litas pervertintas, ir nereikia būti genijum, kad tai suvokti – užtenka pasižiūrėti į valiutos forvardų kainas. Makroekonominė situacija blogėja, verslo vystyti neapsimoka – investicijų srautai neigiami. Kapitalas traukiasi, ir kaip nesitrauks, jeigu valdžia sponsoriuoja užaukštintą keitimo kursą.
Labai aišku, ką vyriausybė turėtų daryti – mažos ekonomikos patrauklumą galima greitai padidinti įvykdant elementarias, logiškas, nekartą kitose valstybėse jau įvykdytas ir pasiteisinusias reformas. Mažinti mokesčius, skaidrinti ir paprastinti visą mokesčių sistemą. O pinigų vidinę perkamąją galią atkurti mažinant kainas vidaus rinkoje, “atsiimant” visų rūšių monopoliams parduotas/išnuomotas privilegijas.
Ar vyriausybė negali to daryti? Gali. Turi daugumą seime, sugeba pasiskolinti užsienio rinkose, naudojasi tarptautinių organizacijų parama.
Gal nežino ar nesupranta? Kurgi ne. Užmeskite akį į premjero ir ūkio ministro blogų komentarus, vien juose informacijos ir faktų daugiau, nei pakankamai, net vidurinės mokyklos moksleivis suprastų.
Bet suprasti neapsimoka. Wikipedia:
Rent seeking may be initiated by government agents, such agents soliciting bribes or other favors from the individuals or firms that stand to gain from having special economic privileges, which opens up the possibility of exploitation of the consumer.[8] It has been shown that rent-seeking by bureaucracy can push up the cost of production of public goods [9]. It has also been shown that rent-seeking by tax officials may cause loss in revenue to the public exchequer.[10]
Labai paprastai ir ūkiškai: energetinė nepriklausomybė valdžioj esantiems neapsimoka. Bankų kartelis apsimoka. (2009.07.07 replika: Kirkilo braižas ir „Williams“ aferos įgūdžiai). Farmacijos kartelis apsimoka. Skolinimasis ir maksimalus resursų/rizikos perskirstymas valdžios koridoriuose labai apsimoka. Trisdešimt skatikų žiniasklaidai problemas sprendžia.
Politika yra interesų derinimo menas. Interesai, kad juos kas nors imtųsi derinti, turi būti ginami. Visuomenės interesų Lietuvoje negina niekas.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Viena blogiausiai valdomų ekonomikų pasaulyje
- Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
- xxx formos recesija
- Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija
Temos: Absurdas, Ekonomika, Valdžia · Žymos: korupcija, valdžiažmogiai
on 2009.06.25 at 12:45
· Nuoroda
Šiaip tai forwardai neatspindi ar valiuta yra pervertinta ar nuvertinta — tą gali rodyti užsienio prekybos duomenys arba perkamosios galios paritetas. Forwardai atspindi tik lito ir euro palūkanų skirtumus (VILIBOR vs EURIBOR)
on 2009.06.25 at 12:46
· Nuoroda
O ką atspindi palūkanų skirtumai?
on 2009.06.25 at 13:30
· Nuoroda
Valiutos (litų) trūkumą tarpbankinėje rinkoje, kuris didžiąja dalimi atsiradęs dėl kredito rizikos padidėjimo. Snoro euroobligacijas juk gali nusipirkti už 30-40% pajamingumą (eurais!)
Bankinės sistemos rizika Lietuvoje yra žymiai didesnė nei Londone. Jei kredito rizika būtų nedidelė, o visi bijotų tik devalvacijos, tai _visi_ bankai terminuotus indėlius eurais priiminėtų po 1%, ne tik tie, kuri turi užnugarį Skandinavijoje.
on 2009.06.25 at 16:45
· Nuoroda
Jokio litų trūkumo nėra. Lito kaip nepatikimos valiutos stengiamasi atsikratyti bet kokia kaina. Dėl to tikroji lito kaina yra ypatngai žema. Bankai mato, kad visi rinkos dalyviai atsikrato litais ir taip pat nori jais atsikratyt! (jų ne trūksta, jų nieks nenori) Dėl būsimo lito devalvavimo bankai nori kompensuoti savo nuostolius klientų sąskaita ir dirbtinai kelia VILIBOR (pats paprasčiausas kartelinis susitarimas). Jei devalvavimo kažkokiu stebuklingu būdu nebūtų, tai bankai liktų su milžiniška kompensacija už neįvykusį dalyką. Kadangi kyla paskolos, kyla ir indėliai, kurių realiai nėra, nebent labai trumpo laikotarpio(kas gi dės indėli valiuta, kuri bet kurią diena gali virsti krūva popieriaus). Vat jums ir aukštos palūkanos be jokio litų sygiaus, o su didžiuliu litų perteklium. O kadangi visi atsikrato litų tai jie visi dabar guli Lietuvos banke, kur jų tikrai netrūksta ir bet kuris komercinis bankas jų gali į valias nusipirkt už eurus. Tik kad vat nenori. Tai bent jau žmonėms nemeluotu dėl ko palūkanas keliasi. O mūsų mylimoji valdžia arba su kopūtų galvom sėdi arba gauna gerus kyšius iš bankų arba yra paprasšiausi bailiai ir nedrysta greit ir griežtai padėti tašką savo piliečiuų skurdinimui. Manau bet kuriuo atveju jie turi atsakyti teisme
on 2009.06.26 at 12:09
· Nuoroda
Ignoruojate realybę, Žilvinai.
Nieko panašaus. Lito nepatikimumas visuomenėje suvokiamas labai menkai, kitaip bankuose nebūtų laikoma ~20 mlrd. litinių indėlių.
Bankai už litinius indėlius siūlo labai nemažas palūkanas. Jeigu norėtų atsikratyti, nesiūlytų. Turėjote omeny, kad bando atsikratyti litinių aktyvų?
Akivaizdu, kad kažkas deda. Gal būt žmonės, manantys, kad tai pakankamai pelninga ir saugu.
Ne visi atsikrato, bet regis procesas vyksta ta linkme.
Paradoksalu, bet net ir skirtingai suvokdami ekonomines realijas prieiname prie panašių išvadų
on 2009.06.25 at 21:42
· Nuoroda
sutinku visais 100% iki priešpaskutinio sakinio pradžios
Visuomenė savo interesus turi ginti pati.
Todėl ir siūlau “totalizatorių”:) :
http://shankeris.livejournal.com/
on 2009.06.26 at 11:28
· Nuoroda
Shankeri, nežinojau, kad turi savo skiltį internete.
Tai, ką čia pasiūlei yra
a) praktiškai neįgyvendinama,
b) ir labai kontraversiška idėja.
Norint turėt tvirtą poziciją tokiais klausimais reikia turėti labai stiprius įsitikinimus (atsakymus į fundamentalius filosofinius teisingumo, laisvės, prigimtinių teisių, humanizmo klausimus). Norint nors suprasti kieno nors tvirtą ar mažiau tvirtą poziciją tais klausimais reikia turėti labai nemenką išsilavinimą ir toleranciją, o ir tam tikrą vidinę žmogiškąją brandą.
Čia atsakymas, jeigu žiūrėti į Jim Bell esė išsakytas “politikų naikinimo” idėjas paraidžiui. Jeigu žiūrėti ne paraidžiui, tai esė politinis nekorektiškumas, kontraversija ir autoriaus asmeninė situacija yra geras būdas atkreipti dėmesį į fundamentalius klausimus, o pasiūlytas “darbo” metodas beveik be jokių modifikacijų gali būti praktiškai naudojamas absurdiškų visuomenės normų, politinės demagogijos, valdžios melo “žudymui”.
Dar daugiau, aš manau tik laiko klausimas, kada bus pradėtas naudoti. Nes siūloma sistema, su modifikacijomis ar net be jokių pakeitimų yra alternatyvinis aktyvistinės žiniasklaidos finansavimo metodas. Neaktyvistinė žiniasklaida, kaip žinia, dūsta tarp nepakankamų tiražų pardavimų ir nepakankamų reklamos įplaukų ir gulasi ant nugaros už valdžios numetamus “visuomenės informavimo projektų” skatikus.
Jim Bell (ir pats tai rašo) nėra idėjos apie saugius anoniminius pinigus autorius. Ta linkme pasaulyje jau yra padirbėta matematikų, ir tokios sistemos techniškai, kiek suprantu, gali būti “paleistos” nors dabar. Tokiais pinigais pagrįsti finansavimo modeliai būtų fundamentalus atsakymas į klausimus nuolat gromuluojamus blogerių konferencijose, o taip pat labai geras modelis visų rūšių elektroninės demokratijos ir anarchistinės savivaldos šalininkams.
on 2009.06.27 at 17:39
· Nuoroda
mano įrašai, tai tik nedidelės provokacijos
on 2009.06.28 at 1:11
· Nuoroda
Visoumenė negina savo interesų ne tik lietuvoje, nes žmogus yra pervargintas visokių ale problemų ir laukia kažko, kaip VISAS kitimas priklauso tik nuo jo paties veiksmų. filosofijos solipsizmo problema (berods) iš vis parodo kad įrodyti kad egzistuoja kitas yra neįmanoma.
Visuomenė negina intereso nes: žiūri TV, skaito delfi, geria, vartoja narkotikus, rūko ir dažnai apsimeta kad dirba, keikiasi bet neparašo nei mažo skunduko kad ir į savivaldybę, net neskambina policijai kai mato mašinoje gerenčius piliečius už vairo.
Mano nuomone pinigai čia tikrai ne prie ko, nes pasaulinė krizė tai pinigų vartojimo krizė, nes pinigai tapo visko matu (o viskas tuo pačiu yra ir niekas).
Žmonės nebesugeba kurti, (net skundo, ar skambučio) o nekurianti tauta yra mirštanti (kalba tikrai nėra tautos bruožas, kaip ir teritorija)
http://www.youtube.com/watch?v=HHbdGLS6nRA
on 2009.07.2 at 22:26
· Nuoroda
“(kalba tikrai nėra tautos bruožas, kaip ir teritorija)” – ir kokios tautos nenumarintų tokia kūryba?
on 2009.06.28 at 1:26
· Nuoroda
Kol kiekvienas nesupras kad bauda už nuorūką 300lt yra juokinga, ir kad iš jų tyčiojasi, nes jie tyli tol nieko nebus, sistemą pakeisti galima labai greitai, reikia tik noro.
Aš dirbu su garso ir vaizdo sistemomis, žmogus iškenčia jam net patinka 10KW garso, 3KW blico šviesos tiesiai į akis, ir tai dar jis nesusijaudina.
Ar pinigai tikrai tapo nieko matu? aš turiu pavyzdį kas turi dar bent kiek valios ir jėgu susiras patį video (peržiūrėti ištisai dar nemanau kad sugebės)
http://www.somethingawful.com/d/horrors-of-porn/horrible-saga-swapavi.php
žmogus save stato į aukščiausią tašką ale jis visa ko valdovas. palaukite palaukite o ar ne elektra vystėsi praeita 100 su kapeikom metų ir PILNAI pakeitė žemę ir žmogų, gal komunikacija ir t.t.
Jai męs taip pasikeitėme per 100metų tai kas darosi danguje 9prašau prisiminti kiek yra žvaigždžių ir juose esančių planetų) ir jai ten kažkas vystėsi nu tarkim taip neriebiai 50000 metų. manau jis (anas tas) tikrai jau yra ir čia nes jis peržengė ribas, pvz šviesos greičio ;]
on 2009.06.28 at 14:26
· Nuoroda
Nu ir nuorodą čia įdėjai. Gal, kad sekmadienio ryte bandžiau skaityti, valios ir jėgos pritrūko
ir abejoju, ar dar kada prisiversiu tą tekstą atsidaryti.
on 2009.06.28 at 15:00
· Nuoroda
Žiauru, bet aš bandžiau žiūrėti, liūdniausia kad tai surandama pakankamai lengvai.
Tokių dalykų tikrai daug ir tai rodo kad krizė prasidėjo daug anksčiau nei apie ją pradėjo šnekėti. Bet man krizė prasidėjo prieš tris metus pradėjus galvoti apie pasaulį, ir jo nelogiškumą.
on 2009.06.29 at 13:12
· Nuoroda
Aš niekaip nesuprantu iš kur šitie verksmai apie aukštą VILIBOR.
Taip, 3 mėn ir ilgesnio laiko VILIBOR yra nustatomi ne pagal realius sandorius.
Na tarpbankinių sandorių nėra, OK. Užtat yra sandoriai tarp banko ir klientų. T.y. palūkanos už terminuotus indėlius.
Ir jos yra labai panašios į VILIBOR, kartais net aukšesnės.
Tai kame problema?
Aukštas palūkanas litais gali ir gauti pats.
O jei jau labai nepasitiki Lietuviškais bankais (tame tarpe užsienio bankų įkurtais lietuviškais AB), gali dėt indėlį į Danske A/S ar į “Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius”, ir gauti VILIBOR’o dydžio palūkanas. Ir indėliai apdrausti Danijoj,arba Suomijoj.
Nesuprantu kur čia galima matyt bankų sąmosklą dideliam VILBIBOR.
Vat jei už indėlius litais mokėtų po 3%, o VILBIBOR būtų 9% – kita kalba.
Bet dabar…
on 2009.06.29 at 15:04
· Nuoroda
Skolininkų problemas suplakei į vieną krūvą su indėlininkų pasirinkimo klausimais. Pastarieji išties mažai ką bendro turi su VILIBORu. O skolininkai nepatenkinti pagrįstai – manipuliuojant neaišku kokiu koeficientu, jiems ant pečių užkraunama bankų sistemos ir valiutos devalvavimo rizika.
Pusės metų “verksmų” prireikė, kad pats manipuliavimo faktas būtų viešai pripažintas.
on 2009.07.2 at 22:28
· Nuoroda
Imti paskolą dešimtims metų su kintamu įmokos dydžiu ir
neišsiaiškinti kaip tas įmokos dydis kinta tai proto reikia turėt.
Skolininkai litais valiutos devalvavimo atveju praloš santykinai mažiau už tuos,
kurie “spėjo” pasikeisti paskolos valiutą į eurus. Jie moka rizikos mokestį už tai,
kad valiuta *bus* devalvuota, ir sumokėtas rizikos mokestis nepasiteisins, jeigu ji nebus devalvuota.
on 2009.07.2 at 22:27
· Nuoroda
Verkia skolininkai dėl to, kad daugeliui netikėtai ir ženkliai padidėjo paskolų įmokos,
o tokioje situacijoje yra sunku blaiviai mastyti ar logiškas toks įmokų padidėjimas.
Ir pasinaudoti aukštomis palūkanomis už indėlius litais jie, aišku, negali.
Verkia skolininkai dėl to, kad jie jau turi dėl ko verkti.
O ar džiaugsis indėlininkai litais savo aukštu palūkanų prieaugiu, laikas parodys.
Išskyrus, aišku, tuos indėlininkus, kuriems galbūt tektų išbandyti indėlių draudimo sistemą.
on 2009.06.29 at 17:57
· Nuoroda
Apie skolininkų problemas yra atskira tema.
Aš tik noriu pasakyti, į ką visi zyziantys apie manipuliacijas VILIBOR’u užmerkia akis į faktą:
Kad neaiškusis koeficientas VILBOR koreliuoja su terminuotų indėlių palūkanom. T.y. pakankamai realiai atspindi litų kainą.
on 2009.06.29 at 19:02
· Nuoroda
Sutinku, kad dabartinis VILIBOR koreliuoja su indėlių palūkanom ir pakankamai realiai atspindi litų kainą. Tiesiog ta dabartinė litų kaina atspindi rizikas, dėl kurių atsiradimo bankų skolininkai turbūt mažiausiai kalti, o pasekmės užkrautos būtent jiems, naudojant tam VILIBOR’ą.
on 2009.07.2 at 22:29
· Nuoroda
Kaltė lygi pasiskolintos sumos dydžiui – mažiau kalti mažiau ir kenčia.
on 2009.07.2 at 22:29
· Nuoroda
Koreliuoja ne tik didėjantis VILIBOR su didėjančiom indėlių palūkanom, bet ir
- didėjantis VILIBOR su mažėjančiom skolininkų galimybėm mokėti paskolų įmokas,
- didėjančios indėlių palūkanos su .. valstybės biudžeto pajamų surinkimo rizika.
on 2009.06.29 at 18:28
· Nuoroda
- Gudrūs šnekėti, o kaip tą realiai padaryti? Mokesčių sumažinimas duos efektą po metų, geriausiu atveju po pusės metų (kai įmonės “įsivazžiuos”), o tam laikotarpiui “pratempti” reikia pinigų. Iš kur jų gauti? Biudžetas ištaškytas ir dar paliktas su didžiausia skyle, pinigų skolinti niekas nenori arba skolina žvėriškom palūkanom. Pasakyti policininkams, medikams ir mokytojams – viso gero, eikit pailsėti metus ar pusę? Jie jau ir taip triukšmauja kai algos tik šiek tiek apkarpomos, o kaip jums atrodo ką jie pasakytų jei pasiūlytym “dabar kurį laiką atlyginimo negausite nes biudžete pinigų nėra ir reikia pirma užlopyti biudžeto skylę ir skatinti verslą, o po to jau jums tikrai tikrai sumokėsim”. Ponai, siūlydami imti pavyzdį iš kitų valstybių pažiūrėkite kokioje padėtyje jos buvo kai ėmėsi tokių priemonių.
on 2009.06.29 at 18:56
· Nuoroda
Kada duotų efektą tiksliai nežinome, priklausytų nuo to, kas būtų padaryta. Mokesčių didinimai, štai, “duoda efektą” akimirksniu. Savo laiku ar tik ne Pakso vyriausybės įvykdytas alkoholio akcizų sumažinimas akcizo surinkimą irgi padidino per labai trumpą laiką. Pageidaujamas rezultatas yra ne tik įmonių įsivažiavimas, bet ir investicinio kapitalo pritraukimas.
Spėju, kad paskelbus pvz. apie pelno mokesčio panaikinimą nuo 2010-ųjų metų, dar iki metams prasidedant būtų pritrauktos rimtos investicijos.
Skolinasi ir skolinsis, tačiau vietoje to, kad kuo greičiau sukurtų normalią darbo aplinką verslui, ūkininkauja patys.
NEREIKIA VERSLO SKATINTI, užtenka tik sukurti normalią verslo aplinką, kurioje valdžia dalyvautų kiek galima mažiau.