Uodega vizgina šunį (lažybos būna įvairios)
Tekstas papildytas pastebėjus dalykinę klaidą statistikoje. Pastebėtas netikslumas nekeičia pranešimo esmės.
Prieš sausio 16-tosios profsąjungų rengiamą protesto akciją buvo apsižiūrėta, kad viena iš lažybų bendrovių priima statymus, ar protestas neperaugs į riaušes.
Policija ir VSD vakar popietę suskubo aiškintis, kaip būtų galima kvalifikuoti tokią lažybų bendrovės veiklą. Pareigūnai tikino su tokiu reiškiniu susiduriantys pirmą kartą.
(…) „Triobet“ atstovai vakar baigiantis darbo dienai LŽ pranešė, kad kilus triukšmui dėl šių lažybų buvo įvestas statymų apribojimas – statyti galima ne daugiau kaip tris eurus. Todėl „Triobet“ tikisi, kad dėl tokių menkų pinigų niekas nepuls rengti riaušių.
Dėl riaušių Vilniuje kurstymo [prokuratūra] pradėjo ikiteisminį tyrimą
Lietuvos kriminalistai penktadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo riaušių kurstymo. Pareigūnai praneša, kad tyrimas pradėtas patikrinus spaudoje pasirodžiusią informaciją, jog lošimų bendrovė „Triobet“ siūlo šalies ir užsienio gyventojams lažintis, ar protesto akcijos Vilniuje baigsis riaušėmis.
„Tokių lažybų objektas yra tai, bus ar nebus padarytas nusikaltimas. Be to, lažybos visada turi materialinį interesą, todėl būtina patikrinti, koks yra tikrasis lažybų bendrovės tikslas. Taip pat bus renkama informacija ir apie tuos, kurie atliko statymus, nes asmenys, dalyvaujantys lažybose, gali turėti materialinį suinteresuotumą daryti įtaką protesto akcijų baigčiai“, – aiškino Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Simonas Slapšinskas.
Tikiuosi sėkmingai ištyrė 
Argumentas apie galimą materialinį lažybų dalyvių suinteresuotumą daryti įtaką pritaikomas ir didesnėms lažyboms. Kalbu, žinoma, apie finansus. Konkrečiai – apie JAV bankų laikomus išvestinius vertybinius popierius (derivatyvus).
OCC’s Quarterly Report on Bank Trading and Derivatives Activities. Fourth Quarter 2008 [33 puslapių pdf]
Executive Summary
• The notional value of derivatives held by U.S. commercial banks increased $24.5 trillion in the fourth quarter, or 14%, to $200.4 trillion, due to the migration of investment bank derivatives business into the commercial banking system.
• U.S. commercial banks lost $9.2 billion trading in cash and derivative instruments in the fourth quarter of 2008 and for the year they reported trading losses of $836 million. The poor results in 2008 reflect continued turmoil in financial markets, particularly for credit instruments.
• Net current credit exposure increased 84% from the third quarter to a record $800 billion, and much of this is attributable to the sharp decline in interest rates in the fourth quarter.
• Derivative contracts remain concentrated in interest rate products, which comprise 82% of total derivative notional values. The notional value of credit derivative contracts decreased by 2% during the quarter to $15.9 trillion. Credit default swaps are 98% of total credit derivatives.(…) Derivatives activity in the U.S. banking system is dominated by a small group of large financial institutions. Five large commercial banks represent 96% of the total industry notional amount and 81% of industry net current credit exposure.
Derivatyvai yra finansų instrumentai, kuriuos drąsiai galima lyginti su lažybomis. Lažinamasi iš palūkanų normų, valiutų kursų, vertybinių popierių kainų, žaliavų kontraktų, bankroto įvykių. Lažybų mastas – JAV komercinių bankų atvirų pozicijų dydis (notional value) – $200,4 trilijonų, maždaug 14 kartų daugiau, nei JAV bendrasis vidinis produktas.
Penkių komercinių bankų – J.P.Morgan Chase, Bank of America, Citibank, Goldman Sachs, HSBC – atvirų pozicijų dydis – $176 trilijonai. Šio skaičiaus nereikia sureikšminti, jis rodo lažybų mastą, bet tik iš tolo atspindi riziką. Riziką normaliomis sąlygomis (esant beveik šimtaprocentiniam kontragentų patikimumui) atspindi total credit exposure ir total credit exposure to capital ratio (terminai specifiniai, siekdamas išvengti išsklidimo, neverčiu jų į lietuvių kalbą).
Išrinkau tuos parametrus iš 2008 metų ketvirtojo ketvirčio ataskaitos. Sumos milijonais JAV dolerių, kredito/kapitalo santykiai suapvalinti iki sveikų skaičių procentų (lentelė 25-ame psl.).
| Bilaterally netted current credit exposure | Potential future exposure |
Total credit exposure |
Total credit exposure to capital ratio |
|
| J.P.Morgan Chase | 241224 | 308778 | 550002 | 382 |
| Bank of America | 80474 | 137380 | 217854 | 179 |
| Citibank | 140310 | 161202 | 301512 | 278 |
| Goldman Sachs | 121930 | 70258 | 192188 | 1056 |
| HSBC | 61207 | 34435 | 95642 | 550 |
Didžiosios derivatyvų penkiukės total credit exposure normaliomis sąlygomis – 1,357 trilijono JAV dolerių. Kontraktų netted current credit exposure 30-40% padengta kontragentų užstatais (kitais finansiniais aktyvais, 4-as psl). Nuosavo kapitalo santykis su aktyvais – visų penkių mažesnis, nei 1%, Goldman Sachs – tik 0.09%. Čia tai lažybos!
Du kartus patikrinau, prieš užrašydamas. Tikrai, kapitalo santykiai tokie, ir tai tik kapitalo santykiai su derivatyvais (pataisymas) išreikšti procentais. Visi bankai dar laiko savo balansuose ir kitus kelis kart kapitalą viršijančius aktyvus, kurie čia neskaičiuojami.
Commercial banks also hold on-balance sheet assets in volumes that are multiples of bank capital.
Note: Total credit exposure is defined as the credit equivalent amount from derivative contracts (RC-R line 54) or the sum of netted current credit exposure and PFE.
Note: The total credit exposure to capital ratio is calculated using risk based capital (tier one plus tier two capital) [nuoroda mano].
82% kontraktų sudaro palūkanų normų derivatyvai. Palūkanas kol kas diktuoja JAV centrinio banko (FED) ir iždo politika.
Mano kukliomis žiniomis, pasaulyje neegzistuoja rizikos valdymo strategijų, kurios leistų suvaldyti riziką esant tokiems “kapitalo pakankamumams”, juo labiau, kad ir sąlygos dabar nėra normalios. (Nubrauktas teiginys buvo per stiprus, kadangi nebuvau pastebėjęs, kad santykiai procentiniai; korektiška konstatuoti tik labai aukštą rizikos lygį)
Nebent Tikėtina, kad uodega vizgina šunį.
Visi penki gali susproginėti, jeigu nesuvizgins. Pavyzdžiui laiku neapskaičiuos palūkanų normų šuolio, išprovokuoto nuolatinio pinigų spausdinimo, ar leis pasklisti kokiai su auksu susijusiai panikai. Rizika tikrai didelė – instrumentų specifika tokia, kad vieno kurio didesnio dalyvio nemokumas gali sukelti nevaldomą grandininę tarpusavio užskaitymų (netting) trūkinėjimo, instrumentų ir portfelių nuvertėjimo reakciją (todėl tekste vis kartoju “normaliomis sąlygomis”).
Vakar JAV pakeistos finansinių aktyvų apskaitos taisyklės, panaikinant prievolę nelikvidžius aktyvus apskaityti rinkos kainomis, optimizmo neprideda. Derivatyvų monstras nelikvidus jau vien dėl savo dydžio; tikėtina, kad dalis tų kontraktų ir dabar buvo apskaitoma labai sąlyginėmis vertėmis. Juridinis laisvos apskaitos įteisinimas gali būti pasiruošimas planuojamiems nusišalinimams nuo pasekmių. Paradoksalu, kad apskaitos standartų atpalaidavimas skelbiamas tą pačią dieną, kaip ir G-20 komunikatas, deklaruojantis finansų sektoriaus kontrolės stiprinimą.
2009.03.08 papildymas. Komentaras ta pačia tema Seeking Alpha: Is Goldman Tempting the Interest Rate Black Swan with 1,056% Risk Exposure?. Bet kokio didesnio kredito/palūkanų/reitingų įvykio atveju, žaidimo dalyviai privalėtų didinti užstatus. Esant dabartiniams rizikos/kapitalo santykiams jie to padaryti nepajėgtų. AIG taip ir “nacionalizavosi”.
Santūraus FT Alphaville pranešimo ta pačia tema US commercial banks lost $9.2bn on derivatives trades in Q4 08 komentavimas išvis uždraustas.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Trijų milijardų nepakaks
- G-20 bankininkai “pasitarė” su finansų ministrais ir nusprendė
- Parex gelbėjimo afera Latvijoje
- Domino kaladėlė Lietuva
- Islandija atskleidė ECB kompromituojančius faktus
Temos: Bankai, Valdžia · Žymos: korupcija, rizika
on 2009.04.4 at 16:53
· Nuoroda
Įspūdinga analizė, rizikos laipsnį sunku pervertinti.
Maža pastabėlė dėl pavyzdžio, jei teisingai jį supratau: Palūkanas kol kas diktuoja JAV centrinio banko (FED) ir iždo politika. (…)Visi penki gali susproginėti, jeigu nesuvizgins. Pavyzdžiui laiku neapskaičiuos palūkanų normų šuolio, išprovokuoto nuolatinio pinigų spausdinimo.
Uodega vizgina šunį. Vizgina ta prasme, kad “FED follows the market” t.y. FEDas keičia palūkanas tik tada, kai rinkoje jos realiai jau būna pasikeitusios. Todėl bankai pastebės kad palūkanos auga gerokai anksčiau, nei FEDas jas pakeis. Šis akivaizdus faktas (o gal kam nors reikia autoritetų, kurie jį patvirtintų?) turėtų prablaivinti tikinčius FEDo visagalybe ir galimybėmis kiek nors daugiau įtakoti rinkas. Viskas, ką jie gali – palaikyti likvidumą spausdindami pinigus ir darydami injekcijas bankeliams per visokius TARPus, TSLFus ,TAFus, repo ir pan., ką sėkmingai ir daro.
Mano galva tiksliau būtų vadinti FEDą uodega, kuri vaidina, kad vizgina šunį.
Tai nekeičia esmės, FEDas ir toliau darys viską, kad palaikyti “bankų-zombių” gyvybę bet kokia kaina. Kuo tai gresia (“American taxpayer” ir mums)- galime spėlioti, bet maždaug aišku. Dideliais įsipareigojimais mokesčių mokėtojui, kurie užkabinami su verslu suaugusios valstybės mums be mūsų žinios per “stimulus” planus ir bankų gelbėjimus.
on 2009.04.4 at 22:54
· Nuoroda
“FEDas keičia palūkanas tik tada, kai rinkoje jos realiai jau būna pasikeitusios. Todėl bankai pastebės kad palūkanos auga gerokai anksčiau, nei FEDas jas pakeis. Šis akivaizdus faktas (o gal kam nors reikia autoritetų, kurie jį patvirtintų?) turėtų prablaivinti tikinčius FEDo visagalybe ir galimybėmis kiek nors daugiau įtakoti rinkas.”
Taip yra tik todėl, kad nemaža dalis rinkos dalyvių apie būsimą FED’o ėjimą sužino iš anksto, todėl ir sureaguoja į jį jam dar neįvykus. Tačiau palūkanas įtakoti FED’as gali ir tą nuolat daro nustatydamas target rate’ą ir už jį skolindamas komerciniams bankams naujai sukurtus pinigus, tokiu būdu tempdamas į vieną ar kitą pusę visą pinigų rinką. Jei ne aukščiau aprašyti FED’o veiksmai, šiuo metu visame pasaulyje palūkanos būtų dviženklės, nemažai kur net ne su vienetu priekyje.
on 2009.04.5 at 11:28
· Nuoroda
2 Giedrius
nepainiokime su tarpbankinio skolinimo palūkanomis. Teisingai, FED’o target rate yra pagrindas tarpbankinėms paskoloms. Kai FEDas pamato kad skolinimasis stringa o tarpbankinės palūkanos kyla, jie leidžia savo normą žemyn, megindami taip amortizuoti rinkos tendencijas. Nežiūrint į tai, bankai skolindami per maržą įsideda tokią rizikos premiją, kokią laiko adekvačia.
Bet kalba visai ne apie tai. Pasižiūrėkite į Fed Funds rate ir 3-month U.S. T-bill Yield, kurį nustato rinka, grafiką. Iš jo matyti – “FED followed the T-Bill yield up and down every step of the way since 2000.”
on 2009.04.5 at 12:34
· Nuoroda
1. Be abejo bankai skolindami vienas kitam užsideda rizikos premiją, bet tikiuosi neneigsi, kad atsiradus galimybei gauti naujai nupieštų pinigų po 0-0,25% metinių palūkanų (t.y. praktiškai už dyka), tarpbankinio skolinimo rizikos premijos “šiek tiek” sumažėja, ką ir rodo Libor’as.
2. Negi rašydamas, kad T-bill’ų yield’ą nustato rinka, bandai teigti, kad FED’o naujai pagamintų pinigų dalinimas už dyka T-bill’ų yield’o neįtakoja? Kam gali reikėti T-bill’ų su tarkim 5% grąža, jei galima pasiimti pinigų iš FED’o praktiškai nemokamai? O kodėl rinka sureaguoja anksčiau (tiek Libor’o, tiek T-bill’ų atveju) nei faktinis FED’o palūkanų pakoregavimas, jau rašiau.
on 2009.04.5 at 18:40
· Nuoroda
Matyt vietoje palūkanas diktuoja JAV centrinio banko (FED) ir iždo politika reikėjo rašyti smarkiai įtakoja. Ta įtaka pastaruoju metu, kai buvo imtasi “likvidumo” intervencijų padidėjo, o paskutinė trilijonų serija – kovo 18 dienos FED’o Shock And Awe sprendimas, Geithnerio planas ir G-20 “trilijonas ekonomikai / žingsnis link pasaulinės TVF valiutos” krestelėjo rinkas kaip jau seniai nekratė.
Žodžiu, jeigu valdžią vadinti uodega, tai ji jau ne vaidina, kad vizgina šunį (ekonomiką), ir net ne vizgina, o lupa kailį gyvam, tik su narkoze. Rinkų reakcija į intervencijas ir “mark to fantasy” apskaitos taisyklių patobulinimus išties primena narkotinę euforiją.
Kailialupiai ir patys jaučiasi keistai. Krugman’as:
“Once you’re in a world where there’s just not enough demand out there and you’re cutting interest rates down to zero, then you’re in a world where the rules of economics go into reverse – much like ‘Alice in Wonderland,’”
on 2009.04.5 at 19:06
· Nuoroda
Giedriui:
High grade kredito rinkos, ypač JAV iždo obligacijų, kur kas labiau priklauso nuo fundamentalių ekonominių veiksnių ir ilgalaikių lūkesčių, nei trumpalaikių spekuliacinių nuotaikų. Būtent tai turėjau omenyje, kai rašiau, kad dideji spekuliantai net ir su valdžios pagalba gali jų “nesuvizginti”.
Aukštas T-bill kainas lemia smarkiai padidėjusi kitų rūšių trumpalaikių vertybinių popierių rizika. T-bill palūkanos žemos ne todėl, kad FED’o target rate norma yra žema, o priešingai (būtent kaip Mauras aiškina) – atspindi rinkos situaciją, kuri diktuoja žemą target rate lygį.
on 2009.04.5 at 19:31
· Nuoroda
Beje, Prechter’io CONQUER THE CRASH (defliacionistinis manifestas, nuoroda į kurį yra ir Mauro argumentui naudojamame tekste Fed Rate Cut History) kaupia dulkes knygų lentynoje. Jei kam įdomu, galiu paskolinti.
on 2009.04.6 at 11:23
· Nuoroda
“Aukštas T-bill kainas lemia smarkiai padidėjusi kitų rūšių trumpalaikių vertybinių popierių rizika. T-bill palūkanos žemos ne todėl, kad FED’o target rate norma yra žema, o priešingai (būtent kaip Mauras aiškina) – atspindi rinkos situaciją, kuri diktuoja žemą target rate lygį.”
Kaip FED’as praktiškai realizuoja savo norą rinkos palūkanas numušti iki target rate? Ogi pirkdamas T-bill’us (dažniausiai) už juos atsiskaitant naujais pinigais ir taip sukuriant milžinišką T-bill’ų paklausą. Norint padaryti tikslesnes išvadas apie tai kiek T-bill’ų kainos kilimą įtakoja padidėjusi rizika rinkose ir kiek FED’o sukurta paklausa reiktų paanalizuoti skaičiuos išsamiau, tačiau teigti, kad FED’o pirkimai už naujai padirbtus pinigus (ir rinkos dalyvių pasiruošimas tokiems FED’o veiksmams) nykstamai mažai įtakoja T-bill’ų kainą yra nekorektiška, nes sumos yra didžiulės. Vien per paskutinius 3 praėjusių metų mėnesius Monetary base padidėjo dvigubai (http://research.stlouisfed.org/fred2/series/AMBSL?cid=124).
on 2009.04.6 at 16:25
· Nuoroda
Giedriui: “reiktų paanalizuoti skaičius išsamiau”
Viskas seniai išanalizuota. Dvi šio tinklapio blogroll nuorodos (Setser, Noland) veda į svetaines autorių, analizuojančių išimtinai makroekonomiką ir kredito procesus, dar dviejose (FT Alphaville, Mish) pinigai ir kreditas, nors ir ne pagrindinė tema, aptariami labai kvalifikuotai. Mish’as yra atviras Austrų ekonominės mokyklos šalininkas.
Kredito procesai vyksta ne taip, kaip Jūs įsivaizduojate. Pinigų bazės šuolis ir žemos trumpalaikių palūkanų normos nykstamai mažai įtakojamos FED’o T-bill’ų pirkimo intervencijų. Balandžio 1 dieną FED’o dviejų trilijonų balanse yra tik 18 milijardų (0.9%) T-bills.
http://www.federalreserve.gov/releases/h41/current/h41.htm#h41tab1
Vyksta defliacinis procesas, kurį suprasti ir prognozuoti tikrai nelengva. Žmonės dirba, analizuoja, jų darbo rezultatais verta naudotis. Jeigu turite laiko skaityti, pradėti gal vertėtų nuo Mish’o
Humpty Dumpty On Inflation,
Fiat World Mathematical Model.
Nepriimkite kritikos asmeniškai. Diskusijos visiems dalyviams naudingos, tuos du Mish’o įrašus rekomenduoju paskaityti visiems.
on 2009.04.13 at 21:31
· Nuoroda
2 Anarchistas
Beje, Prechter’io CONQUER THE CRASH (defliacionistinis manifestas, nuoroda į kurį yra ir Mauro argumentui naudojamame tekste Fed Rate Cut History) kaupia dulkes knygų lentynoje. Jei kam įdomu, galiu paskolinti.
CCC jau keli metai guli ir pas mane, nors šiaip ypač dideliu apsiskaitymu negalėčiau pasigirti. Jis ganėtinai įžvalgus ir stiprus argumentais. Nemažai veiksmų ir pasirinkimų buvo jo įtakoti.