Kovos su karteliniais susitarimais būdai seniai žinomi
Antradienį priimta Kainų įstatymo pataisa susilaukė pajuokos
03.13 Giedrius Kadziauskas: Nuosprendis prekybai tautosakoje ir Seime
03.17 Artūras Račas: Lietuviškam liberalizmui ir konservatyvizmui – triskart valio!!! Apsiverksiu…
ir matyt bus atšaukta
2009.03.18, Verslo žinios: Prekybininkų antkainių apribojimą klaida vadina ir premjeras
Seimas antradienį pritarė Kainų įstatymų pataisai, kuri prekybininkų antkainius už šalyje parduodamus maisto produktus apriboja iki 20% mažmeninėje prekyboje ir iki 15% didmeninėje.
Už tai, kad prezidentas turėtų vetuoti įstatymą, pasisakė trijų iš keturių valdančiųjų partijų lyderiai – premjeras konservatorius Andrius Kubilius, “prisikėlietis” Laimontas Dinius, liberalcentristas Artūras Zuokas, liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis.
Ar tai reiškia, kad mažmeninės prekybos tinklų monopolio problema neegzistuoja / yra neišsprendžiama? Toli gražu. Sprendimo būdai yra puikiai žinomi:
- Konkurencijos skatinimas palengvinant įėjimo į rinką sąlygas naujiems žaidėjams. Ne suteikiant išskirtines sąlygas vienam ar kitam investuotojui / prekybos tinklui, o tiesiog gerinant verslo aplinką (mano vardinti pasiūlymai – 1, 2).
- Teisinės aplinkos, kurioje neteisėti karteliniai susitarimai būtų nenaudingi ir per daug rizikingi, sukūrimas. Plačiai žinomas matematinis sprendimas – kalinio dilema. Įstatymai, pagal kuriuos kartelinio susitarimo dalyvis, bendradarbiaujantis išaiškinant susitarimą, baudžiamas mažiau, ar net skatinamas kitų dalyvių sąskaita.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
Temos: Valdžia · Žymos: korupcija, reformos
on 2009.03.19 at 16:43
· Nuoroda
Kuo karteliniai susitarimai yra blogai ir kuo jie skiriasi nuo tarkim paprasčiausio įmonių susijungimo?
on 2009.03.19 at 17:24
· Nuoroda
Karteliniai susitarimai yra (slapta) valdžios koncentracijos ir jėgos naudojimo versle forma. Nematau tame išvis nieko gero.
Ar kovos su problema būdai gali būti blogesni už pačią problemą? Žinoma gali, ką Seimas sėkmingai ir įrodė.
on 2009.03.19 at 18:56
· Nuoroda
Du variantai:
1) dvi įmonės susitaria vykdyti tą pačią kainodarą
2) dvi įmonės susijungia ir vykdo tą pačią kainodarą
Koks skirtumas?
on 2009.03.19 at 19:52
· Nuoroda
Skiriasi informacijos apie tas įmones, prieinamos kitiems rinkos dalyviams, kiekis.
Ne toks ir mažas skirtumas, jeigu kalbama apie rankų laužymą / norą apsiginti nuo rankų laužymo.
(Papildau komentarą) Kaip žinia, viena iš efektyviausių kovos su monopolijomis priemonių yra būtent dominuojančią padėtį užimančių įmonių išskaidymas. Pirmas pretendentas Lietuvoje – LEO LT. Tuo tarpu Maximos tinklas, nors ir užima dominuojančią padėtį, bet turi konkurentų, ir gali būti neskaidomas, jeigu su konkurentais iš tiesų konkuruoja, o ne visiems diktuoja sąlygas.
on 2009.03.19 at 20:32
· Nuoroda
Jei galima, įdėsiu citatą:
A common argument holds that cartel action involves collusion. For one firm may achieve a “monopoly price” as a result of its natural abilities or consumer enthusiasm for its particular product, whereas a cartel of many firms allegedly involves “collusion” and “conspiracy.” These expressions, however, are simply emotive terms designed to induce an unfavorable response. What is actually involved here is co-operation to increase the incomes of the producers. For what is the essence of a cartel action? Individual producers agree to pool their assets into a common lot, this single central organization to make the decisions on production and price policies for all the owners and then to allocate the monetary gain among them. But is this process not the same as any sort of joint partnership or the formation of a single corporation? What happens when a partnership or corporation is formed? Individuals agree to pool their assets into a central management, this central direction to set the policies for the owners and to allocate the monetary gains among them. In both cases, the pooling, lines of authority, and allocation of monetary gain take place according to rules agreed upon by all from the beginning. There is therefore no essential difference between a cartel and an ordinary corporation or partnership.
Gerokai plačiau šituo klausimu gerai parašyta čia: http://mises.org/rothbard/mes/chap10a.asp#2._Cartels_Consequences
on 2009.03.19 at 20:40
· Nuoroda
Monopolijos kelia problemų tik tuo atveju, jei konkurencija yra uždrausta (arba apribota) valdžios. Laisvoje rinkoje konkurencija visada yra begalinė, todėl pasidaryti savaime monopolijoms šansų paprasčiausiai nėra.
Jei laisvoje rinkoje dėl kokių nors priežasčių atsitiktų taip, kad kažkurioje verslo šakoje tam tikru metu veiktų tik vienas veikėjas, jis susidurtų su tokia pačia problema, su kokia susiduria centrinio planavimo metodais vykdomi verslai, kuriems nėra konkurencijai – neturėtų galimybių suskaičiuoti kainos. Todėl neišvengiamai tokios įmonės veikla pasidarytų neefektyvi, kas automatiškai paskatintų atsirasti konkurentams.
Apie monopolius gerai parašęs yra tiek Rothbard’as (http://mises.org/rothbard/mes/chap10a.asp), tiek gal kiek labiau akademiškai Mises (http://mises.org/humanaction/chap16sec6.asp).
on 2009.03.19 at 21:36
· Nuoroda
Turbūt nesiginčijame, kad valdžios indėlio dėka energetika, komunalinės paslaugos, bankų sektorius, farmacija, švietimo sistema kelia problemų. Aš visiškai sutinku, kad valdžia gali dalyvauti sukuriant/palaikant bjauriausius monopolius.
Subtilesnis klausimas – prekybos tinklai. Nesu prekybininkas ir gerai neišmanau specifikos, bet regis jie dirba debesyje normatyvinių reikalavimų (ant kiekvieno parduodamo kiaušinio antspaudukas, sanitarijos ir veterinarijos reikalavimai, gal ir dar kokie), visai pakankamų rinkai apsaugoti nuo mažų konkurentų.
Kur bepažiūrėsi, visur tas pats. Realybė tokia, kad negyvename laisvoje rinkoje, o gyvename apstatyti monopoliais ir karteliniais susitarimais, ir kai kurie iš jų realiai vykdo “po manęs nors ir tvanas” politiką. (Visom keturiom balsuoju, kad reikia mažinti valdžios kišimąsi, o tai, kas nesumažinama, privatizuoti).
Ir vis dėlto matau akivaizdų faktą, kad daugelyje sričių pakankamai efektyvus, kad ir per valdžią realizuojamas visuomenės savisaugos mechanizmas yra antimonopolinės teisinės normos. Tų pačių (ankstesnės) valdžios dėka atsiradusių monopolių išskaidymas ir/arba grasinimas tai atlikti (ar kitaip bausti), įrodžius kartelinį susitarimą.
Kitas klausimas, kokių rūšių susitarimai neturėtų būti toleruojami, o koks bendradarbiavimas laikomas normaliu. Jūs savo bloge rašote apie objektyvią etiką. Gal būt išties gali būti randami daugiau-mažiau objektyvūs kriterijai.
-
Iki čia dar vis kalbėjau apie situacijas, kai monopoliai atsiranda dalyvaujant valdžiai. O dabar pasakysiu, ką galvoju apie jų atsiradimo galimybę laisvos rinkos situacijoje.
Monopolių atsiradimo visiškai laisvos rinkos sąlygomis galimybė egzistuoja, ji maždaug proporcinga laisvos visuomenės laisvių praradimo galimybei. O tai, kaip žinome iš istorijos, periodiškai vis atsitinka. Progresas, deja, nėra vienakryptis.
on 2009.03.19 at 23:43
· Nuoroda
Mano supratimu nepriklausomai nuo dabartinės padėties vienintelė realiai efektyvi antimonopolinė teisinė norma yra nekūrimas įstatymų, ribojančių konkurenciją (aš kalbu apie tų įstatymų realų, o ne deklaruojamą poveikį). Jei konkuruoti netrukdys draudimais valdžia, konkurencija bus ir ji su anksčiau valdžios sukurtais monopoliais susitvarkys nepalyginamai geriau, nei valdžios “antimonopolinės” teisinės normos.
on 2009.03.20 at 18:36
· Nuoroda
Pamenu kažkada Telekomas statė ant išskirtinių linijų filtrus, kad balso telefonija nebūtų įmanoma ir nereiktų piginti tarptautinių pokalbių. Gavo parėdymą nuimti.
Vėliau dar atskirai reikėjo prievartauti, kad įsileistų konkurentų kabelius į komunikacijų šachtas.
Nežinau, kaip konkurencija būtų susitvarkiusi su šiomis problemomis be valdžios įsikišimo.
Dabar, štai, kalbame apie LEO LT demontavimą ir teisę įmonėms pačioms pirkti elektrą iš užsienio tiekėjų, skirstomuosius tinklus įpareigojant užtikrinti tranzitą. Kaži, kaip konkurencija gali su tokiom problemom “susitvarkyti nepalyginamai geriau”? Pasistatyti savo elektrines ir konkuruojančius elektros paskirstymo tinklus ar perkelti gamybą į kokią Ukrainą?
Nejaugi manote, kad problemos per mažos, kad dėl jų vertėtų “teptis rankas” pasitelkiant valdžią?
on 2009.03.20 at 22:52
· Nuoroda
Su fiksuoto telefono ryšio monopoliu konkurencija būtų susitvarkiusi lygiai taip pat, kaip kad konkurencija susitvarkė su interneto ryšio monopoliu – nusitiesiant naujus tinklus. Kad buvęs monopolininkas mažintų kainas nebūtina, kad konkurentų laidai atsirastų prie kiekvieno namo. Pakanka atsirasti galimybei konkurentams tuos laidus nusitiesti bet kur, kur tik jie panorėtų. Be to su fiksuotu ryšiu konkuruoja mobilus ryšys bei VOIP.
Kas liečia elektros tinklus nematau esminio skirtumo nuo telefonijos/interneto. Jei nebūtų apribojimų įstatymais bet kam gaminti/perparduoti elektrą, tarpusavyje konkuruojantys elektros tinklai atsirastų kaip mat.
Apie “natūralių” monopolių (tame tarpe ir elektros skirstymo) atsiradimo istoriją ir mechanizmą glaustai yra parašęs toks Thomas J. DiLorenzo http://mises.org/journals/rae/pdf/RAE9_2_3.pdf.