Lietuvos laukia bankrotas
Pasaulio akcijų biržos euforijoje. JAV Senatas baigia suderinti ekonomikos stimuliavimo programą, bankai tuoj atsigaus ir pradės skolinti, vartotojai vartoti, gamintojai gaminti, krizė pasibaigs. Net NASDAQ OMX Baltic indeksai kyla. Visi, išskyrus Vilniaus.
Kas netvarkoj, kodėl Lietuvos investuotojai nelaimingi? Valdžia paskelbė 5 milijardų Ekonomikos skatinimo planą, kur santūrus optimizmas?
2009.02.03 atn.lt: A.Kubilius: Lietuva gali bankrutuoti
Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad šalies ekonomika atsigaus jau po dvejų metų. Tačiau kartu jis neatmeta, kad valdžiai nesugebant sutvarkyti šalies finansų, valstybė gali bankrutuoti ar prašytis tarptautinių finansų institucijų pagalbos.
(…) Lietuva, anot premjero, turi minimalias galimybes skolintis tarptautinėse rinkose ir finansuoti savo deficitą.
„Be deficito, kurį sumažinome 5 mlrd. litų, šiais metais reikės refinansuoti 3 mlrd. litų anksčiau paimtų paskolų. Jeigu to nesugebėsime padaryti, Lietuva paprasčiausiai bankrutuos. Lietuvos sprendimas sukti biudžeto reguliavimo keliu yra ta sąlyga, kurią paprastai kelia TVF, teikdamas šaliai paskolą“, — sakė A.Kubilius.
Vis dėlto jis neatmetė galimybės, kad po kelių mėnesių Lietuvai gali tekti kreiptis į TVF.
Netvarkoj štai kas – TVF gali neišgelbėti. 20% Lito devalvavimas irgi. Lietuvai (kaip, beje, ir Latvijai) gresia labai blogas, panašesnis į Argentinos krizę scenarijus.
Kodėl? Todėl, kad nekonkurencingą ekonomiką praskolinome užsienio valiuta, dalis tų skolų trumpalaikės, ir panašu, kad pasaulinės krizės akivaizdoje negalėsime jų suvaldyti.
Kokio dydžio įsipareigojimai sukaupti? Kokios sumos turi būti artimiausiu metu kreditoriams grąžintos?
Tikslios informacijos nėra, tačiau apytiksliai pasiskaičiuoti galima. Lietuvos banko duomenimis, bendroji šalies skola užsieniui 2008 trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo 79 869,49 mln.lt, tame tarpe (milijonais litų):
- vyriausybės skola 10 776,30
- bankai 40 737,63
- kitos finansinės įmonės 10 043,57
- centrinis bankas 69,02
- verslo įmonės 9 419,40
- gyventojai 136,69
- užsienio kapitalo įmonės 8 686,88
Kokią skolų dalį būtina refinansuoti? Mažų mažiausiai – vyriausybės ir bankų skolas. Premjeras mini tris milijardus litų – tai šiek tiek mažiau, nei 30% vyriausybės skolos. Jeigu manytume, kad grąžintinų per metus bankų paskolų dalis lyginant su bendru įsiskolinimu panaši, išeitų dar kokie dvylika milijardų litų bankų įsipareigojimų. Penkiolika milijardų, turint “minimalias galimybes skolintis tarptautinėse rinkose”. Realu?
Tik jeigu TVF finansuos. O TVF’as šį kartą, skirtingai nei Latvijos atveju, pareikalaus valiutos devalvavimo. Po suteiktos Latvijai paskolos vyko pakankamai intensyvios diskusijos, ar nereikėjo reikalauti devalvavimo. Opinijų kovą akivaizdžiai laimėjo devalvavimo šalininkai. Argentinietišką scenarijų Latvijai išpranašavo The New York Times ekonomistas, Nobelio premijos laureatas, šiuo metu Ameriką valdančių demokratų autoritetas Paulas Krugmanas. Pastarosiomis dienomis savo kritišką nuomonę dėl galimybės Baltijos šalims ir Bulgarijai išlaikyti fiksuotus valiutų kursus išsakė ir TVF nemažą įtaką turintis Nourielis Roubini.
Tai beveik nuosprendis. Ekonomistai supranta, kad pinigų devalvavimas užsienio valiutomis praskolintoje ekonomikoje yra blogas dalykas, tačiau netiki, kad vyriausybės pajėgs ekonomikas suvaldyti. “Neatmetantys galimybės” Lietuvos politikai tai irgi supranta, bet iššūkių net nebando priimti, tik tempia laiką žaisdami ribotos atsakomybės žaidimus su vaikiškais ekonomikos gaivinimo planais.
“If fundamentals are out of line you cannot maintain a fixed exchange rate, you’re going to eventually have a currency crisis,” Roubini, who forecast the U.S. recession two years ago, said in an interview from Moscow today. “The Baltics are under pressure and Bulgaria’s currency board is under pressure.”
(…) “The large current-account deficits, fixed exchange-rate regimes and the terms of trade shocks — emerging Europe is a recipe for disaster,” Roubini said. “The more you try to defend a peg that is unsustainable the more people attack you and the more you lose reserves.”
Kokio dydžio devalvavimo galima tikėtis? Bet kokio. Devalvavimo dydį greičiausiai lems ne ekonominė, o politinė logika, mažiausias įsivaizduojamas dydis – 20%, po to – mažiausiai antra tiek “laisvo kritimo”. Štai Lenkijoje, kurios ekonomika konkurencingesnė, valiuta be devalvavimo per pusmetį smuko apie 40%. Dabar TVF “neatmeta galimybės”, kad gali prireikti Lenkiją gelbėti (2009.02.07, Bloomberg). Rizikos šaltinis yra verslo sektorius, kurio net 24% skolų bankams denominuotos užsienio valiutomis (2009.02.05, FT Alphaville). Palyginimui, Lietuvoje 2008 gruodį tik 32,7% paskolų verslui ir tik 38,4% paskolų gyventojams išduotos litais, kitos – užsienio valiuta (LB statistika). Pagal kredito būstui apimtis 2008-ųjų pradžioje, beje, pirmavome Rytų Europoje.
Dabar pirmausime Europoje pagal kolapso dydį. Baigiu Krugmano citata apie Latviją ir Argentiną:
This looks like events repeating themselves, the first time as tragedy, the second time as another tragedy.
Nei pridėt, nei atimt. Vyriausybei laikas rūpintis plastikinių maisto kortelių gamyba.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
- Bankai patiria ne likvidumo, o kapitalo problemas
- Trijų milijardų nepakaks
- Klausimai Lietuvos bankui: ar teisingai suprantu įsipareigojimų savitarpio įskaitymų riziką?
- Lietuvos bankas atsakė
Temos: Bankai, Ekonomika, Pinigai, Valdžia · Žymos: devalvavimas, ekonomistai, prognozės
on 2009.02.9 at 9:43
· Nuoroda
Duomenys svarbūs, bet jų dėstymas ir argumentavimas tarsi mokslinio ekonomisto, vagių teoretiko — nė minties apie grobstymą, sutarties nesilaikymą, panieką nuosavybei. Tarsi sistema buvo gera (nors sudėtinga ir miglota), o krizę sukėlė negudrus valdymas. Ką darytum, būdamas išmintingesnis? Kur nusavinimo ir siaubingi švaistymo mastai — nesimato nei iš viršaus, nei iš šono, nei iš vidaus?
on 2009.02.9 at 20:26
· Nuoroda
Vladai,
grobstymai ir piktnaudžiavimai yra neatsiejama nekontroliuojamos valdžios dalis, jie buvo, yra ir bus. Tai taip akivaizdu, kad net neateina į galvą apie tai rašyti.
Kita vertus, veiksniai, lemiantys dabar artėjančius labai nemalonius įvykius Lietuvoje, nors su Tavo minimais susiję, turi savas, pakankamai ryškias charakteristikas.
on 2009.02.10 at 0:26
· Nuoroda
Ką reiškia žodis piktnaudžiavimai? Kai pavedam vilkui ganyti avis ir, jei ką — per dantis? Keistokai gaji tokia moralė.
Atrodo, ir grobstymus turim omeny skirtinga prasme — aš kalbu ne apie pavienes aferas ir nusiklatėlius, o apie tai, ką laikome teisėtu dalyku, kas vyksta kasdien mūsų akyse ir mums nesistebint, apie siaubingo masto švaistymą mūsų pačių sutikimu, mūsų įgaliojimu.
on 2009.02.10 at 12:48
· Nuoroda
Vladai, nesupykite, bet Jūs vadovaujatės kažkokiomis archajinėmis sąvokomis, kaip “moralė”, taip pat tarsi manote , kad galime kažką padaryti. Juk vyksta ne su mūsų pačiu sutikimu, o tiesiog niekas mūsų neklausia ir įgaliojimų neprašo, situacija panaši, kaip kad lapė sūrį dalino.
on 2009.02.10 at 20:46
· Nuoroda
“Moralė” nėra kažkokia archajiška beprasmė sąvoka. Iš principo sveikoje visuomenėje amoralus elgesys yra toks elgesys, kuris absoliučiai daugumai visuomenės narių yra asmeniškai nenaudingas, jei tik jis yra atliekamas prieš tokį elgesį vertinantį individą. Visa nelaimė yra ta, kad kol kas dauguma žmonių mano, jog yra įmanoma turėti naudos iš amoralaus elgesio jį legalizavus ir naiviai tikintis, kad pavyks tokio elgesio išvengti jiems patiems prieš save. Kadangi toks elgesys yra visiškai neracionalus, o žmonės yra mastančios būtybės (sugeba naudojantis logika suprasti, kas jiems yra naudinga, o koks ne), tik laiko klausimas kol amoralus elgesys žmonių visuomenėje pasidarys nelegalus, kas jo mastus palyginus su dabartine situacija sumažintų daug kartų. Nelabai linksma žinia yra ta, kad mes greičiausiai iki to nedagyvensim.
on 2009.02.10 at 23:59
· Nuoroda
Emili, jums prieštarauja netgi silpna moteris iš labiau suvaržytos šalies: Ne auka, o atsakinga.
on 2009.02.12 at 0:56
· Nuoroda
nuo skaičiais išreikštų finansų bankroto nukrypome į moralinį bankrotą? Tai aktuali bet visiškai atskira tema. Taigi, grįžtam prie žaidimų skaičiais ir vis išlendančio devalvacijos baubo.
Gal kažko nesuprantu, bet teiginiai “Kokią skolų dalį būtina refinansuoti? Mažų mažiausiai – vyriausybės ir bankų skolas.” ir “Jeigu manytume, kad grąžintinų per metus bankų paskolų dalis lyginant su bendru įsiskolinimu panaši, išeitų dar kokie dvylika milijardų litų bankų įsipareigojimų.” man reikalauja įrodymo skaičiais ar bent logiško paaiškinimo, kad įsitikinti – skaičiai realūs, ir būtent tiek reikia refinansuotis.
Kodėl “grąžintinų per metus paskolų dalis yra panaši”, jei LB skiltyje “Bendroji skola užsieniui” aiškiai parašyta -
3. Pinigų finansinės institucijos
3.1. Trumpalaikiai įsipareigojimai
3.1.2. Paskolos
2008 III ketv. pabaigos duomenimis yra 10 316,38 mln.Lt. (2007 m I ketv.- 2008 m.II ketv. svyravo nuo 5 iki 7 mlrd. Lt., t.y. bankai gavo daugiau paskolų iš užsienio 2008 III ketv. nei bet kada anksčiau), o 2008 m. apžvalgoje rašoma: “Patronuojančių bankų ar kitų tai pačiai kontroliuojančio banko grupei priklausančių bankų lėšos per metus padidėjo 10,8 mlrd. Lt ir 2009 metų sausio 1 dieną pasiekė 38,4 mlrd. Lt, tai sudarė 46,3 proc. visų įsipareigojimų. ” Dalis jų ir patenka į minėtas trumpalaikes užsienio paskolas. Likusios gali būti sindikuotos paskolos iš įvairiausių bankų.
T.y. pusę užsienio skolos sudaro paskolos iš motininių bankų? Kodėl tada autorius remiasi prielaida, kad ir šias paskolas reikės refinansuoti “skolinantis tarptautinėse rinkose” ar per TVF? o jei ne, tai motininiai bankai paskelbs savo padalinių bankrotą?
O tada (jei kur nors negrybauju su logika) autoriaus primestą refinansuojamą bankų užsienio skolos sumą reikia mažinti mažiausiai per pusę, ir visos apokaliptinės prognozės darosi panašios į bandymą sutirštint spalvas. O gal klystu?
on 2009.02.13 at 20:01
· Nuoroda
Atleiskit, ekonmikoje esu visai profanas, bet kai paskaitinėji internetą ir palygini, kas daroma ir rašoma Amerikoje, tai atrodo beveik garantuota dolerio griūtis per artimiausius porą metų. Nesigilinant, kas tuo metu dėsis Amerikoje ir pasaulio finansų rinkose, dabar Lietuvai būtų logiška: a)skolas doleriais palikti ir skolas kitomis valiutomis kiek galima pervesti į dolerius, taip reikės mažiau grąžinti. b)Susigrąžinti ir parsivežti visą auksą. c)Atsikratyti visais doleriais aktyvuose – paversti auksu ir parsivežti arba blogiausiu atveju iškeisti į eurus, svarus ir pan. d) Vertybinius popierius peržiūrėti, rizikingus iškeisti į auksą.
Kaip tai atrodo jums, protingoms galvoms?
on 2009.02.14 at 3:10
· Nuoroda
Donatai,
apie artėjantį “dolerio kolapsą” kai kurie ekonomistai/investuotojai kalba metų metais. Ne tik kalba, bet ir prieš dolerį investuoja, ir labai nesėkmingai.
Dolerio kurso prognozavimas nėra šio tinklapio pagrindinė tema, tai tik trumpai pasakysiu, kad JAV doleris yra pasaulio rezervinė valiuta. Kol kas nėra priežasčių, kodėl jis tą statusą turėtų prarasti, todėl didelio nuvertėjimo tikėtis neverta.
Jeigu ta tema domina, siūlau perskaityti:
Peter Schiff Was Wrong ir All QEs are not created equal.
on 2009.02.14 at 3:30
· Nuoroda
Maurai,
metų bėgyje turi būti dengiami ne tik trumpalaikiai įsipareigojimai, bet ir nežinomo dydžio dalis ilgalaikių įsipareigojimų. Ilgesnės nei metų trukmės įsipareigojimai, kurių grąžinimo terminas sukanka kad ir rytoj, statistikoje priskiriami prie ilgalaikių įsipareigojimų.
Kodėl paskolas iš motininių bankų reikės refinansuoti skolinantis tarptautinėse rinkose? Geras klausimas. Atsakymas, deja, bus Jums akibrokštas: todėl, kad ši valdžia patarnauja bankams.
on 2009.02.14 at 23:34
· Nuoroda
Anarchistui
Jokio akibrokšto, jei manote kad esu dvasiškai susitapatinęs su dabartine valdžia, tai gana toli nuo tikrovės. Suprantu kad teigdamas “patarnauja bankams” kalbate apie Lietuvoje veikiančius bankus (ar užsienio bankų skyrius).
Tačiau būtų įdomu pamatyti faktus ir precedentus, kaip valdžia imasi refinansuoti užsienio bankų paskolas LT bankams (ne savo, kas yra logiška, o kitiems ūkio subjektams), ir suvokti, kaip tokį veiksmą matytų visuomenė.
Vienintelė vieša kalba apie tai, kurią teko girdėti – kad vyriausybė žada dalyvauti stabilizaciniame bankų fonde, kurio steigimą numatančio įstatymo paskelbto dar nėra. Tačiau šis fondas, mano galva, bus naudojamas gelbėti kokį vietinį bankelį ar kredito uniją, susidūrusius su likvidumo problema, o ne kokius skandinavus, kurie pakankamą likvidumą pasilaikyti gali patys, nes viena kita LT vietinio kalibro paskola jų iš esmės neįtakoja.
Beje, kaip neseniai paaiškėjo, vyriausybė nemažai skolinosi būtent iš bankų, neturinčių padalinių Lietuvoje (142 mln.EUR iš Credit Suisse, 75 iš Natixis). Tai irgi patarnavimo Lietuvos bankams ženklas, ar turite sąmokslo teoriją?
on 2009.02.19 at 20:49
· Nuoroda
Maurui.
Dėl skolų refinansavimo: bankai patys to padaryti nepajėgs. Arba už juos skolinsis vyriausybė, arba jie skolinsis su vyriausybės garantijomis. Tai liečia ir skandinavų bankus. Mano minėta ~12 mlrd. lt suma yra daaaug mažesnė, nei užsienio ekspertų vertinimai. Naujesniame tekste įdėjau nuorodą į UBS pateiktus daug didesnius įverčius, užmeskite akį.
Dėl “patarnavimo” bankams: turiu mintyje
a) 2008 pabaigoje toleruotas nesąmones su VILIBOR’ais,
b) lito devalvavimo vilkinimą,
c) fizinių asmenų nemokumo įstatymo vilkinimą,
d) verslo gaivinimo plane numatytas garantijas bankų išduodamoms verslui paskoloms,
e) “bankų stabilizavimo fondą” – absurdą, kurio nedrįsta net viešai svarstyti.