Reformos neatitinka laikmečio iššūkių
Jei nežinai kur eini, greičiausiai atsidursi ne ten, kur norėjai.
Reikėjo drąsos imtis formuoti vyriausybę tokiu metu. Drąsos užteko, iššūkis buvo priimtas. Laiko ir proto pradėti reformas kažkodėl neužtenka.
Iššūkis neeilinis – suvaldyti ekonomiką įsivažiuojančios pasaulinės kredito destrukcijos ir ekonominės recesijos laikotarpiu. Laiko nėra, kapitalo rezervų nėra, tarptautiniai kredito reitingai žemi, žmonių nusivylimas auga, žiniasklaida su opozicija pjauna. “Visokie anarchistai” mėtosi akmenim.
Ką daryti?
Pripažinti:
- Visos pagrindinės ekonomikos raidą prognozuojančios institucijos – statistikos departamentas ir visi bankai, įskaitant centrinį – jau antri metai “korektiškai” grybauja.
- Bankų sistema ne tokia stipri, kaip vaizduojama. Vyriausybė rudenį prisiėmė milžiniškus indėlių draudimo įsipareigojimus, kurie gali bet kurią akimirką realizuotis.
- Resursų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti nėra. Patikimos informacijos apie bankų būklę nėra ir nebus, kol nebus imtasi priemonių ją išreikalauti. Net ir bandymai ką nors išreikalauti gali būti bevaisiai. (Užtenka prisiminti LAIB užsidarymo peripetijas. Niekas nuo to laiko nepasikeitė). Egzistuoja reali bankrotų “kaip įprasta”, su kapitalo išsiurbimu, rizika.
- Vieninteliai realiu laiku prieinami ekonominiai indikatoriai – mokesčių surinkimas ir užsiregistravusių bedarbių kiekis – yra vėluojantys.
- Vyriausybė neturi resursų keynesistiniam ekonomikos stimuliavimui.
- Paskelbtas verslo skatinimo planas gali virsti akibrokštu paaiškėjus, kad verslas nebemato prasmės skolintis, o turintys lėšų bankai – skolinti.
Vežimas dar neapsivertė, bet su pagreičiu rieda į pakalnę. Išeitis yra, tačiau norint ją suvokti, reikia vadovautis ne konjunktūriniu jovalu, o sveiku protu.
Kreditas yra pasitikėjimas. Kredito kolapsas yra pasitikėjimo kolapsas. Procesą reikia valdyti ne karštligiškai ieškant kredito skylėms kamšyti, o atstatant pasitikėjimą. Visų pirma – Lietuvos žmonių. Jeigu pavyktų namie, užsienio investuotojų pasitikėjimas grįžtų savaime.
Ko reikia žmonėms (jų tarpe ir man)?
Bizūno? Ne.
Verslo rėmimo? Ne.
Teisingumo? Taip.
Lyderystės? Pageidautina.
Tikrai nereikia verslo rėmimo?
Tikrai ne. Bet kokia valstybės perskirstymo programa yra geriausiu atveju zero sum žaidimas. Valdžia negali sukurti nei turto/gėrybių, nei produktyvumo, ji gali tik perskirstyti gėrybes iš vienų žmonių kitiems, dalį proceso metu išgrobstydama. Garantijų dalijimas irgi yra perskirstymas, ateities pajamas bandant panaudoti šiandien.
Gal kredito garantijoms ta logika negalioja? Žinoma galioja. Garantijos turi konkrečią vertę. Jų negalima emituoti kiek širdis geidžia, ir jos reikalingos svarbesnei misijai – teisingumo ir pasitikėjimo atstatymui.
Kas gi netvarkoj su teisingumu? Daug kas netvarkoj, sisteminis absurdas tiesiog bado akis:
- Idiotiška, neefektyvi ir neteisinga prievartinė socialinio draudimo sistema, atimanti iš žmogaus daugiau, nei grąžina. Sodra turi būti likviduota. Sukaupti Sodros įsipareigojimai yra valstybės įsipareigojimai, jie turi būti pripažinti ir vykdomi, bet finansuojant iš valstybės surenkamų logiškų mokesčių. Absurdiško mokesčio panaikinimas suteikia teisę padidinti mažiau absurdiškus.
- Neefektyvūs, nesurenkami, todėl regresyvūs, sveiku protu nepateisinami pelno ir pajamų mokesčiai neturi egzistuoti. Žmonėms (visuomenei, kurią valdžia turėtų atstovauti) nėra svarbu kištis vieniems į kitų reikalus, apmokestinimo tikslu skirstyti svetimus santykius į darbinius ir tiesiog santykius, vienų kitiems teikiamas paslaugas – į verslą ir tiesiog paslaugas, reglamentuoti tai ir kontroliuoti. Taip pat visuomenės nariai neprivalo vieni kitiems atsiskaitinėti, įrodinėdami savo kaštus ir išlaidas. Nesurinktos lėšos gali būti kompensuojamos padidinant PVM, įvedant lengviau surenkamus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius.
- Atsakomybės asimetrija kredito santykiuose, nesėkmės atveju paverčianti skolininką baudžiauninku. Svarstant asmenų bankroto įstatymą siūlomas penkių metų dusinimo laikotarpis nepateisinamas. Ar taip neaišku, kad baudžiava turi būti panaikinta? Ar ne už kredito riziką bankai skaičiuoja palūkanų maržą?
- Biurokratija ir korupcija (taip akivaizdu, kad vos nepraleidau nepaminėjęs). Ar tikrai reikia pusės metų Saulėlydžio komisijai įsibėgėti? Laisvosios rinkos institutas pasiūlymus pateikė greičiau.
- Biudžeto deficito finansavimas skolinantis yra neteisingas, nes socialine prasme regresyvus. Skolinamasi iš turtingųjų, palūkanos tampa visos visuomenės įsipareigojimu. Ką tik atliktas valdžios eksperimentas įrodė, kad verslas pakelia ir pajėgia apskaičiuoti PVM tarifo pakeitimus. Akivaizdu, kad turime mokestį, kurio dydis gali būti periodiškai, nors ir kas ketvirtį, keičiamas, tad jo pagalba visuomenė gali beveik realiu laiku finansuoti biudžeto poreikius. Turėdama nedidelį rezervą valstybė gali puikiai balansuoti biudžetą nesiskolindama. (Didelių rezervų kaupimas mokesčių mokėtojų sąskaita irgi nepateisinamas).
Reformos turi būti nukreiptos prieš absurdą, tuomet jos bus populiarios. Žmonių parama tokiu laikotarpiu – tiesiog neįkainojama.
Siūlomos reformos yra pirmas žingsnis kelyje, kaip valstybei atlaikyti ekonominę audrą nesiveliant į merkantilistinius prekybos karus, nekuriant produktyvumo eksportui devalvuojamos valiutos ir skurdinamų piliečių darbo jėgos sąskaita. Šis žingsnis gali būti atliktas greitai, ekonomikos dalyviams iš esmės palengvinant mokesčių skaičiavimą, visumoj padidinant mokesčių sistemos skaidrumą ir efektyvumą. Penkių pasiūlytų reformų pakaktų, kad iš esmės pagerintume nuosavybės santykius ir iškoptume į palankiausių pasaulyje verslo aplinkų dešimtuką.
Pelno ir pajamų mokesčių panaikinimas, padidinant PVM, turėtų milžinišką poveikį vartojimo/investavimo procesams. Darbo ištekliai santykinai atpigtų, nedarbas mažėtų, taupymas ir investavimas taptų patrauklesnis už vartojimą, deficitinė ekonomika beregint taptų pertekline. Mažiau vartotume, bet būtume turtingesni ir pilietiškesni.
Na, bankų gnomai žinoma nebūtų patenkinti, bet jie ne Lietuva. Europartneriai gal bandytų pabarti už “neatsakingą”, skirtingai nuo jų, mokesčių politiką. Krizės akivaizdoje ilgai netriukšmautų, turi savo problemų.
Po pirmo žingsnio turėtų būti žengti kiti, progresyvesni – centrinio banko pinigų monopolio panaikinimas ir PVM’o pakeitimas išteklių vartojimo mokesčiais. Tai būtų kur kas sudėtingesnės, ne taip akivaizdžiai reikalingos, ir didesnius interesus pastumiančios reformos. Kol nežengtas pirmasis žingsnis, neverta apie jas ir kalbėti.
2010.07.18 papildymas. O gal jau ir verta kalbėti, sykį apie gamtos resursų ekonomiką prabilo vedantysis Financial Times ekonomistas Martin Wolf. Why were resources expunged from neo-classical economics?
Something strange happened to economics about a century ago. In moving from classical to neo-classical economics — the dominant academic school today — economists expunged land — or natural resources. Neo-classical value theory — based on marginalism and subjective valuation — still makes a great deal of sense. Expunging natural resources from the way economists think about the world does not.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
- Gerovės valstybė
- Susitarimų laisvė
- Bankai patiria ne likvidumo, o kapitalo problemas
- Krizė tęsis ilgai #2
Temos: Ekonomika, Mokesčiai, Nuosavybė, Valdžia · Žymos: kreditas, reformos, teisingumas
on 2009.02.1 at 21:38
· Nuoroda
Trumpai kol kas. Būtent, teisingumo problema ir yra esminė. Tur būt ir sunkiausia našta yra pakeliama, kai manoma esant teisinga. Štai čia ir prasideda problemos.
Teisingumo samprata – kokia ji? Ar gali „socialinis teisingumas“ pakeisti teisingumą? Net Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra straipsnių tiesiogiai žeidžiančių teisingumą. Kaip tada su teisingumu? Bet kokie mokesčiai yra neteisingi, nepriklausomai nuo argumentacijos. Kaip jų išvengti?
Klausimų daugiau nei atsakymų.
on 2009.02.1 at 22:03
· Nuoroda
Gal bet kokie mokesčiai ne visiškai teisingi?
Sakyčiau, kad mokesčių išvengti gal būtų galima, jeigu juos būtų įmanoma pakeisti privačiu draudimu. Bet nematau net teoriškai tokio būdo, kuris dar būtų ir besąlygiškai teisingesnis.
Mes juk nekalbame apie visuomenę laisvą nuo piniginių santykių?
on 2009.02.2 at 16:54
· Nuoroda
“Ar tikrai reikia pusės metų Saulėlydžio komisijai įsibėgėti? Laisvosios rinkos institutas pasiūlymus pateikė greičiau.”
Kiek teko girdėti, Milaknio komisijos pasiūlymai turi būti iki kovo 01.
Žiūrėjau LLRI pasiūlymus, ten nėra pasakyta, kokių funkcijų/projektų turi atsisakyti vyriausybė, kad pasiektų Milakniui iškeltą tikslą – sumažinti išlaidas 10%. Jokios kiekybinės analizės ten nėra. LLRI “greitai iškeptus” pasiūlymus (nors kai kurie savo esme logiški, kiti – fantastiniai) riša prie Vyriausybės programos punktų, t.y. šių LLRI sausio tezių misija aiški – “programuoti”, kaip turi būti vykdoma vyriausybės programa
Net objektyvios pateiktų siūlymų privalumų-rizikos analizės nėra. Taigi, nelyginkim obuolių su arbūzais.
on 2009.02.2 at 22:54
· Nuoroda
Kur jau čia iki objektyvios privalumų-rizikos analizės. Laiko visai nėra. Aš visai nejaukauju, kai vienur ar kitur parašau, kad šios vyriausybės valandos suskaičiuotos.
Dabar toks metas, kai rizikos kaupiasi, o visos kiekybinės analizės velkasi mėnesiais vėluodamos. Kažkas turi apsispręsti ir veikti greitai, su turima nepakankama informacija. Vis dar galvoju, kad kokybinis kriterijus – absurdo mažinimas, tai labai aiškiai ir garsiai deklaruojant – šiuo metu yra geriausia strategija, gal būt jau vienintelė likusi įmanoma.
Duokite Kubiliui kokaino ir pasakykite jam, kad įeis į Lietuvos istoriją. Gal suveiks?
on 2009.02.2 at 23:52
· Nuoroda
Taip, mokesčių panaikinimo problema labai sudėtinga. Tačiau tai nepateisina bet kokių mokesčių neteisingumo. Be to, prekiniai-piniginiai santykiai ir mokesčiai yra skirtingi dalykai, nors ir susiję. Mokesčių panaikinimas nereikštų tų santykių panaikinimo, o tik kokybinį šuolį. Ne tik privatus draudimas turėtų pakeisti mokesčius, dar yra įvairūs kreditavimo, paskolų sistemų variantai ir t.t.
Kubiliaus vyriausybės valandos gal ir suskaičiuotos. Ekonomikos supratimu jie niekada nepasižymėjo. Tačiau kas po to? Ar yra bent viena, viešai žinoma, bent kiek apčiuopamesnė alternatyva, be mūsų, siauram rate, diskutuojamų?
on 2009.02.3 at 12:55
· Nuoroda
Gediminai,
Karts nuo karto išgirstu replikas apie absoliutų mokesčių neteisingumą ir visišką panaikinimą. Dažniausiai pasisakymai būna lakoniški, tai taip ir lieku nesupratęs.
Visiškai negaliu įsivaizduoti, kaip mokesčius galėtų pakeisti įvairūs kreditavimo ir paskolų variantai. Gal galėtumėte paaiškinti plačiau?
on 2009.02.3 at 15:05
· Nuoroda
Turiu dar vieną pastebėjimą dėl objektyvios analizės.
Šiame tinklapyje keliose vietose kartoju, kad pelno/pajamų mokesčiai yra lengvai nuslepiami (kuo didesnės sumos, tuo lengviau), todėl regresyvūs.
Paprastas ir legalus metodas, galiojęs bent prieš kelis metus, buvo išlaidavimas į JAV LLC įmones, dėl dvigubo neapmokestinimo sutarties neapmokestinamas čia, ir neapmokestinamas ten, jeigu bendrovė nevykdo veiklos Amerikoje. Tai buvo vaikiškai paprastas būdas, neabejoju, kad panašių skylių yra iki šiol, ir daugiau.
Objektyvi analizė būtų susirinkti iš bankų agreguotus tokių piniginių perlaidų duomenis, įsivertinti srautus, ir tos informacijos pagrindu vertinti mokesčių absurdiškumą ir tikslingumą.
Kažkodėl manau, kad tokia informacija nerenkama. Gal net specialiai, kad nereikėtų susidurti su analizės rezultatais.
on 2009.02.4 at 10:42
· Nuoroda
Plačiau apie mokesčių pakeitimus – vadinasi ir kur kas daugiau. Replikavau tik iš principo, o plačiau reiktų gan ilgai ir nuosekliai išdėstyti ištisas virtines argumentų.
Trumpai tariant, išteklių perskirstymo per mokesčius sistema prieina liepto galą. Klausimas – kas ją galėtų pakeisti? Jeigu darytume prielaidą, kad niekas, tai diskusijos suktųsi tik apie „tobulesnius“ mokesčių variantus.
on 2009.02.22 at 21:24
· Nuoroda
pelno išpumpavimas per LLC JAV kiek teko skaityti buvo apribotas 2005-ais, tačiau neabejoju kad yra kitų schemų, ir “safe havens” yra vos ne kiekvieno viršūnių susitikimo dienotvarkėje. Kaip siūlote kovoti su įmonės registracija Kipre ar Jersey?
on 2009.02.22 at 23:14
· Nuoroda
Siūlau nekovoti su pelno ir pajamų mokesčių slėpimu, nei su įmonių registravimu mokesčių rojuose, nes tos kovos nei laimėti neįmanoma, nei stengtis neverta, ir išvis nereikia.
on 2012.09.10 at 15:11
· Nuoroda
+1
on 2010.02.25 at 13:42
· Nuoroda
Matau spraga
O kaip tai igyvendinti?
kai realybe – klanu powergames?
on 2010.10.10 at 10:02
· Nuoroda
Pagal jūsų samprotavimus apie “teisingumą” išeina,kad ir valstybė yra “neteisingas” darinys.
on 2010.10.11 at 18:07
· Nuoroda
Valstybė ne “šventa karvė”.
on 2010.10.31 at 0:15
· Nuoroda
[...] Reformos neatitinka laikmečio iššūkių [...]
on 2011.03.9 at 10:15
· Nuoroda
[...] valdžią, moralistų koalicija turėjo šansą pradėti realias, prieš absurdą nukreiptas sveiko proto reformas. Bet pasirinko standartinę buvimo prie lovio taktiką – kaupti administracines galias [...]