Grobstymas

Ar galima realistiškai įvertinti valstybės grobstymo mastus?

Per viešuosius pirkimus „išplaunama“ iki 1,5 mlrd. Lt, skelbia alfa.lt.

Vien tik pernai valstybinių viešųjų pirkimų suma siekė daugiau kaip 13 mlrd. Lt. Apklausa, kurioje dalyvavo penki šimtai Lietuvos verslo įmonių vadovų, liudija, kad „atkato“ keliu į kišenes nugula nuo 0,5 iki 1,5 mlrd. Lt.

Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus bei Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas viešųjų pirkimų (VP) skaidrumo tyrimo tyrimas parodė, kad nuo 2005 m. šioje srityje skaidrumo nepadaugėjo.

(…) Remiantis tyrimo rezultatais, neskaidriausiu Lietuvoje laikomas statybų sektorius. Po jo rikiuojasi energetikos, susisiekimo, sveikatos priežiūros ir IT sektoriai.

Sergejaus Muravjovo, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, teigimu, dažniausias įvardijamas „atkatas“ siekia nuo trijų iki penkių procentų, vadinasi, per metus gali nutekėti iki 1,5 mlrd. Lt.

Trys-penki procentai? Juokaujate. Gal įmonių vadovai drovėjosi atsakinėdami į STT organizuojamos apklausos klausimus. IT sektoriuje valdiški projektai daromi nemažiau kaip dvigubomis kainomis, o tai pagal šią apklausą tik penktas pagal neskaidrumą sektorius. Kultūros finansavimas išvis nepateko į sąrašą, tarsi Vilnius būtų kokios kitos valstybės “kultūros sostinė”.

Interneto komentatoriai nesutinka su tokiu nuosaikiu vertinimu ir argumentuoja labai logiškai: grąžinama dalis (apklausoje įvertintas “atkatas”) yra atsidėkojimas už sukeltą kainą. O kur dar permokėti pinigai, ar jie nelaikomi išgrobstytais?

Ką realią veiklą vykdančių įmonių vadovai gali pasakyti apie pirkimus, kuriuose paslaugos (VEKS, Operos ir baleto teatro scenos remonte, kai kuriuose dideliuose IT projektuose) perkamos už dešimteriopas kainas? Ten jau sąvoka “atkatas” nebepritaikoma, fiktyvūs paslaugų tiekėjai tiesiog yra užsakovų samdomi pasirašyti dokumentus už nedidelį mokestį. Gal kas įsivaizduoja tokį fiktyvų tiekėją uoliai atsakinėjantį į Trasparency International – STT anketos klausimus?

Skaičiai, manau, turėtų būti gerokai didesni. Mano vertinimu šioje valstybėje

Išeina 5-8 milijardai litų, neskaitant privatizavimų. Po porą tūkstančių litų “ant galvos” kiekvienam gyventojui.

Gal nuostolių kompensavimų pagal išdalintas privačiam sektoriui garantijas nereikėtų laikyti grobstymu?


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Trijų milijardų nepakaks
  2. G-20 bankininkai “pasitarė” su finansų ministrais ir nusprendė
  3. Mauras: ar sušelpsime bankų akcininkus?
  4. Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro

Paskelbta 2009 01 21 at 2:24 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Mokesčiai, Valdžia · Žymos: korupcija, prognozės

5 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė lo
    on 2009.01.31 at 11:50
    Atsakyti · Nuoroda

    Jau buvau užsidegęs putotis dėl privatizavimų, bet paminėjai. Ne vienas milijardas į ten nuėjo. Ir, kaip visada, kyla klausimas ką daryti.

  2. Parašė anarchistas
    on 2009.01.31 at 15:57
    Atsakyti · Nuoroda

    Priešintis bet kokiam nebūtinam valdžios vykdomam resursų perskirstymui – verslo rėmimui, eksporto skatinimui, reprezentacinės kultūros/meno finansavimui.

    Reikalauti didesnio valdžios vykdomos veiklos viešumo, organizuoti visuomenės savivaldą valdžios kontrolei.

    Materialiai skatinti žmones už valdžios grobstymą/piktnaudžiavimą įrodančios informacijos pateikimą. Didžiausiose grobstymo schemose dalyvauja ne po vieną žmogų, dažnai rezultatais ne pagal lūkesčius pasidalina, “nuskriaustų” ir nuošalėn nuo lovio nustumtų visuomet yra. Reikia leisti tokiems žmonėms atsiskleisti.

    Siekti reformuoti teisingumo sistemą bent tiek, kad melavimas teisme būtų baudžiamas. Dabartinė sistema gi “subalansuota” bylų klampinimui ir pasirinktiniam teisingumui.

  3. Parašė VilniausMeras
    on 2009.02.10 at 13:32
    Atsakyti · Nuoroda

    Ką daryti ir taip aišku, geriau pasiūlykite būdą kaip tai padaryt ir nerast nukirstos galvos spintoje.

  4. Parašė anarchistas
    on 2009.02.10 at 14:00
    Atsakyti · Nuoroda

    Pasitelkti žmones, kurie nebijotų prarasti galvos.
    Apdrausti jų gyvybę valstybės sąskaita.
    Organizuoti kontroliuojančią struktūrą taip, kad kiekvieną žmogų galėtų pakeisti atsarginis, o darbą su informacija taip, kad beprasmiška būtų grąsinti (ar siūlyti duoklę) bet kuriam paskiram žmogui.

    Daugybė žmonių nedvejodami imtųsi darbo tokiomis sąlygomis.

  5. [...] nei produktyvumo, ji gali tik perskirstyti gėrybes iš vienų žmonių kitiems, dalį proceso metu išgrobstydama. Garantijų dalijimas irgi yra perskirstymas, ateities pajamas bandant panaudoti [...]

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą