Nemokami kazino sukimai be depozito
Nemokami kazino sukimai be depozito yra išskirtinė internetinių lošimo automatų premijų dalis, kurią siūlo internetiniai kazino. Daugelis lošimo entuziastų ieško tokių unikalių pasiūlymų, nes jie suteikia galimybių išbandyti įvairius naujus žaidimus.
Šiame straipsnyje panagrinėsime skirtingų rūšių nemokamų sukimų pasiūlymus, išanalizuosime jų sąlygas, tokias kaip lažybų reikalavimai ir didžiausio laimėjimo galimybės. Be to, apžvelgsime nemokamų sukimų be depozito premijas, kurios gali būti maloni kazino dovana.
Mūsų tikslas – suteikti išsamią informaciją apie šias lošimų galimybes. Todėl, nepraleiskite progos išbandyti nemokamus sukimus ir atrasti geriausius pasiūlymus.
Trumpai apie kazino sukimus be depozito
Internetinių kazino tikslas ne tik pritraukti žaidėjų, bet ir skatinti juos ilgai ir aktyviai žaisti kazino žaidimus.
Vienu iš efektyviausių būdų yra nemokami kazino sukimai, kurių įsigijimui nereikia atlikti jokio pradinio depozito.
Jie yra prieinami kiekvienam naujam žaidėjui. Užtenka tik susikurti paskyrą ir iš karto galima mėgautis nemokamais kazino sukimais be depozito kazino lošimo automatuose ar žaidimuose.
Turėdami šias nemokamas sukimų premijas, žaidėjai be jokio finansinio įsipareigojimo gali pajausti bendrą kazino atmosferą. Jie tikrai ateina bent jau patikrinti kazino ir išbandyti gautą premiją.
Kodėl verta pasinaudoti nemokamai sukimais be depozito?
Nemokami kazino sukimai be depozito suteikia puikių šansų išbandyti naujus kazino ir jų siūlomus žaidimus. Šios galimybės yra visiškai be jokios rizikos, nes žaidimams pradėti nereikia atlikti jokių piniginių įnašų.
Jei pasiseka laimėti prizą, žaidėjai turi galimybę tęsti žaidimus su laimėta suma kituose lošimo automatuose ar kazino žaidimuose.
Absoliučiai ideali situacija, jei nemokami sukimai yra visiškai nemokami ir žaidėjai gauna kažką už dyką bei gali pasilikti savo laimėjimą.
Be to, daugeliu atveju, žaidžiant be depozito, nereikia nerimauti dėl asmeninės informacijos dalijimosi su kazino.
Dažniausi nemokamų sukimų be depozito pasiūlymai
Kas iš tikrųjų slepiasi už nemokamų sukimų be depozito pasiūlymų?
Šios išskirtinės kazino galimybės suteikia kiekvienam žaidėjui puikią progą išbandyti lošimo automatų žavesį ir netgi laimėti, prieš tai nereikalaujant jokio piniginio įnašo.
Įvairios internetinių kazino svetainės dažnai siūlo šias premijas, bet jos būna skirtingų verčių.
Nemokamus sukimus galima gauti tiesiog užsiregistravus naujame kazino arba papildžius savo internetinio kazino sąskaitą.
Dažniausiai kazino siūlo be depozito nemokamai atlikti nuo 10 iki 200 nemokamų sukimų.
Nemokami kazino sukimai be depozito naujiems žaidėjams
Nemokami sukimai be depozito yra puikus būdas išbandyti ir susipažinti su kazino teikiamomis paslaugomis. Būtent todėl lošimų namai dažnai internetu reklamuoja nemokamus kazino sukimus naujiems žaidėjams.
Kadangi tai premija be jokio pradinio indėlio, pasiūlymas dažnai būna gana kuklus. Tačiau tai vis tiek puiki premija, nes ji suteikia žaidėjams nemokamų galimybių laimėti.
Štai keli nemokami kazino sukimai naujiems žaidejams, kuriuos taip pat verta išbandyti:
- Kazino nemokami sukimai be depozito naujiems žaidėjams (Casino free spins registration no deposit) - sukūrus naują kazino paskyrą galima gauti nemokamų sukimų už sėkmingai atliktą registraciją.
- Nemokamų sukimų pasisveikinimo pasiūlymas (Welcome offer free spins) - prisijungus prie paskyros galima gauti nemokamų sukimų ir jais nemokamai pasinaudoti.
- Nemokami sukimai už pirmąjį indėlį (Bonus spins on the first deposit) - pvz.: už 10 € įnašą galima gauti 50 nemokamų sukimų.
Dažniausiai internetiniai kazino nori pasidžiaugti naujų žaidimų premjera, todėl neretai siūlo išbandyti nemokamus sukimus naujame lošimo automate. Ypač jei tai yra populiarių kazino žaidimų teikėjų, pavyzdžiui, NetEnt arba Play'N Go žaidimai.
Paprastai, norėdami gauti nemokamų sukimų, jau esami kazino žaidėjai turi įnešti indėlį, tačiau pasitaiko atvejų, kai kazino aktyviems žaidėjams suteikia nemokamų sukimų be jokio depozito.
Kaip pasirinkti nemokamus kazino sukimus be depozito?
Kai yra tiek daug kazino, kurie siūlo sukimus be depozito, pasirinkti vieną iš jų kartais gali būti labai sunki ir paini užduotis. Todėl verta vadovautis šiuo eiliškumu, kad pavyktų išsirinkti geriausią nemokamų sukimų kazino.
Pasirinkti geriausiai tinkantį ir patikimiausią kazino. Žaidėjai gali pasirinkti patraukliausius nemokamus sukimus, remdamiesi geriausių kazino specialistų sukurtais sąrašais ir atsirinkti tik tuos, kurie labiausiai atitinka jų individualius pageidavimus bei lūkesčius.
Peržiūrėti apžvalgas. Pasirinkti kazino su nemokamais sukimais galima peržiūrėjus patyrusių kazino žaidėjų ir ekspertų vaizdo įrašų apžvalgas. Jų patirtis ir žinios gali padėti pasirinkti tinkamiausias lošimo svetaines.
Užsiregistruoti ir gauti premiją. Užpildžius registraciją, kuri trunka ne ilgiau kaip porą minučių, galima atsiimti savo premiją!
Naudotis savo nemokamais sukimais. Gavus nemokamų sukimų galima juos panaudoti iš anksto nurodytuose žaidimų automatuose. Šią informaciją visada galima pasitikslinti premijų sąlygose ir taisyklėse.
Kas yra nemokami sukimai?
Natūralu, kad pamatę žodį "nemokami" kai kurie žaidėjai jaučiasi įtariai. Ar kas nors gyvenime tikrai gali būti nemokamai? Nemokamų sukimų atveju tai tikrai gali būti!
Kazino siūloma premija - tai tarsi bilietas į internetinių lošimų pasaulį, tačiau be jokio įėjimo mokesčio.
Tai suteikia žaidėjams galimybę uždirbti nerizikuojant nė vienu centu, todėl jie gali mėgautis žaidimu be jokių finansinių pasekmių.
Nemokamų sukimų privalumai
Platus žaidimų pasirinkimas: Nemokami sukimai leidžia žaidėjams išbandyti įvairius žaidimus be papildomų įsipareigojimų.
Daugiau galimybių laimėti: Kuo daugiau sukimų, tuo didesnė tikimybė laimėti. Papildomas žaidimo laikas suteikia daugiau galimybių pasiekti pergalę arba aktyvuoja papildomas premijas.
Realūs pinigai ir nenuspėjama eiga: Galimybė laimėti tikrus pinigus suteikia jaudulio ir azarto. Tokia nežinomybė labai intriguoja!
Puiki pradžia: Nemokami sukimai yra galimybė pradedantiesiems geriau suprasti žaidimo mechaniką ir įgyti patirties.
Eksperimentavimo galimybės: Be realios pinigų rizikos žaidėjai gali eksperimentuoti, siekdami atrasti savo norimą žaidimo stilių.
Progresyvusis aukso puodas: Kai kurie lošimo automatai siūlo galimybę laimėti didelius piniginius prizus net nemokamų sukimų metu ir suteikia galimybę laimėti apvalią sumą, neišleidžiant savo pinigų.
Nemokamų sukimų minusai
Nors nemokami sukimai, kaip ir bet kuri kita premija, yra neabejotinai viliojantys, jie turi ir tam tikrų trūkumų, apie kuriuos žaidėjai turėtų žinoti.
Didžiausia laimėjimo suma: Dauguma internetinių kazino nurodo maksimalią sumą, kurią žaidėjai gali laimėti naudodamiesi nemokamais sukimais. Viršijus šią sumą, papildomos išmokos gali būti neišmokėtos, todėl svarbu žinoti apie galimus apribojimus.
Reglamentuoti statymai: Kai kurie nemokami sukimai gali turėti iš anksto nustatytus statymų apribojimus, pavyzdžiui gali būti nustatytas maksimalus arba minimalus statymo lygis.
Nesąžiningų statymų reikalavimai: Nors tai retai pasitaiko, bet kai kuriems nemokamų sukimų reikalavimams gali būti keliami abejotinų statymų reikalavimai, pvz.: per daug griežti peržaidimo reikalavimai ar trumpas nemokamų sukimų galiojimo laikas ir pan.
Ribotas žaidimų pasirinkimas: Neretai nemokami sukimai gali būti naudojami tik tam tikruose žaidimuose.
Nemokamų sukimų sąlygos
Kaip ir kiekviena kita kazino premija, nemokami sukimai yra susiję su tam tikromis sąlygomis ir nuostatomis, kurias būtina atidžiai įvertinti.
Premijų sąlygos gali skirtis priklausomai nuo kazino, todėl svarbu suprasti, ką tiksliai reikia atlikti norint pasinaudoti šiomis nemokamų sukimų galimybėmis.
- Peržaidimo reikalavimai:
Nemokami sukimai dažnai turi peržaidimo reikalavimą, kuris nurodo, kiek kartų reikia peržaisti gautą laimėjimą, kad būtų galima išsiimti pinigus. Tai svarbi sąlyga, į kurią būtina atsižvelgti, planuojant žaidimus su nemokamais sukimais.
- Kazino žaidimų sukimų apribojimai:
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamus sukimus galima panaudoti tik tam tikruose žaidimuose arba žaidimų kūrėjų kūriniuose. Šios sąlygos nustato, kur ir kaip galima išnaudoti savo nemokamus sukimus, todėl būtina patikrinti susijusį žaidimų sąrašą.
- Maksimalūs laimėjimai:
Nemokamų sukimų premijos dažnai nustato maksimalius laimėjimų limitus. Šie apribojimai nurodo, kokia suma gali būti išsiimta iš nemokamų sukimų laimėjimų. Svarbu žinoti šį limitą, kad vėliau nekiltų nesklandumų norint išsiimti norimą sumą.
- Premijų galiojimo laikas:
Šis laikotarpis yra ganėtinai trumpas, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokami sukimai būtų panaudoti laiku. Dažnai jie galioja vos kelias dienas, ir neįvykdžius šių reikalavimų, galima prarasti ne tik sukimus, bet ir savo laimėtą sumą.
- Nemokamų sukimų vertė:
Nemokamų sukimų vertė gali skirtis priklausomai nuo gautos premijos arba lojalumo programos lygio. Tai gali turėti įtakos galimiems laimėjimams, todėl reikia atkreipti dėmesį į kiekvieno sukimų vertę ir juos tikslingai panaudoti.
- Statymai peržaidimo metu:
Maksimalūs statymai peržaidimo metu yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Kartais kazino gali nustatyti griežtus limitus vykdomiems statymams, siekdama įvykdyti peržaidimo reikalavimus.
Pavyzdžiui, jei maksimalus statymas yra 2 €, o žaidėjas pastatė 3 €, šis viršytas statymas gali būti neįskaičiuotas į peržaidimo sąlygą.
Taip pat svarbu būti atidiems dėl minimalios statymo sumos, nes gali prireikti atlikti tam tikrą minimalų statymą, kad jis būtų laikomas peržaidimu. Todėl būtina išsiaiškinti šiuos limitus iš anksto, kad būtų galima vykdyti peržaidimo sąlygas be jokių nesklandumų.
Prieš aktyvuojant bet kokį nemokamų sukimų pasiūlymą, būtina perskaityti ir suprasti visas sąlygas, užtikrinant sklandų kazino žaidimą.
Išvados
Nemokami kazino sukimai be depozito yra puiki galimybė išbandyti lošimo žaidimus be jokių nuostolių.
Svarbu atkreipti dėmesį į sąlygas ir taisykles, nes šios premijos dažnai priklauso nuo tam tikrų išlygų, tokių kaip laiko apribojimai, konkrečių žaidimų naudojimo sąlygos arba lažybų reikalavimai.
Nepaisant šių aspektų, nemokami sukimai be depozito yra puiki pradžia žaidėjams norintiems atrasti naujus žaidimus be nuostolių. Tačiau svarbu žinoti taisykles, susipažinti su sąlygomis ir žaisti atsakingai.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
- How to exit the euro – a proposal from 1997
Temos: Ekonomika · Žymos: demagogija, korupcija, laisvė, MMT, teisingumas
on 2012.01.25 at 19:28
· Nuoroda
“A laissez faire system, if it ever did exist, would not by a self-regulating economic ecology. It would be a wildly unstable and chaotic dynamical system.”
Šis teiginys, jei [jis teisingas] dar nepaneigia “laisvos rinkos” koncepcijos – nebent “wildly unstable and chaotic dynamical system” būtų [makro ekonominis] blogis per se, tiesa? Jei taip, ar tai yra per se blogis [saviriaguliuojanti ekosistema]?
on 2012.01.25 at 21:07
· Nuoroda
Visuomenė be makro koordinacijos ir perskirstymo dirba ir gyvena neišnaudodama savo ekonominio potencialo. Dalį darbo vaisių atiduoda kitoms, labiau koordinuotoms visuomenėms vien tam, kad galėtų naudotis jų pinigais ir taupyti jų finansinius aktyvus.
Tas pats galioja ir visuomenėms, kurių elitas vykdo makropolitiką prieš visuomenės interesus. Tuos dalykus gerai aiškina post-keynesistai ir MMT autoriai.
on 2012.01.26 at 17:06
· Nuoroda
Ačiū, bet aš ne to klausiau
Pabandysiu abstrahuoti, gal lengviau bus susikalbėt:
1. skaitau įrašo citatą “A nes B”
2. klausiu ar tikrai B -> A
3. pats atsakai, kad A nes C (C -> A)
A = free market bad
B = free market would be chaotic system
C = free market is ineficient
Ar dabar supranti klausimą?
P.S. aš sąmoningai nepriimu jokios pozicijos (už/prieš) ir nenoriu veltis į bet kokias diskusijas ginčus – kol man neaiškūs tavo įraše išsakyti teiginiai (jų loginis vientisumas)
on 2012.01.26 at 19:10
· Nuoroda
Regis suprantu, ko klausi.
Ekonomikoje „wildly unstable and chaotic dynamical system“ yra didelis blogis, nes pakerta planavimą, koordinaciją ir kompleksiškumą.
Savireguliavimas siejamas su stabilumu, o nestabilumas – su savireguliacijos nebuvimu/trūkumu. Kaip priešingybė laisvajai rinkai čia būtų bet kokia ekonominė sistema, kurioje koordinacijos mechanizmai atsiranda/kyla ne iš rinkos santykių, o iš politinės valios (“valdžios”).
Mano atsakymas turėjo būti suprastas kaip B -> C -> A.
on 2012.02.7 at 2:04
· Nuoroda
manau, kad per maž-ai kritikos suteikiate savo skaitomiems autoriams ir per lengvai “imate jų teorijas lyg už gryną pinigą”, ko pasekoje ratas užsidaro – išvadose grįžtate prie tų pačių jau sukompromituotų idėjų (gal kiek įmantriau įpakuotų) ….galiu visus šiuos ABC teiginius paneigti…. bet svarstau, ar verta?
gal kai surasiu daugiau laiko…
on 2012.05.10 at 22:58
· Nuoroda
Man atrodo, kad ten sakoma, kad jei laisva rinka – jei ji kada nors egzistavo – nebutu save reguliuojanti (kaip laisvos rinkos proponentai teigia) – bet butu chaotiska.
O chaotiska laisva rinka reiskia, kad laisva rinke nera racionali ir kad ji nepaskirsto resursu optimaliai ir neatlygina kiekvienam pagal nuopelnus. Kitais zodziais tariant – laisvos rinkos koncepsija priestarauja pati sau.
on 2012.01.27 at 2:42
· Nuoroda
jei supranti mano klausimą, tada aš nesuprantu, tavo atsakymo
“Ekonomikoje „wildly unstable and chaotic dynamical system“ yra didelis blogis, nes pakerta planavimą, koordinaciją ir kompleksiškumą”
circular argument, ne?
“neplanuojama rinka (free market) blogai, nes ji chaotiška bei nestabili; o chaotiška nestabili blogai, nes tokios neįmanoma / sunku planuoti?”
on 2012.01.27 at 17:58
· Nuoroda
Jeigu “free market” suvoktume kaip neplanuojamą rinką, būtų cirkuliarinis argumentas. Bet priešingybė laisvei yra ne planavimas, o kontrolė.
Valdžia ir rinkos dalyviai yra skirtingi subjektai, kontrolė ir planavimas – skirtingos veiklos.
on 2012.01.27 at 20:05
· Nuoroda
Ar tu nuoširdžiai bandai padėti man suprasti savo mintį ar tik skleidi dūmų uždangą?
free market YRA centrinės valdžios neįtakojama rinka, i.e. nekontroliuojama / neplanuojama rinka, right?
“kontrolė ir planavimas – skirtingos veiklos”
huh? jei tingi / vengi su manim čia aiškintis, trumpai drūtai taip ir pasakyk, suprasiu; jei pretenduoji, kad aiškini, tikrai atlieki super poor job, dude
semantiškai imant obviously skirtingos reikšmėss, tačiau free market kontekste tapačios? i.e. centrinė valdžia planuoja / “kooridnuoja” / kontroliuoja rinką arba ne?
ką aš praleidau?
on 2012.02.9 at 2:18
· Nuoroda
man kažkaip patiko hadrian logikos patikros metodas..pagarba..gal todėl, kad pats šiandien treniravau smegenis minčių racionalizacijos pratimėliu. štai koks sutapimas
on 2012.02.7 at 2:05
· Nuoroda
tai vistik ką veikė Sovietai: planavo, ar kontroliavo?
on 2012.02.7 at 16:14
· Nuoroda
Esama autorių, kurie šiuolaikinės “vakarietiškos” santvarkos nebenori vadinti kapitalizmu, o vadina kleptokratija | plutokratija | plutarchija | imperializmu | korporatizmu | fašizmu (rinkitės pagal skonį), ir atitinkamai tos sistemos kritikos nelaiko kapitalizmo kritika. O yra žmonių, kurią tą kritiką kažkodėl tapatina su socializmo propaganda.
Socializmui būdingas centrinis planavimas, per didelė centralizacija, per didelis nuosavybės teisių ir privačios iniciatyvos ribojimas. Niekas čia jo nesiūlo, apie socializmą negalvoja ir grįžti į jį nenori.
Dabartinės sistemos ir ją atstovaujančios laisvosios rinkos ideologijos kritikai tiesiog siūlo aiškiai atskirti nelaisvos (monopolizuotos) rinkos apraiškas ir centralizuotai, valstybės rankomis tuos monopolius reguliuoti ir kontroliuoti, ir tame tarpe jų pelnus perskirstyti apmokestinant, arba kai kuriuos monopolius nacionalizuoti.
Turint omenyje, kokio lygio monopolizacija pinigų, energetikos, farmacijos, ginklų (nesiekiu išvardinti visko) sektoriuose, potenciali reguliavimo ir perskirstymo sfera yra išties plati.
Potencialūs reguliavimo objektai kažkodėl tų reguliavimų nenori ir ginasi naudodami laisvosios rinkos propaganda išpuoštą lobizmą.
on 2012.02.9 at 2:10
· Nuoroda
gerb. Vytautai, į klausimą neatsakėte (dėl Sovietų, nors jie KURĮ LAIKĄ vykdė abejas veiklas), o ir nė vienas Jūsų išsakytas argumentas “nelaiko” rimtesnės kritikos. Aš savo įsitikinimų nesilaikau jėga įsikibęs, ir esu pasiruošęs juos keisti, jeigu atrasiu man nežinomų elementų, kurie įtakotų/mestų iššūkį mano galvoje jau suformuotai vientisai sistemai.
Man atrodo, kad esate labai priklausomas nuo savo skaitomų šaltinių. Maža kokių autorių pasaulyje yra buvę….Hitleris irgi turėjo aspiracijų tapti tapytoju berods? Pamėginkite kritiškiau į juos žiūrėti. Jeigu aš klausyčiausi, ką p. Bernarkė ir Krugmanas sako, seniai būčiau plikas basas…
Kol kas man asmeniškai tai tik atskleidžia, kad Jūs, (kaip ir dauguma Lietuvoje, tenka pripažinti), vis dėlto nesuprantate, kas yra kapitalizmas, finansai, iš to seka, kad nelabai žinote kas yra turtas, pinigai, kaip turi būti valdomas ūkis…… be šių fundamentų turtingos Lietuvos dar ilgai neturėsim….o tai man asmeniškai duoda peno pamąstymui, ką gi reikia daryti ateityje…
“kažkodėl tų reguliavimų nenori”
imkime konkretų pavyzdį: o Jūs labai esate patenkintas NT mokesčiu Lietuvoje? Antriniu mokesčiu nuo jau kažkada uždirbto turto (tiksliau – rentos, nes ji kasmetinė), nuo kurio mokesčiai jau buvo sumokėti.
Ar taip jau atkeršyjote vagims Lietuvoje (tokių, be abejonės yra ir buvo)? O gal tai išsprendė nors vieną Lietuvos ūkio problemą?
on 2012.02.9 at 12:33
· Nuoroda
Matau parašėte šiandien ne vieną komentarą, bandysiu į visus atsakyti
akivaizdu, kad abi. Šiuolaikinė alternatyva būtų reguliuojama, reglamentuojama ir perskirstanti ūkio sistema su kur kas didesne pagarba privačiai nuosavybei ir iniciatyvai, mažesniu centriniu planavimu.
Naujųjų metų proga kaip tik pakeičiau šio blogo pavadinimą, kad geriau atspindėtų mano intencijas suprasti jūsų vardinamus dalykus. Esate laisvas kritikuoti ir pateikti savo apibrėžimus. Kalbant apie pinigus, man tikrai įdomu, kokios dar pinigų teorijos aš nežinau. Rašiau čia porą kartų “Kas yra pinigai”, palaikau nedidelį nuorodų rinkinį http://www.scoop.it/t/modern-money , jaučiuosi gana gerai pasirengęs vertinti įvairias nuomones.
Dabartiniu NT mokesčiu esu visiškai nepatenkintas. Yra stiprių argumentų, kodėl toks mokestis yra naudingas, rašiau apie tai anksčiau ir iki šiol laikau tą tekstą vienu geriausių savo blogo įrašu.
1. Jis turėtų būti visuotinis, ir geresnė jo forma būtų ne NT, o žemės vertės apmokestinimas.
2. Apmokestinant NT derėtų įdiegti ir mokestinio kredito sistemą.
3. Ne tik dėl jūsų minimos daugiasluoksnio apmokestinimo, bet ir dėl kitų priežasčių pelno ir pajamų mokesčius reikėtų naikinti.
on 2012.02.10 at 2:03
Nuoroda
Dėl: nė vienas Jūsų išsakytas argumentas „nelaiko“ rimtesnės kritikos
——-
Pradžiai “išnarstysim po kauliuką” kad nebūtų niekam juokinga:
“nebenori vadinti kapitalizmu, o vadina [] fašizmu”
iš kur atsiranda plutokratija ir panašūs sunkiai suvokiami apibrėžimai terminologijoje, galiu suprasti. Bet kuo čia dėtas fašizmas? Kai paskutinį sykį tikrinau, visos baisosios blue-chip privataus kapitalo korporacijos buvo tarptautinės ir nediskriminuoja tautybės atžvilgiu (priešingai nuo lokalių kioskų).
“O yra žmonių, kurią tą kritiką kažkodėl tapatina su socializmo propaganda.”
gal galite suformuluoti pagrindinę mintį “in a nutshell”, kodėl laisva rinka neveikia? Ir ką siūlo MMT? Tada gal išblausysim/sutvirtinsim propagandos baubus….
“Socializmui būdingas centrinis planavimas, per didelė centralizacija, per didelis nuosavybės teisių ir privačios iniciatyvos ribojimas. Niekas čia jo nesiūlo, apie socializmą negalvoja ir grįžti į jį nenori.”
Prancūzija (o ir Lietuva taip pat) šiandien yra viena iš labiausiai socialistinių ES narių. Kalbu ne tuščių lozungų, bet sprendimo priėmimo ir rezultatų lygyje. Bet nei vienoje iš dviejų nei centrinio planavimo, nei privačios nuosavybės, nei privačios iniciatyvos ribojimo nėra (Lietuvoje yra dar neitvirtinta privati nuosavybė). Gal supainiojot su komunizmu?
“Dabartinės sistemos ir ją atstovaujančios laisvosios rinkos ideologijos kritikai tiesiog siūlo aiškiai atskirti nelaisvos (monopolizuotos) rinkos apraiškas ir centralizuotai, valstybės rankomis tuos monopolius reguliuoti ir kontroliuoti, ir tame tarpe jų pelnus perskirstyti apmokestinant, arba kai kuriuos monopolius nacionalizuoti.”
Aha. Primena 1910 metus (1:1). Ką veikėm 100 metų, ar nosį krapštėm? Tarkim, išskaidysim ir nacionalizuosim. VISUS. O toliau kas?
“Turint omenyje, kokio lygio monopolizacija”
Taip. “Skaldyk ir valdyk” politikai potencialias nemenkas. Leninas irgi savo laiku rankeles trynė. O Menshevikas Minsky, net ir sprukęs į JAV, vistiek toli nuo jo nepabėgo….O ar Jūs žinote, kodėl taip atsitiko, iš kur tie monopoliai randasi?
“Potencialūs reguliavimo objektai kažkodėl tų reguliavimų nenori”
Ne kažkodėl, o tai yra natūralu. Ar Jūs norėtumėte savanoriškai susimažinti už savo darbą prašomą kainą (neužtikrintumo sąlygomis, žinodamas, kad ryt galite išvisdykas būt – o vaikai valgyt prašys), kai gretimo buto kaimynai teikia paslaugas +10 litų už valandą brangiau?
on 2012.02.10 at 2:16
Nuoroda
“akivaizdu, kad abi. Šiuolaikinė alternatyva būtų reguliuojama, reglamentuojama ir perskirstanti ūkio sistema su kur kas didesne pagarba privačiai nuosavybei ir iniciatyvai, mažesniu centriniu planavimu.”
Labai gražus lozungas. NAUJA. O kas slepiasi “po kapotu” = kas už tai sumokės? Pagal šį lozungą Prancūzija ir Lietuva planuos daugiau nei šiandien, bet mažiau nei Sovietų laikais – ar teisingai suprantu? O kaip galima gerbti privačią nuosavybę LABIAU? Mano durna galva: arba gerbi, arba negerbi (teisiškai). O ir iniciatyvos žadama daugiau……paaiškinkit man prašau pinigų srautų judėjimą tarp subjektų.
Atsiprašau, kad dėl laiko stokos negaliu šiandien perskaityti Jūsų “vieno geriausių….” bet užmesiu akį. Mane ne tiek domina detalės, kiek pats konceptualus tikslas. Ką gero ateityje Lietuvai duos apmokestintas kapitalas, apart sumažindamas darbo vietų skaičių?
on 2012.02.9 at 3:13
· Nuoroda
“Svarbu suprasti, kodėl jam [Mervyn King - mano pastaba] ta laisvoji rinka rūpi.”
nedėkingas užsiėmimas analizuoti frazę, ištrauktą iš konkretaus konteksto. Ir štai kodėl: Mervyn šią prakalbą sakė susitikime, paskirtame vadovų priedų diskusijai, ir tai, ką jis pasakė, tuometiniame kontekste yra teisinga (susitikimo tikslas yra sutramdyti anti-verslumo nuotaikas Jungtinėje Karalystėje).
Tačiau Jūs kažkodėl neparašėte, kiek streso turėjo patirti ir prakaito išlieti naujasis VALSTYBINIO banko-zombio Natwest vadovas Stephen Hester, siekdamas naudos akcininkams (valstybei), neparašėte, kad jis rimtai svarstė apie atsistatydinimą. O juk visai neseniai jam teko pakeisti absoliučiai visą valdybą….ir kas žino, kiek žmonių būtų pasekę jo pėdomis?
Taip išeina, kad Jūs manote, jog naujieji akcininkai gali sau leisti sutaupyti MILIJONĄ, idant to, kad rizikuotų apskritai viso projekto sėkme (MILIJARDAIS)….
Kas link kritikų: aš suprantu iš kur ateina tas jų beveik kleptomaniškas noras reguliuoti, bet tai galiu mėginti pateisinti tik vienu atveju: priėmus hipotezę, kad jų valstybės (JAV, Vakarų Europa) yra turtingos. Ar taip yra iš tikrųjų? Kiek man žinoma, jų įsipareigojimai nėra jų turtas, tai yra KAŽKIENO KITO turtas…
on 2012.02.9 at 13:10
· Nuoroda
Gal ir suprantate, bet kažkaip ne visada išsakote. Kai kuriuose jūsų komentaruose matau tik neartikuliuotą nepritarimą. Pavyzdžiui, ką norėjote pasakyti paskutiniu šio komentaro sakiniu? Iš žodžių rašymo didžiosiomis raidėmis suprantu, kad kažką reikšmingo, bet tezės nematau.
on 2012.02.10 at 2:22
· Nuoroda
taip, prisipažinsiu – skubu, laiko nėr, tad rišlumas kenčia…. bet paskutine fraze norėjau paklausti: ar žinote kada (kokiame verslo ciklo etape) ir ką valstybėje reikia apmokestinti? O tą mano paslaptingai paminėtą hipotezę dar reikia patikrinti….
on 2012.02.12 at 1:03
· Nuoroda
Gaila, kad dėl laiko stokos negaliu aktyviai įsijungti į šią įdomią diskusiją. Galiu tik ekspromtu replikuoti. Nelabai supratau, kuo čia dėta laisvoji rinka, kurios juk niekur nėra?
Koks dar gali būti „žemės vertės apmokestinimas“? Taip bandoma pavadinti, bet nesunku logiškai įrodyti tokių pastangų absurdiškumą. Apskritai, kaip mokesčiai gali duoti naudą?
on 2012.03.8 at 23:13
· Nuoroda
Kiek leido riboti laiko resursai, susipažinau su ta laisvosios rinkos „kritika“. Bet peršami argumentai manęs nė kiek neįtikino kritikos autorių nuoširdumu, beje ir patys argumentai. Ir kodėl gi ta laisvoji rinka yra tik mitas? Kodėl ji turėtų būti chaotiškų santykių kratinys? O reguliuojama rinkos ekonomika tai jau ne chaotiškas procesų mišinys? Tai iš kur tada krizės bei nestabilumas? Koks tas reguliavimas būtų ir kokie argumentai jam pagrįsti?
Kažkodėl nėra atsakymų į panašius klausimus, o laisvoji rinka kaltinama dėl reguliuojamos rinkos nesėkmių. Taip „kritikuojant“ nieko nebus nei stabilaus, nei racionalaus, o vien tik mitai, kuriems argumentų ieškoti ir nereikia.
on 2012.03.14 at 2:45
· Nuoroda
prisiminkite, kaip berods Brežnevas norėjo kurią tai dykumą užsodinti, ir kaip tai baigėsi. Analogiškas siekis yra JAV įkurta tautų lyga. Jų utopinis tikslas yra amžina taika. Tiesa, JAV reguliuojamuose rėmuose. Kaip kokiam stiklainyje.
on 2012.05.10 at 23:15
· Nuoroda
Jei laisvoji rinka nera mitas – tai ar kas nors gali duoti jos pavyzdi?
Ta prasme – rinkos egzistuojancios be valstybes pagalbos ir be valstybes pinigu, kurios dalyviai savanoriskai ir laisvai keistusi produktais ir paslaugomis. Ir kuri butu savi-reguliuojanti ir optimaliai paskirstanti resursus ir kur kiekvienas jos dalyvis gauna nauda priklausomai nuo savo produkto/paslaugos naudingumo.
on 2012.05.11 at 9:08
· Nuoroda
Gal Somalis?
on 2012.03.14 at 2:37
· Nuoroda
negaliu patikėti, kad praėjo jau mėnuo, kaip rašiau. Nenorėjau “nusodinti” Vytauto, kaip tik – paskatinti jį diskusijoms. Atleiskit
Iš tiesų aš laimingas, kad Jūs kelis metus tuo domitės, tikiuosi nenumušiau ūpo….Juk kuo daugiau žmonių domisi ir kvestionuoja, tuo geriau visiems lietuviams. Antraip mus ilgam pralenks skaitlingos ir ne visai kitos tautos…
[žemės ir NT mokestis]
Iš pradžių maniau, kad žemės vertės apmokestinimą Vytautas turbūt tapatino su garantijomis, kad nuo mokesčio nepavyks išsisukti, taip pat tai garantuotų didesnį surinkimą. Bet kai perskaičiau jo straipsnį tai supratau, kad jis turėjo kitus motyvus. Tie motyvai daugiau teoriniai, nelabai susiję bent jau su Lietuvos realybe, pakomentuosiu plačiau tame straipsnyje. Tačiau prisiminkime, kad valstybėje, kur uždirbantis prievartaujamas daugiau nei pusę pajamų atiduoti valstybei, o dažnai net ir skatinant “mokėti į priekį”, jau nekalbant apie biurokratinius absurdus, kelia didelius klaustukus apie valstybės ateitį. Juk visas klaidas taisys jaunimas, ne pensininkai ir ne biurokratai.
[Mervyn King]
Vytautai, jis, o kartu ir aš, esame didesni kapitalistai, nei Jums atrodo. Net jeigu savo kalbose Jis kvestionuojai tokius dalykus, kaip “too big to fail” problemą. Jis savo šaliai tikrai daug yra padaręs, daug daugiau nei Šarkinas. Mervyn, kaip CB vadovo, darbas yra balansavimas tarp dviejų jėgų – rinkos žaidėjų ir vyriausybės interesų. The Times kaip tik spausdina straipsnių ciklą apie 2008-uosius, atskleidžiama “virtuvė”. Iš tiesų yra pakankamai argumentų nemėgti bankininkų (visų pirma dėl procesų centralizacijos JAV ir utopistinių CCCP lygio idėjų), tačiau nuo jų niekur nepabėgsi. Kredito lapeliai – seniausia pasaulyje valiuta. Egzistavo dar prieš atsirandant pinigams. Dauguma kredito suteikėjų nėra piktybiški, t.y. pats sektorius iš esmės nėra blogesnis už dirbančiųjų sektorių (eilinį naudos gavėją/rinkėją). Šioje vietoje egzistuoja ekvilibriumas, kurio negalima užmiršti vertinant visumą.
[laisva rinka: ar tai yra mitas?]
nematau prasmės operuoti teorinėmis sąvokomis. Reikia visad suteikti problemai kontekstą. Šitas piemuo Dan Kervick, išlindęs iš kažkurio JAV kaimo, nori nubraukti istoriją. Tegul nueina paskaityti finansinių knygų, užteks tingėti. Jo tezės:
a) “realiai tokia rinka neegzistuoja, nes viską užvaldžiusios korporacijos neleidžia žmonėms burtis į profsąjungas.” Atujobsichmat’, atleiskit, bet net norisi nusikeikti. Dar Milton Keynes įrodė profsąjungų žalą visuomenei. Kita vertus – tarp 1900 ir 2000 JAV korporacijų tik 3 išgyveno iš 100.
b) “…..ir egzistuoti negali, nes finansų rinka instristiškai nestabili.” (Ką jis tuo nori pasakyti? Pagal jį išeina, kad XIX a. JAV gyveno lavonai?)
c) …”nė vienoje valstybėje nefunkcionuoja laisva rinka”. Taip, nė vienoje. Užtai tos, kurios turi daugiau laisvos rinkos elementų gyvena nepalyginamai turtingiau (per capita) už tas, kurios trukdo tiems elementams rastis.
[Hicks demagogija]
Libertarai pripažįsta reguliavimą, KOL tai skatina skaidrumą. Bet kokiai industrijai reikalingos kelių eismo taisyklės….tačiau kadangi dauguma reguliuotojų blogai atlieka savo darbą (NEKOMPETETINGI TEORETIKAI!!!) jų reguliavimas dažnai visiems labai brangiai kainuoja ir veda link akivaizdžių nesąmonių. Pvz. pasaulyje – prasidėjo raganų medžioklė dėl LIBOR…esą dirbtinai nustatinėjamas…abejoju ar ras įrodymų…. pvz Lietuvoje – vaikų darželio steigimas. Pasiskaitykite, kiek kv m ploto reikia kieme vienam vaikui skirti, ir po to palyginkite su pasaulio civilizuotomis valstybėmis. Klausimų, kodėl Vilniuje trūksta darželių arba jie tokie brangūs, nebeliks!!
“The free market advocates consider anything but a so-called free (read unregulated market) to be socialism.We know from experience where that leads….” Blogi namų darbai. Marš į mises.org skaityti iš naujo
[plutokratija Et al.]
lietuviams dėl to mažiausiai reikia pergyventi. Ką aš kiekvieną dieną matau – tai didžiausia liumpenokratija ir ksenofobija, absoliutus ūkinis neišprusimas. Bet tą pamatysit tik išvykę ir pasišnekėję su kitais homo sapiens užsienyje, nes žvelgiant iš šalies racionaliau (be emocijų) matosi.
on 2012.03.14 at 2:42
· Nuoroda
pasitaisau – turėjo būti John M. Keyenes
on 2015.11.10 at 9:04
· Nuoroda
Laisvoji rinka nėra tobula, tačiau klausimas, kokia rinka yra tobulesnė? Taip laisvoje rinkoje verslas konsoliduojasi, kitaip jis neišgyventų konkurencinėje kovoje. Bet kokiu atveju, konkuruoti reikia ir toliau su kitais stambiais rinkos dalyviais…