Su Naujaisiais!
Taip, ypač į neviltį varo tas lietuviškas nuolankumas – „O ką aš galiu padaryti? Aš silpnas ir neturtingas, neturiu pažinčių ir nesu įtakingas.“ Labai patogi pozicija tingiam individui, tik ir laukiančiam, kad kitas imtųsi iniciatyvos ir padarytų. Tada ir jis prie vaišių stalo, kur buvęs nebuvęs, su tariamais nuopelnais.
Taip ir Sąjūdžio laikais buvo – daugelis bailiai tupėjo krūmuose, kol kiti dienas naktis buvo pasinėrę pavojingoje veikloje. Laimėjus nepriklausomybę visi „atsargieji“ šast ir į viešumą, prie medalių ir valdžios lovio. Su gatavais „gerovės“ ir „klestėjimo“ receptais, su visais blatais, pažintimis ir senais partnomenklatūriniais įpročiais.
Štai ir paaiškinimas, kodėl Lietuva amžinai turi problemų su nepriklausomybe, su visuomenės vystymųsi ir individo laisve. Jau dvidešimt metų nepriklausomybės, o visuomenės, šiuolaikine prasme, nėr, net užuomazgų. Kur sėda susirinkusieji į diskusijas? Tik ne į priekį – kuo toliau, kad tik nereiktų pirmam pareikšti nuomonę, komentarą.
Ir visa šita „pasaulėžiūra“ perduodama iš kartos į kartą, ji persunkusi viešąją erdvę ir švietimo sistemą. Naiviai tikimasi, kad užaugs nauja karta, kuri vadovausis kita pasaulėžiūra, laikysis kitokių papročių ir neturės neigiamų savybių. Deja, nėra jokių požymių apie tai.
Ir vis tik aš žiūriu į ateitį optimistiškai. Lietuvoje yra išmintingų žmonių ir dar kaip prireiks jų išminties Lietuvoje dorojantis su itin sudėtingomis problemomis, apie kurias dabartiniai „lyderiai“ neturi ir žalio supratimo. Viena išminčius atstoja ištisas tamsuolių minias, kai tikra bėda prispaudžia.
Linkiu visiems šio įdomaus blogo skaitytojams išminties šiais metais.
Visiskai nematau priezasciu auksciau isdestytam optimizmui. Sbrodas kuris sedi seime 3-4-5 ir t.t kadencijas sedejo ir sedes, kol turesim rinkimus pagal sarasus ir kol kelios partijos rinks po tuo pacius 10-15% nepaisant to kiek kartu ir kaip prisidirbo.
Neisivaizduoju kaip isgrust is dirbtinai prikurtu pareigybiu visas tas pilkas gimines, kurie kuria 0 pridetines vertes. Palaipsniui toks jovalas nemeziamas. (Prisiminkit dedovscina sovietu kariuomenej – naujai ateje apmokomi “poniatkiu” ir greit isikerta i zaidimo taisykles).
Negaliu atsikratyti ispudzio kad daugeliu atveju tera darbo ir pastangu imitacija totaliai vengiant bet kokios atsakomybes (prisidengiant komisijomis ar uzsakytais tyrimais).
on 2012.01.1 at 13:54
· Nuoroda
Su Naujaisiais!
Taip, ypač į neviltį varo tas lietuviškas nuolankumas – „O ką aš galiu padaryti? Aš silpnas ir neturtingas, neturiu pažinčių ir nesu įtakingas.“ Labai patogi pozicija tingiam individui, tik ir laukiančiam, kad kitas imtųsi iniciatyvos ir padarytų. Tada ir jis prie vaišių stalo, kur buvęs nebuvęs, su tariamais nuopelnais.
Taip ir Sąjūdžio laikais buvo – daugelis bailiai tupėjo krūmuose, kol kiti dienas naktis buvo pasinėrę pavojingoje veikloje. Laimėjus nepriklausomybę visi „atsargieji“ šast ir į viešumą, prie medalių ir valdžios lovio. Su gatavais „gerovės“ ir „klestėjimo“ receptais, su visais blatais, pažintimis ir senais partnomenklatūriniais įpročiais.
Štai ir paaiškinimas, kodėl Lietuva amžinai turi problemų su nepriklausomybe, su visuomenės vystymųsi ir individo laisve. Jau dvidešimt metų nepriklausomybės, o visuomenės, šiuolaikine prasme, nėr, net užuomazgų. Kur sėda susirinkusieji į diskusijas? Tik ne į priekį – kuo toliau, kad tik nereiktų pirmam pareikšti nuomonę, komentarą.
Ir visa šita „pasaulėžiūra“ perduodama iš kartos į kartą, ji persunkusi viešąją erdvę ir švietimo sistemą. Naiviai tikimasi, kad užaugs nauja karta, kuri vadovausis kita pasaulėžiūra, laikysis kitokių papročių ir neturės neigiamų savybių. Deja, nėra jokių požymių apie tai.
Ir vis tik aš žiūriu į ateitį optimistiškai. Lietuvoje yra išmintingų žmonių ir dar kaip prireiks jų išminties Lietuvoje dorojantis su itin sudėtingomis problemomis, apie kurias dabartiniai „lyderiai“ neturi ir žalio supratimo. Viena išminčius atstoja ištisas tamsuolių minias, kai tikra bėda prispaudžia.
Linkiu visiems šio įdomaus blogo skaitytojams išminties šiais metais.
on 2012.01.9 at 15:04
· Nuoroda
Visiskai nematau priezasciu auksciau isdestytam optimizmui. Sbrodas kuris sedi seime 3-4-5 ir t.t kadencijas sedejo ir sedes, kol turesim rinkimus pagal sarasus ir kol kelios partijos rinks po tuo pacius 10-15% nepaisant to kiek kartu ir kaip prisidirbo.
Neisivaizduoju kaip isgrust is dirbtinai prikurtu pareigybiu visas tas pilkas gimines, kurie kuria 0 pridetines vertes. Palaipsniui toks jovalas nemeziamas. (Prisiminkit dedovscina sovietu kariuomenej – naujai ateje apmokomi “poniatkiu” ir greit isikerta i zaidimo taisykles).
Negaliu atsikratyti ispudzio kad daugeliu atveju tera darbo ir pastangu imitacija totaliai vengiant bet kokios atsakomybes (prisidengiant komisijomis ar uzsakytais tyrimais).