Apie pinigus ir tvarkingą finansų sistemą
Tarsi lunatikas iš paralelinės visatos Kubilius: euras – priemonė garantuoti stabilesnę finansų sistemą
Lietuva ir Latvija nori ir toliau siekti vieno tikslo, tai – išeiti iš gyvenimo skolon, kiek galima greičiau mažinti deficitą, nes deficitas ir yra gyvenimas skolon, tuo pačiu sustabdyti poreikį skolintis tarptautinėse rinkose ir skolos augimą, ir nepalikti šitos naštos ateinančioms kartoms. Ar pakeliui susitvarkę su tokiomis problemomis mes sugebėsime įsivesti eurą, ar ne, tai yra technikos reikalas. [...]
Savo nacionalinės pinigų politikos ir neturime, nes jau turbūt 15 metų gyvename su litu, pririštu prie euro, tai todėl mums pasirinkimas yra vienas – techninis sprendimas yra reikalingas, bet strateginis tikslas yra ne pats euras, o tvarkinga, skaidri ir tvari finansų sistema, nepasiduodanti krizėms taip skausmingai, kaip pasidavė mūsų sistema 2008 metais, kai nebuvo pasirengta tokiai krizei.
Kad ir nerišliai, paminėti trys svarbūs dalykai:
1) valiuta (euro įvedimas),
2) valstybės skola,
3) tvarkinga finansų sistema.
PIRMA – EURAS
Euras buvo sisteminė Europos projekto klaida, netvari, antidemokratiška perskirstymo mašina, pastaruoju metu jau išsigimstanti į skolininkų kalėjimą. Tai galėjo būti neakivaizdu prieš keletą metų, bet reikia būti tikrai labai nesuinteresuotam, kad nematyti to dabar.
Eurozone design and management failures
Jean-Claude Trichet hits out at Jean-Claude Juncker, and threatens to boycott any voluntary Greece debt rescheduling
Ring-fenced Greece: The evolution of a false promise first to an incredible threat and, then, to a dangerous delusion
It is Germany that should leave the eurozone
Ireland’s future depends on breaking free from bailout
IMF and OECD and other non-elected organisations tout prescriptions to national problems based on economic theories that are faulty
Sistema netvari, euro krizė artėja ir supurtys Europą kaip reikiant. Gerai, kad Lietuvai išvengti euro įvedimo tėra “technikos reikalas”, dabartiniam elitui gal pakaks nuovokos ir sąžinės nuo tokio žingsnio susilaikyti.
ANTRA – SKOLA
Valstybės skola bet kuriai suvereniai demokratinei valstybei viso labo tėra jos (nebūtinai atsakingo) politinio elito nebūtinai teisėtai prisiimti įsipareigojimai. Valstybei gali būti tikslinga juos vykdyti, arba nuo jų kažkuriuo momentu atsiriboti.
Cituoju Bill Mitchell:
A country is never like a company because regardless of any (imprudent) voluntary arrangements the government has entered into – such as pegging its currency, borrowing in foreign currency, dollarising, euro-ising, the nation can withdraw from those arrangements – by floating, restructuring loans in domestic currency, reintroducing its own currency etc. [...]
A nation can never be bankrupt in its own currency despite the IMF working hard over the years to blur and obfuscate that fact. It never faces a solvency issue in its own currency.
Jeigu kokie bevaliai komformistai prikrovė valstybei skolų užsienio valiutomis, nėra jokio būtinumo tas skolas palikti vaikams.
TREČIA – TVARKINGA FINANSŲ SISTEMA
Kokia galėtų būti “tvarkinga, skaidri ir tvari finansų sistema” lengviausia suprasti per priešybę:
1) netvarkinga finansų sistema turbūt klastotų apskaitą, slėptų bankų balansuose blogų paskolų nuostolius, dalį savo įsipareigojimų galbūt perkeltų į valstybės apdraustus indėlius,
2) neskaidri finansų sistema turbūt reikalautų valstybės vadovų prioritetinių “reikalų tvarkymo” vizitų į Stokholmą, paskutinę minutę su Europos komisija derinamų ir neviešais finansinio tvarumo įstatymo poįstatyminiais aktais įteisinamų gelbėjimų, euro paramos lėšų bei valstybės iždo ir ligonių kasų laikymo komerciniuose bankuose, kartelinių susitarimų dėl bele kokių VILIBOR‘ų ir bankų operacijų įkainių,
3) finansų sistema būtų netvari, jeigu dėl koordinacijos, kontrolės ir kultūros stokos bankų sektoriui (bankų užsienio savininkams) būtų nuolat leidžiama veikti priešpastatant bankų trumpalaikius tikslus ilgalaikiams valstybės ekonominiams interesams, o politikams ir kontrolės institucijoms begėdiškai tuos trumpalaikius bankų interesus aptarnauti.
BANKUS APTARNAUJANTI VYRIAUSYBĖ NĖRA FATALIŠKAI LIETUVAI NULEMTA NEIŠVENGIAMA BĖDA
Turime daugiau nei pakankamai priemonių užsienio bankų ekonominei rentai Lietuvoje sureguliuoti. Dalykai, kurie seniai galėjo ir turėjo būti padaryti:
a) įsteigtas valstybinis pigių transakcijų ir pigaus hipotekos kredito bankas, į jį perkelti valdžios ir valstybinių įstaigų fondai ir sąskaitos, tuo pačiu pristabdant pinigų susitraukimą, užkertant kelią dabartiniam bankų paslaugų įkainių ir greitųjų kreditų bendrovių plėšikavimui,
b) priimti bankroto įstatymai, apribojant skolininkų atsakomybę įkeistu turtu,
c) atlikta mokesčių reforma, perkeliant apmokestinimą nuo susitarimų ir darbo turtui ir ribotų išteklių vartojimui (aš pasisakyčiau už visišką pelno ir pajamų mokesčių panaikinimą, įvedant natūralių monopolių, žemės, gamtos resursų ir taršos, automobilių mokesčius; būtų buvę naudingi nors ir daliniai pakeitimai ta linkme),
d) susigrąžinta suvereni pinigų politika ar bent jau pasirengta lito “atrišimo” euro krizės akivaizdoje reformai.
Poveikio svertai, kurie reikalaujant lojalumo galėjo, turėjo ir dabar gali būti naudojami Lietuvoje veikiantiems bankams:
a) normalūs privalomųjų atsargų ir kapitalo pakankamumo reikalavimai,
b) bankinės veiklos, vartotojų teisių, sutarčių teisėtumo priežiūra,
c) konkurencijos priežiūra,
d) griežti padorūs apskaitos standartai,
e) nuolatinis dėmesys, kad nebūtų piktnaudžiaujama valstybiniu indėlių draudimu,
f) teisėsaugos dėmesys (gal net premijos informatoriams), jei reikia – ir atgaline data vykdomi tyrimai, ar nebuvo kada kokiam banke slepiamas pelnas ar dirbtinai kuriami nuostoliai, švaistomos ar grobstomos lėšos.
Bankai neatsakingai išpūtė nekilnojamojo turto burbulą ir jų savininkai turi prisiimti nuostolius. Pripažinti, padengti kapitalo įnašais ir ateityje tokių klaidų nebekartoti. Jeigu to būtų buvę principingai pareikalauta, krizė Lietuvoje būtų buvusi gal tris kart švelnesnė, užsieniui būtume prasiskolinę mažiau, emigracijos nuostoliai būtų buvę ženkliai mažesni.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Neurozė
- Absurdo paūmėjimai, Graikija
- Eurorizika
- Kuo prasikalto Muamaras Kadhafis?
- Airijos gelbėjimo farsas
Temos: Absurdas, Bankai, Nusišnekėjimai, Pinigai · Žymos: euras, muddling, politika
on 2011.05.20 at 13:43
· Nuoroda
Keista kad sitam simbolistui svarbiau finansu sistema, biudzetas ir euras o ne zmoniu emigracija, gerove ir kleptokratu sutvarkymas. IMHO cia klasikinis atvejis kai meniu painiojamas su patiekalu ir kai priemone patampa tikslu.
on 2011.05.20 at 13:45
· Nuoroda
Beje jo, as labai naudingu laikau sita puslapi, nes nelemtu 10k valandu makro ekonomikoj nesu susirinkes, del to nei tokiu izvalgu nei tokiu analiziu padaryt pats negaleciau.
Aciu.
on 2011.05.20 at 15:21
· Nuoroda
vieno dalyko niekaip nesuprantu. Protingi žmonės aprašo protingus dalykus, bet niekur nerandu užuominos kokia jėga tai įgyvendins ? Tai tas pats kaip nubraižyti gražaus automobilio brėžinį, pamirštant kas jį pagamins.
on 2011.05.23 at 1:00
· Nuoroda
Kuo panaši šiandiena į sovietmetį? Beviltiškumo jausmas. Kaip sovietmety, taip ir dabar yra protingų žmonių, kurie žino, ką reikėtu daryti, tik nelabai žino kaip ir jau tikrai neturi tam jokių galimybių. Sistema, kaip voratinklis, išsunkianti jėgas ir gesinanti visokias iniciatyvas. Pavargsti, nusispiauni ir pagalvojęs emigruoji. Po kažkiek laiko, beskaitinėdamas žinias iš Lietuvos frontų, supranti, kad žingsnis buvo teisingas.
Anarchistui – taip, jūs teisus ir daug kur su jumis sutinku. Ir ką gi? Nieko nedarant, reikalai visada linkę eiti chaoso link. Tuo labiau, visada reikia užduoti pagrindinį klausimą – o kam tai naudinga?
Gal išvardiname viešai, eilės tvarka, pagal sąrašą, kam naudingas dabartinis chaosas Lietuvoje? Ko gero sąrašėlis būtu ilgas, taigi ką nors pakeisti reikia jei ne revoliucijos, tai bet jau kažko gana drastiško. Ir kas tai galėtu padaryti?..
on 2011.05.23 at 13:56
· Nuoroda
Ar matot kokiu nors skirtumu nuo LT?
Greece must have one of the worst public sectors in Western Europe as far as efficiency is concerned. This is more evident in the parts of the public sector where the work is mostly paperwork – which means, utilities are relatively more efficient than the rest. The Greek Statistical Authority is a particular disgrace. A real shame.
The above is a stone-cold real fact, as they say across the pond, and not some ideologically-driven statement. One of the reasons that Greece was “first in crisis” among Eurozone members is the wretched state of the Greek public sector, a state to which it’s been brought by chronic corruption, nepotism and partisan politicking. As citizens of this country, we carry our share of blame in full.
Trumpai tariant trumparegiai parazitai (nebutinai su kazkokiais ten toliau siekianciais tikslais – svarbu trobele ant ezero kranto pasistatyt ir pan.) ir kleptokratai nujoja “valstybe” iki agonijos.
on 2011.05.24 at 0:45
· Nuoroda
Manau visuotinis chaosas Lietuvoje ir Europoje naudingas jėgoms, siekiančioms didesnės ES centralizacijos.
on 2011.05.24 at 2:49
· Nuoroda
Taip, Lietuvos mastu tai parazitizmas. Bet Europos mastais, jei nekalbėti apie Graikiją ar Italiją, centralizvimas ir new world order, ką mėgsta paminėti Sarkozy, Obama ir kiti veikėjai – kur kas rimčiau ir, sakyčiau, daug blogiau.
Jeigu anksčiau keliai vesdavo į Romą, tai dabar į Bilderbergo klubą. Klubo tikslas – absoliutus monopolis – pasaulinė vyriausybė. Priemonės tikslui pasiekti – JAV ginkluotosios pajėgos ir pasaulinis ekonomikos kolapsas. Kol kas viskas pagal planą
on 2011.05.24 at 12:17
· Nuoroda
Kad USA tampa/-o policine valstybe, ir kad jai burtu lazdele pamojavus griuna diktaturos ir “demokratijos” tai jo. Arba pseudo “nepriklausomu” valstybeliu “vadovai” daro “tai kas teisinga”.
Algoritmas visad tas pats: “ivedam demokratija/diktatura”, – svarbiausia pastatyt kazka sukalbamo (arba priverst sneketis).
Tada pasiima realiu gerybiu,duodam $ popiereliu; arba skolina tu paciu $ popiereliu, ir aiskina ka toliau daryt.
Problematiskos yra tos salys, kuriose:
1.Ner centralizuotos ‘valdzios’ (tiksliau kokio nors elito, kuri butu galima prispaust) (del to ner su kuo sneketis ir ner ka priverst) – pvz. Afganistanas
2.Ideologizuotos ant tiek, kad nei $ nei grasinimai neveikia (Iranas, Siaures Koreja, Kinija,Venesuela, Kuba,Libija).
T.y tokiu nei itikinejimai, nei papirkinejimai neveikia. Telieka 3 – jegos panaudojimo budas(Irakas,Libija)(decentralizuotose ala Afganistanas neveikia ir sitas).
Taciau retorinis klausimas su Kinija lieka.Sitie nelabai panasu kad sneketusi su UK-USA-Fr-De geopolitiniais klausimais.Ir turi savo tie istoriniu tiek kulturiniu tiek pletros viziju.As sita sali laikau fundamentalia USA (tiksliau uzkulisiuose valdanciu itakingu psichopatu) problema. Nes tiek ekonomine prasme, tiek karine, tiek populiacijos prasme sita salis yra unikali.
on 2011.05.21 at 20:13
· Nuoroda
Smokas: nori kad autorius partija kurtu?
Gal keletas protingu zmoniu perskaitys, padiskutuos dar su keletu. Informacija turi savybe greitai sklisti ir daugintis, todel kiekviena izvalga ir viesai isakyta mintis svarbi.
on 2011.05.23 at 14:03
· Nuoroda
1.” Revoliucija zudo savo vaikus” – laiko klausimas kada idejinius pakeis socialiai adaptavesi parazitai (ziurekit kas pakeite visokius ozolus, ozelytes ir pan. – adomenai,kubiliai ir zuokai)
2. Partija “per se” geriausiu atveju koki 10-15% laimetu, todel tektu deretis su kazkuom ir is pradiniu svajoniu liktu kiauras balionas.
3. Viska nuskandintu nutarimu “vykdymas” (kokie jie geri bebutu). Nzn kiek reiktu cojones(isp.) kad kaip kokioj Gruzijoj (kur atleido berods 95% milicijos savo laiku) vienu smugiu viska ismezt. Nes dabar tera lovio partija, kuri laimi vienus rinkimus po kitu.
on 2011.05.21 at 22:02
· Nuoroda
Informacija linkusi netik plristi bet ir issikreipti
)
on 2011.05.23 at 16:33
· Nuoroda
Ačiū visiems už komentarus.
@Smokas – ne tiek svarbu “viską įgyvendinti”, kiek svarbu ginti vertinimo kriterijus dalykams, valdžios (su prostitucine žiniasklaida) bandomiems prastumti/parduoti dabar. LT lyderiai šiuo metu demonstruoja “atvirą poziciją” – gal ir reikėtų eurą įvesti, o gal užtektų tik pačius kriterijus įvykdyti – atvirumą lobizmui.
@Undrius – taip, techninio progreso (interneto ir soc.tinklų) dėka visuomenė vis labiau “laidi” informacijai. Tai nereiškia, kas visa informacija pasiekia visus (tai būtų perkrovimas), bet tikrai padidina idėjų sklaidos efektyvumą. Pvz. (ar ne fenomenas?) mes kalbamės nebūdami asmeniškai pažįstami.
@bst – revoliucija “žudo” savo vaikus, jei šie po revoliucijos tikisi kažko daugiau, nei personalinių pensijų. Taip ir turi būti, tai normalu.
Pasaulio įvykiai pirštu prikišamai rodo – tradicinės partijos yra archaiškos organizacijos, tinkamos tik konformistinei politikai. Daugiapartinė sistema seniausiai įdiegta visose valstybėse – tiek tose, kuriose neseniai įvyko revoliucijos (‘afrikos pavasaris’), tiek tose, kuriose vyksta (Ispanija), tiek ten, kur nevyksta – pvz. Rusijoje. Gal tik Šiaurės Korėja ir Kinija plutokratijos iki daugiapartinio pliuralizmo lygmens dar “nepakėlė”.
Interneto eroje partijų nebereikia niekam, išskyrus jų narius. Užtenka nedidelei grupei bendraminčių turėti ‘cojones’, elementarių marketingo ir vadybos žinių, ir vyksta permainos.
Jau kuris laikas manau, kad Lietuvoje, kur iki šiol neįvyko nei vienas “iš apačios” suorganizuotas referendumas, turi būti pakeltos referendumo įstatymo girnos. Galvoju, kad referendumų (kaip tikros politiškai nepakankamai atstovaujamos rinkėjų valios realizavimo galimybės) įvedimas/atgaivinimas gerokai kilstelėtų reikalavimus LT politinei kultūrai ir teigiamai įtakotų bendrą politinį tonusą.
Matau paprastą ir labai suprantamą taikinį politinei iniciatyvai ir internetinei akcijai.
Ką galvojate?
on 2011.05.24 at 0:12
· Nuoroda
man rodos, masiškai organizuotis visai nesudėtinga, tačiau tam iš principo netinka jokia sudėtinga idėja.
o kol kas aiškios idėjos, apie ką reiktų organizuotis, nėra, ir kaip pasakė bst, “priemone patampa tikslu”.
Vienas iš labiausiai matomų organizatorių buvo a.a.K.Čilinskas (žinoma savaip netobulas, kaip bet kuris iš mūsų, bet nemažą judėjimą užsukęs).
Palengvinti kvalifikacinius reikalavimus referendumams reikštų, kad įstatymų “viešuosiuose pirkimuose” įteisintų politverslininkų partijos rizikuoja prarasti valdžios monopolį rinkėjų naudai. Kas savo noru užsidės kilpą ant kaklo? Gal kas iš partijų tuo pačiu atsisakys verslo finansavimo? Pvz. koks libsąjūdis, turintis 1,2mln. Lt. skolos po paskutinių rinkimų?
on 2011.05.23 at 21:18
· Nuoroda
Anarchiste, gal per tiesmukiškai pasakysiu, bet tamstą, kiek seku pačio tinklaraštį, aš vertinu kaip ekspertinio ir kritiško mąstymo žmogų, tik ne kaip masių vedlį ar kokios idėjos populiarintoją. Čia aš randu naudingos informacijos, žvilgsnį kitu kampu, bet nepriimu viso tai kaip svarios jėgos kuri įves kitas žaidimo taisykles. Trumpiau tariant – Jūsų mintys per sudėtingos masėms. Masės supranta paprastus lozungus, emocijų kurstymą ir nušvilpia ekspertus. Be to reikia turėti resursų. Galite pagalvoti, kad aš prieštarauju sau pačiam prieš tai “priekaištavęs” pačiam pasigendąs realios veiklos. Nieko panašaus. Mano mintis buvo tokia – kaip blaiviai mąstantis stebėtojas galėtumėte pabandyti tiesiog paprognozuoti kokios naujos srovės ir jėgos neš mūsų laivelį. Kas bus naujų žaidimų režisieriai mūsų platumose nuo Talino iki Novosibirsko ? Koks naujas Leninas-Stalinas-Chodorkovskis perisi šiltai ir laukia savo išėjimo į sceną ? Kas pasinaudos vis žemėjančiu slėgiu socialinėje atmosferoje ir trenks žaibu ?
on 2011.05.24 at 8:51
· Nuoroda
Kai kurios mintys įdomios, bet nelogiškos. Mano nuomonė apie autoriaus siūlymus papunkčiui.
a) toks valstybinis bankas arba būtų neįgalus arba pats taptų korupcijos lizdu. O nurodyta problema yra bendresnė viešųjų pirkimų problema. Padarytų valstybinės įstaigos normalų konkursą bankinėms paslaugoms pirkti – gautų tokias kainas, kokių niekuomet toks valstybinis bankas nepasiūlytų.
b) Fizinių asmenų bankroto įstatymas žinoma būtinas.
c) Sakyčiau, kad nesamonė. Už pelno mokesčio panaikinimą tiesa balsuočiau ir aš, nes to mokesčio suma iš esmės priklauso nuo finansininkų kūrybingumo. Automobilio mokestis irgi turi logikos. Bet va prasmės dabar visų taip mylimo NT mokesčio tai aš nematau. Pajamų, PVM mokesčiai man vis tik atrodo pakankamai logiški ta prasme, kad jie priklauso nuo mano pajamų. Gaunu daugiau pajamų – moku daugiau mokesčiu. Ir atvirkščiai. O turto mokestis – dar vienas korupcijos lizdas su dirbtiniu vertės sumažinimu tam kam reikia.
d) netikiu aš mūsų politikais dar tiek, kad patikėčiau jiems mūsų pinigų politiką. Prisiminkim kokia “puota” vyko prieš krizės pradžią. O čia dar mes jiems duotume galimybe atsispausdinti popierukų. O dar ir nepamirškim tarptautinių valiutos spekuliantų. Goldman Sachs kiek pamenu prieš zlotą pakankamai normaliai pažaidė. O kas būtų jei tokių išteklių spekuliantas užsiimtų litu? Gautųsi tuomet, kad pinigų politiką vykdytų ne Lietuvos bankas, bet GS valiutų spekuliantai.
on 2011.05.24 at 12:09
· Nuoroda
Atsakau papunkčiui:
Žemais įkainiais aptarnaujančiam transakcijas ir pagal nustatytas taisykles teikiančiam hipotekos paskolas operatoriui tapti korupcijos lizdu būtų gana sudėtinga.
Aha. Pelno mokesčio absurdiškumą regis suprantame panašiai. Automobilių mokesčių logiką tikiuosi irgi (tarša ir triukšmas gali būti apmokestinami ir per degalų akcizą, bet “vietos ant asfalto” komponentas turėtų būti kiekvienam kėbului. Kiekvienas užimtas gatvės/šalikelės/kiemo/stovėjimo aikštelės kvadratinis metras yra baigtinis, kainą turintis resursas).
NT mokesčių logika mažiau akivaizdi. Labai trumpai – jeigu žemė ir NT neapmokestinami, tai jie natūraliai tampa spekuliacinio kapitalo parkavimo objektu su dramatiškomis pasekmėmis – žemės ir NT kainos kyla, tiesioginiai naudotojai (gyventojai, įmonės) dėl jų priversti konkuruoti rinkoje su spekuliaciniu kapitalu ir permokėti (našta realiajai ekonomikai), spekuliacijos finansuojamos skolintais pinigais (NT burbulai) destabilizuoja finansų sistemą, iškreipia paklausą ir kuria darbo bei kapitalo misalokacijas. Tuo tarpu valstybė užleisdama NT mokesčio privilegiją bankams priversta didinti mokesčius kitur – kaip taisyklė darbui. Rezultate įeinama į investicijoms ir darbui nepalankios ekonomikos stuporą: svarbiausi produktyviai ekonominei veiklai reikalingi resursai – žemė ir darbas tampa santykinai per brangiais ir nepatraukliais investavimui.
Plačiau apie tai diskutuota čia, Jums gal vertėtų pasiskaityti.
Problema super aktuali. Vidutinis valandinis uždarbis Lietuvoje sudaro 2,74 euro, o ES – 13,38 euro. Gerą trečdalį to atsilikimo manau galime priskirti iškrypimams dėl žemės mokesčio (t.y. modernaus NT mokesčio) nebuvimo.
Paprastai pinigų politika patikima ne politikams, o dedikuotiems profesionalams. Valiutų valdyba YRA pinigų politika, tik labai jau nevykusi. Lietuvoje yra žmonių, kurie tikrai sugebėtų geriau. Savarankiška pinigų politika yra kur kas daugiau, nei tik pinigų spausdinimas, ir visiškai nėra pagrindo galvoti, kad piniginio suvereniteto susigrąžinimas būtinai turėtų virstų finansine apokalipse. Tai nežinia kieno įteigtas nepilnavertiškumo kompleksas, vertėtų nuo jo išsigydyti.
on 2011.05.24 at 13:15
· Nuoroda
Tavo viena iš didesnių loginių klaidų yra ta, kad tu kaltini dabartinę valdžią nekompetetingumu, tačiau tavo daugeliui pasiūlymų įgyvendinti reikalinga žymiai “geresnė” valdžia nei dabar yra. Tai nerealu. Todėl aš visuomet už “buhalterinius” mokesčius ir įstatymus kur nelieka vietos interpretacijai ir atitinkamai korupcijai.
Aš beje dirbau valstybiniame banke. LVKB. Būtent tuo laikotarpiu kai jo veikla buvo apribota – kaip minimum negalėjo teikti paskolų. Ir kas vyko – komerciniai bankai aktyviai atiminėjo klientus sakydami, kad jei nori paskolos – kelk savo sąskaitą pas mus. Taip pat vyktų ir su tavo siūlomu banku. O likus vien valstybinėms įstaigoms pavedimo savikaina pasidarytų tokia, kad iš mūsų mokesčių reiktų subsidijuoti pavedimus. Korupcijai vietos sakai nėra? Įdarbinam penkis arba septynis pavaduotojus, trisdešimt skyrių vadovų ir t.t. Toliau vardint?
O tavo litaniją apie NT mokestį paneigia kad ir JAV pavyzdys. Mokestis yra, o burbulas ne blogesnis nei pas mus. O be to toks pavyzdys – nusipirkau aš butą prieš n metų Užupyje ir dabar jo vertė pakilo dvidešimt kartų. Kodėl aš staiga turėčiau mokėti dvidešimt kartų didesnį NT mokestį? Ir kodėl turėčiau keltis lauk jei aš čia gyvenu jau n metų ir visus komunalinius mokesčius sąžiningai moku?
Apie patikėjimą profesionalams nejuokink. Tuos profesionalus skersai/išilgai polikai kontroliuotų. Plius norint surinkti tikrai gerus ir tinkamus profesionalus jiems reiktų mokėti tokius atlyginimus, už kuriuos eiliniai rinkėjai kaipmat užgriaužtų bet kokią partiją.
Tai nėra nepilnavertiškumo kompleksas. Deja mano nuomone tai realybė su dabartiniais rinkėjais ir politikais.
on 2011.05.24 at 14:55
· Nuoroda
Ats.:
Šiuo metu komercinių bankų transakcijų įkainiai nesveikai dideli, o kreditas užrištas. Jeigu kokia pusė dabartinių komercinių bankų klientų (valstybinis sektorius plius dalis privataus) perkeltų sąskaitas į valstybinį, komerciniams bankams reikėtų pasisrinkti tarp aptarnavimo įkainių mažinimo, kreditavimo, arba privalomųjų rezervų praradimo. Ką bepasirinktų (prarandamus rezervus tektų pildyti piniginėmis injekcijomis iš užsienio), ekonomikai būtų naudinga.
JAV prastas pavyzdys. NT mokestis mažas ir kreivas.
Todėl, kad buto Užupyje pabrangimą ne uždirbai, o gavai dovanų iš ekonomikos.
on 2011.05.24 at 15:47
· Nuoroda
Manyčiau, kad žymiai paprasčiau būtų padaryti realesnę konkurenciją tarp bankų (kad ir tas pats paslaugų pirkimo konkursas) negu įkurti normalų konkurentą komerciniams. Normalų tai nesubsidijuojamą dėl neaiškių išlaidų, bet ir įgalų konkuruoti.
JAV NT mokestis nėra toks ir mažas. Bet kuriuo atveju tavo teiginys paneigtas – mokestis yra, burbulas gerulis irgi yra.
Tai tu dėl NT mokesčio man atsakyk į klausimus:
– kodėl turėčiau n-tąjį kartą mokėti kažkokį mokestį už tą patį butą?
– ką siūlai daryti jei mokesčio nesugebu sumokėti? Na visiškai atsitiktinai papuoliau į pabrangusį rajoną.
– kiek dar kartų 75 metų bobulytė būtų idurta taip priverstinai keisdama butą į kitą rajoną?
Kažkaip totaliai nelogiškai ir neskaidriai man atrodo toks “pabrangimo” apmokęstinimas.
on 2011.05.24 at 15:57
· Nuoroda
Valstybinio komercinio banko tikslas yra ne konkuruoti su komerciniais, o atimti iš jų ir ekonomikai grąžinti nepelnytai gaunamą rentą.
Mano teiginys logiškai nepaneigtas, bet toliau čia dėl to nesiginčysiu. Visi Jūsų užduodami klausimai atsakyti ankstesnėse diskusijose.
on 2011.05.24 at 21:36
· Nuoroda
Pabūsiu įkyrus.
Išdėliokite variantus pagal įvykdymo paprastumą ir galutinį rezultatą:
1. Valstybinio banko įsteigimas.
2. Konkursas bankinėms paslaugoms pirkti.
3. RRT analogas bankams. Lietuvos bankas? Bet aš apie įgalų.
Niekuomet neteko skelbti normalaus tikro konkurso kam nors pirkti? Be jokių otkatų. Man teko. Kelis. IT įrangai. Aš buvau apakęs kiek tiekėjai gali nuleisti kainą tokiu atveju.
Dėl pajamų/turto mokesčių dar pasiginčysim kitam kokiam įraše.
on 2011.05.25 at 13:49
· Nuoroda
Atsakymai priklauso nuo to, kokią problemą būtų siekiama išspręsti. Jeigu problema būtų tik viešųjų pirkimų lygio – išpūsti keleto įmonių (bankų) paslaugų įkainiai valdiškoms institucijoms,- sprendimas galėtų būti dailesnių konkursų tų įmonių paslaugoms organizavimas + didesnis viešumas.
Jeigu problema tame, kad valstybės politiką jodo, o ekonomiką gręžia užsienio savininkams priklausančių pinigų institucijų kartelis, tuomet reikia kalbėti apie visai kito lygio ir radikalumo sprendimus.
on 2011.06.6 at 14:02
· Nuoroda
Dėl naujų mokesčių įvedimo – žemės ir turto būtų nelabai teisingi aplamai, (dabar, laikinai, gal ir teisingi) – už sąžiningai įsigytą turtą jau sąžiningai sumokėta (jei jis būtų sąžiningu darbu gautu atlyginimu įsigytas).
Už automobilius – visiška nesąmonė – gal dar už a.numerio nuomą?). Juk daugiau būtų teisinga už teršimą, ir už kelio dangos gadinimą. Todėl geriau būtų kiek padidinti akcizą – kas važiuoja ir teršia orą – tas daugiau ir moka.
visa kita – labai logiškai išdėstyta ir nuosekliai ir realiai pasiekiama.
Tiesa, dėl finansų ir bankų – jei egzistuioja šalyje kitokie bankai, nei valstybiniai – tai pelno mokesčius neįmanoma panaikinti – bankai turi mokėti už savo atliekamas machinacijas. Jei valstybiniai – tai tokia sistema būtų puikus sprendimas – ką jie uždirba – neprapuola, bent jau nedirba prieš valstybę, t.y. taip, kaip pelnas, atitekęs priešiškoms valstybei struktūroms.
on 2011.06.6 at 15:09
· Nuoroda
@Xenon:
Žemės (ar prastesnėje versijoje – NT) mokesčio logika yra gerokai kontraintuityvi. Kodėl tie mokesčiai makroekonomiškai geri, argumentavau įraše apie gerovės valstybę. Kas link teisingumo aspektų – mokesčiai yra paklausos perskirstymo sistema, dabartiniame pavidale (neefektyviai ir neteisingai) didžiausią naštą užkraunanti legaliai ir sąžiningai veiklai. Turto mokesčiai šia prasme teisingesni, nes yra skaidrūs, paprasti, apmokestina ir legaliai, ir nelegaliai uždirbtą turtą.
Automobilis rūdija šalikelėje, trukdo kitiems važiuoti/parkuotis, ir nemoka jokio degalų akcizo. Metalo laužo kiemuose ir šalikelėse problema visiškai lengvai išsprendžiama automobilių registracijos mokesčiu, atitinkamai mažinant degalų akcizą. Dabartinė alternatyva – po namų kiemus šmirinėjantys apdulkėjusių automobilių surašinėtojai man neatrodo patraukliai.
Nėra jokio efektyvaus būdo surinkti iš bankų pelno mokesčius, bet kokios pastangos ta linkme iš anksto pasmerktos žlugimui. Ką galima ir reikia daryti, tai riboti (oficialaus) bankų kartelio iš ekonomikos sunkiamą rentą paliekant jiems patį minimaliausią jų misijai atlikti būtiną privilegijų rinkinį.
Privačių bankų misija ir vienintelė naudinga funkcija ekonomikoje – būti efektyviu realiųjų išteklių paskirstymo (per kreditą) ekonomikoje varikliu, užsidirbant už prisiimamą riziką ir ekspertizę, patiriant nuostolius dėl klaidų. Mikroekonomikos lygmenyje kreditavimo rizikos negalima patikėti valstybiniams bankams ar kokioms ekonomikų ministerijoms dėl visiems suprantamų – nekontroliuojamumo ir neatsakomybės – priežasčių.