Normalaus fizinių asmenų bankroto prie šitos valdžios neturėsime
Dar 2008-ųjų spalį parengtas fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas bankams neatrodė naudingas, todėl iki šiol jo neturime. Prieš bankroto galimybę pasisakant Lietuvos banko, Bankų asociacijos, LLRI ir Vyriausybės atstovams (dar ne laikas; projektas pavėluotas; sukuria prielaidas piktnaudžiavimui; gali pažeisti teisėtus kreditorių lūkesčius), Seimo Ekonomikos komitetas 2009 m. gruodžio 16 d. paskelbė Išvadas Nr. 108-P-46 Dėl Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų įstatymo projekto XIP-450, grąžino projektą iniciatoriams tobulinti ir pasiūlė Vyriausybei parengti asmenų nemokumo koncepciją.
Parinkau keletą išvadų dokumento fragmentų.
LLRI pozicija:
Įstatymo priėmimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas turėtų neigiamų pasekmių bendrai ekonominei padėčiai, iškreiptų racionalų ekonominį elgesį, didintų skolinimo rizikingumą ir todėl potencialiai paslaugų kainą bei skatintų piktnaudžiavimą bankrotu. Fizinių asmenų bankroto instituto įteisinimas prisidėtų prie netinkamų žmonių lūkesčių formavimo ir žmonės būtų neakivaizdžiai skatinami priimti rizikingesnius sprendimus. Motyvų įteisinti fizinių asmenų bankrotą nepakanka. Dalį fizinių asmenų bankrotui keliamų tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis (ribotos atsakomybės juridinio asmens institutas). Dėl šių priežasčių tikslinga nepritarti Įstatymo projektui bei atsisakyti bet kokio fizinių asmenų bankroto instituto įteisinimo.
Lietuvos bankų asociacija:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pateiktos išsamios pastabos ir pasiūlymai tik patvirtina, kad Įstatymo projektas parengtas labai skubotai ir turėtų būti grąžintas rengėjams tobulinti. Lietuvos bankų asociacijos narių specialistai pasirengę prisidėti prie šio proceso teisinės bazės tobulinimo ir dalyvautų darbo grupės darbe tobulinant Įstatymo projekto nuostatas. Manome, kad skaidrus šio Įstatymo projekto nuostatų aptarimas dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms padėtų parengti sprendimus optimaliai subalansuojant teik nemokaus fizinio asmens, tiek kreditoriaus interesus.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos:
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad abejotina, ar įstatymo projektu tinkamai įvertinami kreditorių teisėti lūkesčiai, nes įsigaliojęs įstatymo projektas būtų taikytinas ir tiems skoliniams įsipareigojimams, kurie atsirado iki įstatymo įsigaliojimo. Pagal teisėtų lūkesčių principą, kuris yra tiek Europos Sąjungos teisės bendrasis principas, tiek ir vienas iš pagrindinių nacionalinės konstitucinės teisės principų, asmenys, kuriems teisės aktais buvo suteiktos tam tikros teisės arba sukelti lūkesčiai, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šias teises bei lūkesčius, jei veiks teisėtai, jie galės įgyvendinti bent jau tam tikrą laiką. Šis principas glaudžiai susijęs su įgytų teisių apsaugos principu, pagal kurį turi būti apsaugomos teisės, įgytos pagal galiojančius teisės aktus.
Lietuvos bankas:
Jei įstatymo projektas būtų svarstomas, siūlome atsižvelgi į visas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2009 m. balandžio 7 d. Išvadoje dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto Nr.XIP-450 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. balandžio 21 d. rašte ,,Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto Nr.XIP-450 atitikties Europos Sąjungos teisei” pateiktas pastabas, taip pat nustatyti, kad įstatymas nebūtų taikomas skoliniams įsipareigojimams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo, ir įstatymo įsigaliojimą nustatyti ne nuo 2010 m., o nuo 2012 metų.
Teisės institutas:
Projekto 10 straipsnio 3 punkte numatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso pabaigos nėra praėję penkeri metai. Numatytasis penkerių metų terminas yra neprotingai trumpas ir dėl to gali atsirasti nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kai asmenys dėl nesąžiningumo neapdairiai prisiiminės turtines prievoles, tikėdamiesi išvengti jų vykdymo atlikus bankroto procedūrą. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo turėtų būti numatytas ilgesnis terminas, pavyzdžiui 10 metų.
2010 m. balandžio 18 d. Vyriausybė paskelbė nutarimą Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijos patvirtinimo. Keli fragmentai:
5. Esama situacija, kai Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato nemokaus fizinio asmens bankroto galimybės, neatitinka nei paties nemokaus fizinio asmens, nei jo kreditorių interesų. Fizinis asmuo, negalintis padengti savo skolų, neapsaugotas nuo nuskurdimo. Išieškojimas iš jo turto gali būti atliekamas neribotą laiką. Toks fizinis asmuo nesuinteresuotas turėti legalų pajamų šaltinį, oficialiai įgyti turto, nes išieškant skolas šio turto netektų. Taigi skolininkas linkęs dirbti nelegaliai, įgytą turtą registruoti kitų asmenų vardu. Toks asmuo neribotam laikui paliekamas neapibrėžtoje padėtyje. Kadangi tokio teisinio reguliavimo nėra, neįmanoma subalansuotai tenkinti visų kreditorių reikalavimus, nes skolininkas dažniausiai gali atsiskaityti tik su tam tikrais kreditoriais, o gautos lėšos nepaskirstomos visiems kreditoriams. [...]
13. Įstatymas nustatys, kad inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą galės pats fizinis asmuo ar kreditorius. [...]
16. Įstatymas nustatys, kad turi būti parengtas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas (toliau – Planas). [...]
20. Plane turėtų būti nurodyta:
20.1. kreditorių reikalavimų patenkinimo trukmė – ne ilgiau nei 10 metų;
20.2. kreditorių reikalavimų patenkinimo ir kitų išlaidų apmokėjimo grafikas, kuriame numatyta, kokia suma per tam tikrą terminą ir visą bankroto procesą sumokama fiziniam asmeniui, kiekvienam kreditoriui, kiek lėšų skiriama bankroto administravimo išlaidoms padengti;
20.3. numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas ir pradinė turto pardavimo kaina;
20.4. numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos;
20.5. lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autorine teise, už teisę į išradimą, dividendai, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ir per visą bankroto procesą;
20.6. kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui priklausančių lėšų naudojimas (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų lėšos privalomiesiems mokėjimams, susidariusiems bankroto proceso metu, teisės aktų nustatyta tvarka mokėti); [...]
24. Įstatymas nustatys, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu atlieka teisės aktų nustatytas pareigas, tarp jų:
24.1. pateikia bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus;
24.2. per Įstatyme nustatytą terminą uždaro visas savo sąskaitas kreditinėse įstaigose ir perveda jose esančias lėšas į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą;
24.3. per Įstatyme nustatytą terminą nurodo savo darbdaviui (darbdaviams), kai fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla – savo partneriams ir kitiems asmenims, mokantiems jam priklausantį atlyginimą už naudojimąsi autorine teise, už teisę į išradimą, kad visos jam priklausančios lėšos (darbo užmokestis, atlyginimas ir kitos) turi būti pervedamos į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą;
24.4. pasikeitus finansinei būklei (pavyzdžiui, padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigus ir (ar) materialines vertybes, gavus apdovanojimus, dovanas ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais) per tam tikrą terminą apie tai informuoja bankroto administratorių, kad jis imtųsi priemonių Planui patikslinti;
24.5. pasikeitus gyvenamajai vietai, per tam tikrą terminą praneša bankroto administratoriui naujos gyvenamosios vietos adresą.
Bankroto inicijavimo teisę suteikiant kreditoriams, koncepcijoje siūlomi skolininko teisių suvaržymai virsta dešimties metų sustiprintu (agresyvesniu, nei dabartinis) išieškojimu. Gal būtų logiška tokį įstatymą paversti baudžiamojo kodekso dalimi,- tiesiog priskirti nemokumą prie kriminalinių nusikaltimų?
Formuojasi “Lietuva 2030″ vizija:
Ketvirtadalis lietuvių – skolininkai ir bedarbiai, nemokantys privalomojo sveikatos draudimo. Kreditorius – valdžia, turi teisę skolininkams inicijuoti fizinių asmenų bankrotą su dešimtmečiais skolos grąžinimo planais ir totaliniu uždarbio konfiskavimu. Tie, kas nesugeba pabėgti į užsienį arba pasitraukti į pogrindį (šešėlį), bando maitintis konkorėžiais, o supratę, kad ilgai netvers, dėkingai priima galimybę kraustytis į miško eksportą aptarnaujančias darbo stovyklas.
Bubiliui tuo metu suteikiama ekonomikos Nobelio premija už pavyzdingiausią pasaulyje resursus eksportuojančios ekonomikos sukūrimą diržų užveržimo būdu. Įvertinus auksu ir cigaretėmis pagrįstų piniginių mainų sistemų panašumus, LLRI gauna tarptautinius grantus efektyvių rinkos santykių konclageriuose propagandai.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas
- Kubilius apie fizinių asmenų bankrotą
- Susitarimų laisvė
- Bankai patiria ne likvidumo, o kapitalo problemas
- Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
Temos: Bankai, Baudžiava, Valdžia · Žymos: atsakomybės asimetrija, bankrotas, llri, teisingumas, valdžiažmogiai
on 2010.07.16 at 18:07
· Nuoroda
is to ka paskaiciau, atrodo kad ilgam liksim kreditoriu vergais.
on 2010.07.18 at 13:23
· Nuoroda
[...] fizinių asmenų bankroto prie šitos valdžios neturėsime anarchistas.lt Normalaus fizinių asmenų bankroto prie šitos valdžios neturėsime Liepa 18th, 2010 | Kategorija: [...]
on 2010.07.21 at 9:09
· Nuoroda
Šiandien delfyje straipsnelis rašo, kad yra naujas projektas. Lažas ne dešimčiai, o penkiems metams ir pan.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/priemus-bankroto-istatyma-zmogus-skolu-atsikratytu-per-5-m.d?id=34678965
on 2010.07.21 at 13:23
· Nuoroda
Seimo duomenų bazėje kol kas jokio naujo įstatymo projekto nesimato.
on 2010.07.22 at 0:32
· Nuoroda
O dabar jau matosi. Bet skubotai permetus akimis komitetų išvadas – šviesios kloties tokiam projektui nenusimato. Tos pačios išvados iš LLRI ir t.t.
on 2010.08.4 at 15:20
· Nuoroda
Nesimato. Seimo duomenų bazėje paskutinis dokumentas – balandžio koncepcija.
on 2010.07.21 at 10:16
· Nuoroda
2030 vizija
. Tik del medzio pramones suabejociau, labiau tinkamas uzsiemimas mums, mano poziuriu, atlieku perdirbimas.
on 2010.09.24 at 13:09
· Nuoroda
Beje, (2010.08.04, vz.lt) Latvijos prezidentas pritarė bankroto įstatymui
on 2010.10.5 at 2:58
· Nuoroda
[...] Lietuvos “dešiniųjų”-”liberalų” koalicija, turėdama geresnes startines pozicijas, pridarė per krizę daugiau ekonominių ir politinių klaidų; vienas ryškiausių kontrastų lyginant su latviais buvo padlaižiavimas bankams vilkinant fizinių asmenų bankroto įstatymą, [...]
on 2011.06.4 at 17:58
· Nuoroda
[...] 1) netvarkinga finansų sistema turbūt klastotų apskaitą, slėptų bankų balansuose blogų paskolų nuostolius, dalį savo įsipareigojimų galbūt perkeltų į valstybės apdraustus indėlius, 2) neskaidri finansų sistema turbūt reikalautų valstybės vadovų prioritetinių „reikalų tvarkymo“ vizitų į Stokholmą, paskutinę minutę su Europos komisija derinamų ir neviešais finansinio tvarumo įstatymo poįstatyminiais aktais įteisinamų gelbėjimų, euro paramos lėšų bei valstybės iždo ir ligonių kasų laikymo komerciniuose bankuose, kartelinių susitarimų dėl bele kokių VILIBOR‘ų ir bankų operacijų įkainių, 3) finansų sistema būtų netvari, jeigu dėl koordinacijos, kontrolės ir kultūros stokos bankų sektoriui (bankų užsienio savininkams) būtų nuolat leidžiama veikti priešpastatant bankų trumpalaikius tikslus ilgalaikiams valstybės ekonominiams interesams, o politikams ir kontrolės institucijoms begėdiškai tuos trumpalaikius bankų interesus aptarnauti. [...]
on 2011.08.2 at 8:38
· Nuoroda
[...] 1) netvarkinga finansų sistema turbūt klastotų apskaitą, slėptų bankų balansuose blogų paskolų nuostolius, dalį savo įsipareigojimų galbūt perkeltų į valstybės apdraustus indėlius, 2) neskaidri finansų sistema turbūt reikalautų valstybės vadovų prioritetinių “reikalų tvarkymo” vizitų į Stokholmą, paskutinę minutę su Europos komisija derinamų ir neviešais finansinio tvarumo įstatymo poįstatyminiais aktais įteisinamų gelbėjimų, euro paramos lėšų, valstybės iždo ir ligonių kasų laikymo komerciniuose bankuose, kartelinių susitarimų dėl bele kokių VILIBOR‘ų ir bankų operacijų įkainių, 3) finansų sistema būtų netvari, jeigu dėl koordinacijos, kontrolės ir kultūros stokos bankų sektoriui (bankų užsienio savininkams) būtų nuolat leidžiama veikti priešpastatant bankų trumpalaikius interesus ilgalaikiams valstybės ekonominiams tikslams, o politikams ir kontrolės institucijoms begėdiškai tuos trumpalaikius bankų interesus aptarnauti. [...]