Libertarai
Ampersand:
24 libertarų tipai
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Menkai suvokiamos rizikos
- Škvalo padariniai
- G-20 bankininkai “pasitarė” su finansų ministrais ir nusprendė
- Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
- Siūlau neimprovizuoti
on 2010.07.10 at 20:25
· Nuoroda
Nemažai tipažų! Kiek socialistų modifikacijų atsirastų? Tur būt ne mažiau 240.
on 2010.07.16 at 5:58
· Nuoroda
Saviironija nekenkia nei libertarams, nei anarchistams.
Kas link socialistų – pastaruoju metu su dideliu susidomėjimu skaitau moderniosios pinigų teorijos (MMT) ekonomisto Bill Mitchell blogą, ir drąsiai galėčiau jį rekomenduoti pasiskaityti bet kuriam dešiniajam ar libertarui.
Mitchell’as teigia, kad šiuolaikinė valstybė pinigų politikos įrankiais gali ir privalo užtikrinti pilną gyventojų užimtumą (t.y. bedarbystės lygį, ne didesnį, nei 2%), ir gali to pasiekti išvengdama kainų infliacijos. Labai patraukli, ir svarbiausia – gerai pagrįsta kairuoliška paradigma. Iš tradicinių dešiniųjų pozicijų kritikai vargu ar įveikiama.
Vienintelis įmanomas kritiškas rakursas – tik priešpastatant MMT laisvus (laisvais susitarimais pagrįstus) pinigus. O tai – “materijos” per tolimos dabartiniams dešiniesiems ir daugumai žmonių, laikančių save libertarais.
on 2010.11.3 at 21:56
· Nuoroda
Toks teiginys – „Mitchell’as teigia, kad šiuolaikinė valstybė pinigų politikos įrankiais gali ir privalo užtikrinti pilną gyventojų užimtumą „
Na gal koks diletantas pasirodysiu nes dristu neskaitęs Mitchell darbu iškart pakritikuoti. Taip dar smagiau.
Ką reiškia pinigų politika užtikrina pilną užimtumą. Spausdiname banknotus ,statome stadionus Šeškinėje , Metro , valdovų rūmus ir dar renovuojame 20.000 penkiaukščių. Dar 1.5milijardus ikišame į Elektrenus , o 20 į Igaliną. Ar jau panaikinome bedarbystę ?
on 2010.11.4 at 7:12
· Nuoroda
MMT kalba ne apie ekonomikos skatinimą grandioziniais deficitinių investicijų projektais, o apie lėšų užtikrinimą laikino buferinio darbo vietų sukūrimui, mažiems lokaliems projektukams. Tai visai kita ideologija, daug mažesnės išlaidos, įliejamos į ekonomiką ne ilgalaikių investicinių programų vykdymui, o makroekonominiam nedarbo ir vidinės paklausos stabilizavimui.
Lyginant su normaliomis investicijomis, tos valstybės išlaidos gali būti gana neproduktyvios. Tačiau labai efektyvios kaip makroekonominis automatinis stabilizatorius.
(Papildau) Kai kurie mano, kad vietoje MMT propaguojamo buferinio darbo valstybė turėtų mokėti stipendijas už mokymąsi. Receptas skirtingas, problemos ir intervencijos poreikio pripažinimas vienodas.