Niekindami savo poetes meškų neatremsime
Visada skaitau Vladimiro Laučiaus tekstus. Pirmą sykį kritikuosiu.
K.Prunskienės liaudies šokis: „kazačiokas“ su Kremliumi
Nebuvo jokio reikalo kalbant apie rusų partijos filialo įsteigimą Vilniuje tiek daug cituoti Salomėją Nėrį. Poetė galėjo klysti, ir galėjo klysti tragiškai.
Dabartinės realijos mažai ką turi bendro su poezija. Valdžioje partija, kuri nepopuliari ne todėl, kad “ryžtingai vykdė būtinas reformas”, o todėl, kad nieko to nedarė. Buvo žmonių, kurie tikėjosi.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Totalizmas-kleptokratija-absurdas
- Mauro komentaras: šitą dieną prisiminsim ilgai
- Kreivio tragikomedija
on 2009.12.8 at 9:51
· Nuoroda
Desperatiškas K. Prunskienės pastangos sugrįžti į politinį elitą tikrai nejauku stebėti. Dar vienos kairiosios partijos steigimas Lietuvoje – apgailėtinas įvykis. Kairiojoje politinio spektro dalyje partijos jau seniai išsidalino ne tik spalvas, bet ir visus atspalvius.
Anarchistas gerai pastebi, kad lyginimas su S. Nėrimi netikslingas. Poetė tiesiog buvo pasidavusi prosocialistinei euforijai, apėmusiai didelę dalį tuometinės kultūrinės inteligentijos ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. To K. Prunskienei neprikiši.
Lietuvos politologams dar stinga gilesnio komentuojamų aktualijų supratimo. Trukdo pasaulėžiūriniia ypatumai, informuotumas, intuityvus, o kartais ir prastai paslėptas angažuotumas.Tą dažnai pastebiu ir V. Laučiaus tekstuose.
on 2009.12.9 at 9:46
· Nuoroda
Kokia jau ten kairioji partija. Tiesiog atvira kitos valstybės lobistinė grupė, kuri tačiau gali veikti ir labai efektyviai.
Žiūrėkime, kas spręs problemas ir susižers dividendus eilinio būsimo Rusijos administracinio vajaus prieš Lietuvos eksportuotojus ir vežėjus metu. Nesunkiai gali būti parengtas gal ir ne geresnių, nei dabartinės valdžios, bet populiaresnių ekonominių sprendimų paketas, pradedant kad ir nuo tų pačių pensijų.