Menkai suvokiamos rizikos
ar.devalvuosim.lt šiandien baigė publikuoti Chriso Martensono The Crash Course. Pusketvirtos valandos dvidešimties dalių įgarsinta prezentacija sutraukta iš autoriaus skaitomo 68 valandų paskaitų ciklo apie žmonijai kylančius ekonominius, energetinius ir aplinkosauginius pavojus.
Medžiaga pateikiama santūriai, autorius susilaiko nuo apokaliptinių pranašysčių, bet išsako pagrįstas abejones, jog politiniai procesai šiuolaikinėje visuomenėje pernelyg inertiški, lyginant su kylančiais iššūkiais, ir egzistuoja reali didelio masto krizės grėsmė.
Suprantantiems angliškai labai rekomenduoju skirti laiko ir peržiūrėti visą kursą. Keletas žemiau pateiktų nukopijuotų skaidrių – santraukos santrauka, iš kurios galima susidaryti bent paviršutinišką įspūdį apie aptariamus dalykus.
Netvarus augimas. Kredito sistema, gyventojų kiekis ir energijos vartojimas auga eksponentiškai.
Prieinamų gamtos resursų mažėja.
Pasiektas naftos pikas. Naftos gavyba reikalauja vis didesnių energijos sąnaudų.
Vertinant naftai išgauti reikalingas energijos sąnaudas, įtraukiami ir didėjantys naftos gavybos įrangos pagaminimo energetiniai kaštai.
Kiti kurui pritaikomi energijos šaltiniai irgi energetiškai brangūs.
Nesunku pastebėti, kad diagramose trūksta gamtinių dujų, anglies, atominių ir termobranduolinių elektrinių. Tie dalykai, išskyrus termobranduolinę energetiką, aptariami videokurse.
Gamtinių dujų gavybos pikas dar nepasiektas. Anglies yra, iš jos net galima gaminti skystą kurą, bet energetiškai efektyviausios – antracito – ištekliai jau gerokai išeikvoti. Kalbant apie atominę energetiką, Amerikos (autorius – amerikietis) naftos importo energetinis ekvivalentas būtų 750 dabartinio galingumo atominių reaktorių – septynis kartus daugiau, nei jų Amerikoje yra dabar, du kartus daugiau, nei yra visame pasaulyje. Ir tai būtų elektra, ne kuras. Urano atsargų žemėje, esant dabartinėms vartojimo tendencijoms, turėtų užtekti dar kokiems keturiasdešimčiai metų.
Gana efektyvi saulės energija. Dabartiniam JAV naftos importui pakeisti, saulės energijos gamybą reikėtų padidinti 2000 kartų. Tai, vėlgi, būtų tik elektra.
Termobranduolinės jėgainės dar nesukurtos, bet tikimasi, kad jos galėtų tapti neišsenkamu energijos šaltiniu. Gal nuo kokių 2050-ųjų (?) metų.
Energetinis šokas kelia pavojų dabartinės visuomenės struktūrai.
Entropija gali lemti struktūrinę ir technologinę degradaciją.
Krizių prognozuotojai dažnai būna pernelyg ankstyvi. Tikėkimės laiko yra daugiau.
Martensonas neteigia, kad žmonija būtinai technologiškai nusiris į akmens amžių. Jo nuomone, turimų žinių ir resursų galėtų pakakti visuomenės persitvarkymui ir prisitaikymui prie senkančių resursų realybės.
Problema yra rizikos ignoravimas/nesuvokimas ir orveliška turtinė/piniginė/politinė pasaulio santvarka.
Santvarką kol kas palieku nuošalyje. Kas link energetinės rizikos – Martensonas su savo abejonėmis nevienišas.
2009.08.04. David Korowicz: Things Fall Apart: Complexity, Supply Chains, Infrastructure & Collapse.
2009.08.03. The Independent. Warning: Oil supplies are running out fast.
2009.08.06. FT Alphaville. Goldman: 2008 commodity redux coming.
Malonaus skaitymo ir žiūrėjimo.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Libertarai
- Škvalo padariniai
- Kapitalizmas be bankroto – kaip religija be pragaro
- G-20 bankininkai “pasitarė” su finansų ministrais ir nusprendė
- Siūlau neimprovizuoti
Temos: Ekonomika, Galimybės · Žymos: energetika, iššūkiai, prognozės, rizika
on 2009.08.14 at 12:33
· Nuoroda
Inteligentų pasakos, įprasti cigoniški užkalbėjimai — neatsitiktinai toks ilgas pamokslas.
Aha, dėl visuotinai mažėjančio žmogaus veiklos apsimokamumo kalta nuosavybė, gobšumas, riboti ištekliai, išvis netobula gamta, Sutvėrėjas.
Tik ne eksponentiškai augantys mokesčiai. Kadaise Stašaitis buvo paskelbęs užsakymą — mokslinį konkursą ekonomistams — apskaičiuoti, kiek kainuoja duonos kepalas. Kurią dalį jo parduotuvės kainos sudaro mokesčiai. Pasirodo, per sunkus aritmetikos uždavinėlis. Niekas neįveikė. Nors atlygis buvo rimtas.
Tik įdomu, kaip techninė įranga, žmogaus išradimai, pats beasmenis protas gali būti vis nuostolingesnis?
Kaip geležinkelis — didis žmogaus išradimas — tapo nuostolingu, velnio mašina? Kaip supilti pylimą Varėna – Alytus apsimokėjo, o dabar tuo puikiu keliu naudotis jau nebe, Alytus verčiau telieka geležinkelio aklikelis. Siaurukas, griūvantys dvarai — nebent turistams.
„Energija“ čia aišku turimi omeny atšvaitai, ne gavyba. Pasišildykim kaip šuneliai žmonių laužo atokaitoje, bet nesiimkim patys perprasti ir išgauti termobranduolinės galios.
Kiek metų jau tikimasi? Termobranduolinis reaktorius būtų buvęs sukurtas jau seniai, jei mokslininkai būtų likę privatūs, veikiantys savo turtu ir garbe, o ne suvaryti į valdiškus institutus. Tiksliau išvaryti — ten karjerą daro visai kitokie žmonės.
Taigi. Nes kliaujamės tokiais išganytojais — cigoniškų užkalbėjimų ekonomistais. Ir raudonaisiais arba žaliaisiais aktyvistais.
on 2009.10.5 at 22:13
· Nuoroda
Kodėl pirmi trys grafikai Population/Monies/Oil man atrodo klaidinantis ?
Visiškai skirtingi laiko tarpai ir tarsi parodant tris grafikus su panašiomis kreivėmis galima daryti kažkokią išvadą?
Pakoregavus laiko tarpus manau kad galima būtų pateikti tris grafikus kurie “įrodytų” priešingą teiginį?
Būtų įdomu sužinoti blog’o autoriaus nuomonę apie šį grafiką.
on 2009.10.5 at 23:32
· Nuoroda
Martensonas teigia, kad pasaulio visuomenė / žmonija iki šiol galėjo augti naudodama pigius energetinius resursus ir padirbinėdama jiems pirkti reikalingus pinigus. Procesas buvo tvarus tik tiek, kiek resursai buvo prieinami. Artėja laikotarpis, kai už resursus bus prašoma atsisikaityti kitais “tikrais”, resursais padengtais pinigais.
Tai bus visai kita pasaulio tvarka.
Daug žiauresnė.
on 2009.12.15 at 1:04
· Nuoroda
na del tos pirmo grafiku kriviu tai nesutikciau
pirma zmoniu augimas leteja ir staigiai, ir cia greiciau bus krize, kai “baby boomeriai” ishkeliaus i pensija
o visa ekonomika ant sito “uztiuninta” per paskutinius 300 metu, pvz NT pastovus brangimas.- kam jo reikes jeigu gyventoju delta X kiekis nesikecia, arba net krenta ?
o del energetikos nu ok naftos uztex ~40 metu, gal brangios naftos, duju ~200 metu
del termobranduoliniu suabejociau, jos gali taip ir niekada nebutu komercishkai realizuotos
bet yra “greitu neutronu” atominiai reaktoriai kurie tiesa kastuoja 4-5 kartus daugia, nei paprasti bet urana ar plutoni gali ispausti iki 50 kartu efektyviau, beigi nebutinai tik urana ar plutoni, galima “deginti” ir kitus sunkius metalus, netgi radioaktyvias atliekas
bet jo kas del kainos nafta/dujas isgauti kastuos daugiau
atomines irgi kastuos daugiau
gal ir yra teisybes, bet cia man rodos dar 1 ideja biski pertemta, del spekuliaciniu kainu zaliavu
gal tai ir bus aktualu bet taip po metu 10 – 50 ar daugiau jei neatsiras alternytyviu kokiu energijos sihgavimo budu
pakolkas zaidimai su saules/vejo energija neatrodo labai rimti
on 2010.05.17 at 2:37
· Nuoroda
[...] – žemdirbystei tinkamos žemės plotai, naudingosios iškasenos, ir ypač energetiniai ištekliai yra baigtiniai, gyventojų skaičius ir poreikiai tik auga. Tuo tarpu ekonomikų, pasirengusių subsidijuoti [...]