Defliacinės kredito krizės logika

Šiame įraše surinkau geriausius man žinomus defliacinės krizės paaiškinimus ir prognozes.

Hyman Minsky (1919 – 1996). Priskiriams post-Keynesistinei ekonomikos mokyklai. Suformulavo finansinio nestabilumo hipotezę, aiškinančią ekonomikos ciklus kaip visuminio skolų kaupimosi/destrukcijos rezultatą. Wikipedija:

Minsky argued that a key mechanism that pushes an economy towards a crisis is the accumulation of debt. He identified 3 types of borrowers that contribute to the accumulation of insolvent debt: Hedge Borrowers; Speculative Borrowers; and Ponzi Borrowers.

The “hedge borrower” can make debt payments (covering interest and principal) from current cash flows from investments. For the “speculative borrower”, the cash flow from investments can service the debt, i.e., cover the interest due, but the borrower must regularly roll over, or re-borrow, the principal. The “Ponzi borrower” (named for Charles Ponzi, see also Ponzi scheme) borrows based on the belief that the appreciation of the value of the asset will be sufficient to refinance the debt but could not make sufficient payments on interest or principal with the cash flow from investments; only the appreciating asset value can keep the Ponzi borrower afloat.

In Minsky’s words,

(…) It can be shown that if hedge financing dominates, then the economy may well be an equilibrium-seeking and containing system. In contrast, the greater the weight of speculative and Ponzi finance, the greater the likelihood that the economy is a deviation-amplifying system. The first theorem of the financial instability hypothesis is that the economy has financing regimes under which it is stable, and financing regimes in which it is unstable. The second theorem of the financial instability hypothesis is that over periods of prolonged prosperity, the economy transits from financial relations that make for a stable system to financial relations that make for an unstable system.

In particular, over a protracted period of good times, capitalist economies tend to move to a financial structure in which there is a large weight to units engaged in speculative and Ponzi finance. Furthermore, if an economy is in an inflationary state, and the authorities attempt to exorcise inflation by monetary constraint, then speculative units will become Ponzi units and the net worth of previously Ponzi units will quickly evaporate. Consequently, units with cash flow shortfalls will be forced to try to make positions by selling out positions. This is likely to lead to a collapse of asset values. 5

Minsky gerai suprato, kokią žalą visuomenei kelia toks cikliškumas, tačiau manė, kad užtikrinti finansinių struktūrų stabilumą (t.y. kištis į darbo ir kredito santykius) yra valdžios misija ir agitavo už didesnį reguliavimą (pdf). Manau nesuvokė, į kokį stabiliai žemą ekonomikos lygį būtų vedę pagal jo receptus įgyvendinti reguliavimai mišinyje su korupcija.

Net ir ginčijant pasiūlytus “gydymo” metodus, reikia pripažinti, kad kredito “ligų” diagnozę Minsky suformulavo taikliai ir lakoniškai.

Irving Fisher (1867-1947). Odiozinė asmenybė, žmogus, turėjęs per stiprius įsitikinimus, ir gyvenime daręs tragiškas klaidas. Visgi,

Steve Keen, Predicting the crisis: Medal winning analysts. “If they were to hand out medals for predicting the global financial crisis, the Gold Medal for having predicted the crisis must go to Irving Fisher, who in 1933 developed the “Debt Deflation Theory of Great Depressions” – a piece which remains the best description of what happens to an economy that succumbs to excessive debt in the context of low inflation. We are now reliving the horror he warned us against…

Fisher’io defliacinio proceso aiškinimas (yra Wikipedijoje, čia cituoju iš Stephen Keen blogo):

(1) Debt liquidation leads to distress selling and to
(2) Contraction of deposit currency, as bank loans are paid off, and to a slowing down of velocity of circulation. This contraction of deposits and of their velocity, precipitated by distress selling, causes
(3) A fall in the level of prices, in other words, a swelling of the dollar. Assuming, as above stated, that this fall of prices is not interfered with by reflation or otherwise, there must be
(4) A still greater fall in the net worths of business, precipitating bankruptcies and
(5) A like fall in profits, which in a “ capitalistic,”  that is, a private-profit society, leads the concerns which are running at a loss to make
(6) A reduction in output, in trade and in employment of labor. These losses, bankruptcies, and unemployment, lead to
(7) Pessimism and loss of confidence, which in turn lead to
(8) Hoardinq and slowing down still more the velocity of circulation.The above eight changes cause
(9) Complicated disturbances in the rates of interest, in particular, a fall in the nominal, or money, rates and a rise in the real, or commodity, rates of interest.

ir

Each dollar of debt still unpaid becomes a bigger dollar, and if the over-indebtedness with which we started was great enough, the liquidation of debts cannot keep up with the fall of prices which it causes.

In that case, the liquidation defeats itself. While it diminishes the number of dollars owed, it may not do so as fast as it increases the value of each dollar owed.

Then, the very effort of individuals to lessen their burden of debts increases it, because of the mass effect of the stampede to liquidate in swelling each dollar owed. Then we have the great paradox which, I submit, is the chief secret of most, if not all, great depressions:

The more the debtors pay, the more they owe. The more the economic boat tips, the more it tends to tip. It is not tending to right itself, but is capsizing.

Čia ir Minsky citatoje pajuodinti konstatavimai visiškai akivaizdūs dabar Lietuvoje ir Latvijoje. Turime “spekuliantus” – prekybininkus, naudojančius kreditą apyvartinėms lėšoms, ir negalinčius šiuo metu jo perkredituoti. Turime “ponzi” nekilnojamojo turto spekuliantus ir “ponzi” bankus. Stebime nekilnojamojo turto kainų kritimą, procentiškai didesnį, nei kredito apimčių mažėjimas. Svarbu suprasti, kad šie procesai yra nepusiausvyri, save skatinantys.

Nuo tos dinamikos niekas neatleido ir viso likusio pasaulio. Esminis skirtumas, kad turtingesnėse šalyse kredito burbulas buvo išpūstas kur kas labiau, nei Lietuvoje. Mūsų ypatybė  – pažeidžiama pinigų sistema ir originali “nukirpsim visiems, prisiūsim bankams, kas nereikalinga – savaime nukris” krizės chirurgija su šiokiu tokiu vietiniu nuskausminimu valstybės skolos auginimo sąskaita. Bėda ta, kad pacientui reikalingas ne karpymas, o detoksikacija.

Grįžtam prie ekonomistų. Richard Koo – plačiai cituojamas Nomura Research Institute vedantysis ekonomistas. The Age of Balance Sheet Recessions: What Post-2008 U.S., Europe and China. Can Learn from Japan 1990-2005 (pdf).

A balance sheet recession emerges after the bursting of a nationwide asset price bubble that leaves a large number of private-sector balance sheets with more liabilities than assets.
In order to repair their balance sheets, private sector moves away from profit maximization to debt minimization.
With the private sector de-leveraging, even at zero interest rates, newly generated savings and debt repayments enter the banking system but cannot leave the system due to the lack of borrowers. The sum of savings and debt repayments end up becoming the leakage to the income stream.
The deflationary gap created by the above leakage will continue to push the economy toward a contractionary equilibrium until the private sector is too impoverished to save any money (=depression).
In this type of recession, the economy will not enter self-sustaining growth until private sector balance sheets are repaired.

Koo teigia, kad Japonijos “prarastasis dešimtmetis” (faktiškai jau du dešimtmečiai) galėjo būti daug blogesnis, jeigu valdžia nebūtų gelbėjusi ekonomikos deficitinėmis išlaidomis, ir siūlo tą patį receptą visam pasauliui. Receptas prastas dėl kelių priežasčių:

Ką besiūlytų, defliacinę krizę su fiskalinės ekspansijos gydymu Koo aprašo gerai – keliolika metų privataus sektoriaus skolų atidirbinėjimo, bendrai apimčiai visą tą laiką mažėjant. Tas procesas (deleverage) Japonijoje vyko net esant artimoms nuliui nominalioms palūkanų normoms ir vyriausybei pumpuojant į ekonomiką pinigus. Reali kredito kaina, net prie mažiausių palūkanų, buvo didelei daliai privataus sektoriaus per aukšta, rizika – per didelė dėl vykstančios aktyvų defliacijos (turto nuvertėjimo). Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?

Lietuva atsigaus mažindama išlaidas ir eksportuodama, nes visas pasaulis atsigaus, nes pinigų spausdinimas negali nepadėti, nes taip sakė Nobelio premijos laureatai, centrinių bankų ir tarptautinių organizacijų vadovai, mūsų premjeras. Vokietija su Prancūzija jau atsigavo, akcijos kyla. Bullshit.

O gal visgi prispausdins? Mike Shedlock, investuotojas ir kultinis blogeris. Belief In Wizards Runs Deep:

Fed Subject to Real and Practical Constraints

The “central banks are powerless argument” always leads to the inevitable response: Why can’t the Fed print money and give it away to everyone. The answer is the Fed has no power to give away money to consumers, and even IF they had that power they would not do it. The reason is people would pay off their loans and banks do not want to be paid back with cheaper dollars.

The Fed will not act against its own best interests, and giving money to consumers would be doing just that. That is a practical constraint that nearly everyone misses! Indeed, look who was bailed out, it sure was not consumers, it was banks at consumer expense.

Zero-Bound interest rates is a real constraint. Recently fed Governor Janet Yellen stated the Fed wold lower interest rates if it could. Well it can’t!

Thus there are practical as well as real constraints on what the Fed can and will do. Nearly everyone ignores those constraints in their analysis.

Congress in theory and practice can give away money. Indeed, Congress even does that to a certain extent. Extensions to unemployment insurance, increases in food stamps, and cash for clunkers are prime examples.

However, those are a drop in the bucket compared to the total amount of credit that is blowing up. Take a look at the charts in Fiat World Mathematical Model if you need proof.

The key point is it is the difference between Fed printing and the destruction of credit that matters! As long as credit marked to market blows up faster than handouts and monetary printing increase we will be in deflation. Deflation will not last forever, but it can last a lot longer than most think.

A lot longer? Kiek gi tai tęsis? Stephen Keen (vienas iš pagrįstai krizę prognozavusių ekonomistų, neo-keynesistas), Rudd’s essay is on the money:

Taking 50% of GDP as a (debt) level at which normal economic activity might resume (higher than the 40% level that applied in the 1920s and 25% level of the 40s-60s), this implies that deleveraging could take anywhere between 15 years (at the accelerated 8% rate) and 30 years (at the “natural maximum” 4% rate).

Tai nieko negalima padaryti? Stephen Keen:

This is why I propose a far more radical policy to deal with the crisis than the government stimulus package that Australia and other OECD nations have followed to date. These policies are attempting to address a crisis caused by irresponsible private lending, yet they involve continuing to respect this debt. They attempt to counteract private deleveraging by running up public debt instead. And they drastically underestimate the impact of deleveraging: rather than achieving a return to growth by 2010, these policies alone are likely to result in zero or sub-zero growth for most of the next decade.

That private debt does not deserve respect. It was irresponsibly lent in the first place, and the financial institutions that lent it should pay the price–not the public nor the public purse–via deliberate debt reduction. This of course would bankrupt those financial institutions, but as should be obvious from the US experience, these institutions are effectively bankrupt already.

Kas neatsakingai skolino, turi prisiimti savo veiklos pasekmes. Reikalinga kredito sutarčių nutraukimo tvarka, išlaisvinanti fizinius asmenis nuo įsipareigojimų, su sąlyga, kad kreditoriams paliekamas užstatytas turtas. Prasiskolinusiems be užstatų reikalingas efektyvus, nesąmoningais reikalavimais neapkrautas fizinių asmenų bankroto įstatymas. Reikalingi apskaitos standartai, užkertantys ribotos atsakomybės įmonėms (tame tarpe bankams) galimybę bankrutuoti su išvogimu. Neturi būti jokių gelbėjimų ir garantijų dalijimų visuomenės sąskaita.

Arba veržiamės diržus, kol nenukonkuruosime kiniečių pigia darbo jėga.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija
  2. Krizė tęsis ilgai #2
  3. Latvijos kairieji ėjo į rinkimus su labai progresyvia programa
  4. Dombrovskis inicijuoja būsto paskolų reformą (atnaujinimai teksto pabaigoj)
  5. Bankai patiria ne likvidumo, o kapitalo problemas

Paskelbta 2009 08 22 at 3:35 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Ekonomika, Pinigai, Valdžia · Žymos: atsakomybės asimetrija, bankrotas, defliacija, iššūkiai, kreditas, rizika

9 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė shankeris
    on 2009.08.30 at 14:18
    Atsakyti · Nuoroda

    ačiū už gerą postą

  2. Parašė Rolandas
    on 2009.09.5 at 19:58
    Atsakyti · Nuoroda

    Money as Debt 2 matei ?

    http://www.youtube.com/watch?v=_doYllBk5No
    http://www.youtube.com/watch?v=pp7tiySCyb4
    http://www.youtube.com/watch?v=lG7Jjb0cw9o
    http://www.youtube.com/watch?v=0-O_yGEI_0U
    http://www.youtube.com/watch?v=6MwHgpFSQMo
    http://www.youtube.com/watch?v=vH1M1QaM6SY
    http://www.youtube.com/watch?v=4GH4OElpZtM
    http://www.youtube.com/watch?v=iqeTComdm5A

    Pažiūrėjau ir nusprendžiau panagrinėti Latvijos banko duomenis, kaip filme išdėstyti argumentai apie sulėtėjusio paskolų išdavimo pasekmes paveikė pinigų kiekį Latvijoje.
    Latvijos pinigų bazė(Grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos) nuo 2008.06 iki 2009.06 sumažėjo nuo 2.441,1 iki 1.584,8 Mln. LVL:
    http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table3.xls
    Ir tie pinigai netapo indeliais:
    http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table14a_b_c_d_e_f.xls
    Latvių skolos:
    http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table16a_b_c.xls
    Man asmeniškai daugiausiai nerimo kelia pinigų kiekio apyvartoje mažėjimo tempai. Nes kaip suprantu skolininkai bankui moka pastovaus dydžio sumas, taigi bent jau teoriškai pinigų bazės sumažėjimas 2008.06-2009.06 gali būti atkartotas ir 2009.06-2010.06 t.y pinigų bazė sumažės perpus.

  3. Parašė anarchistas
    on 2009.09.6 at 11:58
    Atsakyti · Nuoroda

    Rolandai,

    Latvija šiuo metu yra pasaulio defliacinis eksperimentas. Eksperimento esmė – kiek ilgai piliečiai iškentės vyriausybę, aptarnaujančią bankų užsienio kreditorius.

    Kaip ne keista – kenčia.

  4. Parašė Nematoma Ranka - 123
    on 2009.09.7 at 21:42
    Atsakyti · Nuoroda

    “The reason is people would pay off their loans and banks do not want to be paid back with cheaper dollars.”
    Čia nesutinku. Bankams infliacija naudinga, nors jų turtas nuvertėja, bet įspareigojimai (indėliai) irgi nuvertėja, o nuostoliai dėl įmonių užsilenkimo mažesni.

    • Parašė anarchistas
      on 2009.09.8 at 12:36
      Atsakyti · Nuoroda

      Čia nesutinku. Bankams infliacija naudinga, nors jų turtas nuvertėja, bet įspareigojimai (indėliai) irgi nuvertėja, o nuostoliai dėl įmonių užsilenkimo mažesni.

      Tiems, kurie patiria ženklų įsipareigojimų nuvertėjimą, infliacija gal ir būtų naudinga.

      Norom nenorom reikia atsakyti į klausimą, kokie bankai galėtų daryti įtaką FED’ui ir norėti arba nenorėti infliacijos. Viena iš prielaidų būtų, kad įtaką labiausiai gali daryti finansų įmonės su efektyvia balansų struktūra – įsipareigojimais, didele dalimi sutartiniais santykiais pririštais prie pelningumo, ir aktyvais, padengtais pertekliniu (repo) užstatų kiekiu.

      Jeigu kartais tokios finansinės stambios organizacijos egzistuoja (kas nors juk turi saugoti rimtus pinigus, ir koks gi saugumas be atsakomybių asimetrijos), joms nuostoliai dėl “įmonių užsilenkimo” negresia. Ir tuomet, būdamos pinigų kaupyklomis, jos nelabai suinteresuotos infliacija.

      Mish’as, žinoma, negali žinoti, kas iš FED’o įtakotojų yra sukaupęs kokią palūkanų normų (ar kokią kitą) riziką. Kai kurie gali būti sukaupę labai nemažą. Šia prasme jo paaiškinimas nėra itin solidus ar galutinis, bet sutik, savo defliacinei teorijai jis pateikia paprastą ir elegantišką argumentą. Šis mano blogo įrašas būtent ir skirtas defliaciniams argumentams.

      • Parašė Giedrius
        on 2009.09.8 at 16:30
        Atsakyti · Nuoroda

        Per daug giliai kapstot. Infliacija vyksta vienu ar kitu būdu naujai pagamintus pinigus išsidalinus (bailout’ais, teise kurti pinigus skolinant, etc.) suinteresuotom grupuotėm, joms ta infliacija ir naudinga. Kas tos grupuotės yra akivaizdu – visi bankai ir su jais susijusios įmonės, o ypač tie, kurie nuo pernai rudens pasidalino centrinių bankų nupaišytus trilijonus. O už menką tų trilijonų dalelę nėra jokių problemų tiesiogiai ar ne nusipirkti ir pasistatyti FED’o bei valdžiai priklausančių univerų priešaky keletą “ekonomistų”, kurie prikurtų siaubo istorijų apie defliacijos baubus ir paaiškintų žmogeliams apie infliacijos naudą.

        • Parašė anarchistas
          on 2009.09.8 at 19:28
          Atsakyti · Nuoroda

          Gal ir ne per giliai kapstom. FED yra šis tas daugiau, nei tiesiog dolerius “spausdinanti” brangiausiai už juos mokantiems (kuo?) bankams sistema. (Pačias kupiūras, žinia, spausdina iždui priklausanti įmonė).

  5. Parašė Anarchistas » Trapus užsilenkimas #2
    on 2009.12.29 at 19:39
    Atsakyti · Nuoroda

    [...] visiems ant ausų makaronus, tikintis, kad teigiami lūkesčiai kažkaip savaime išgelbės į defliaciją grimztančią [...]

  6. Parašė Anarchistas » Gyvulių ūkių defliacijos
    on 2010.05.17 at 2:29
    Atsakyti · Nuoroda

    [...] prie defliacijos. Pietų Europos kleptoktatijos jas finansavusių bankų stabilumo vardan turės subalansuoti [...]

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą