Trijų milijardų nepakaks
2009.07.07 Bloomberg: Swedish Banks Redeeming Latvia Unit Debt, Draft Shows
Writedowns for Swedish banks in eastern Europe, especially the Baltics, may cost 5 percent of the Nordic country’s gross domestic product, Fitch estimates.
2009.03.16, The Local: Swedish banks badly exposed to Baltic bust
Swedish banks’ lending to the Baltic states totals 500 billion kronor ($58.2 billion), including 80 billion for Nordea, the largest banking group in the Nordic region, 200 billion for SEB and 220 billion for Swedbank, figures from Sweden’s Financial Supervisory Authority showed.
2009.06.24 RGE monitor: Swedish Banks: Could They Get Burned By Heavy Baltic Exposure? 2009 pirmą ketvirtį Swedbankas patyrė 7,5%, SEB – 3,7% paskolų portfelio nuostolių. Švedijos centrinis bankas ir Finansinės priežiūros tarnyba vykdė stres testus, kuriuose švedijos bankams per 2009-2011 metus prognozuoja 30% ir atitinkamai 34% skolų portfelio nuostolių blogiausią scenarijų.
Credit losses tend to lag the bottom of a downturn by five quarters, according to FI, meaning the peak in credit losses is still to come. Given the sharp contraction in Q1 2009 and the fact that loan losses tend to lag contractions in economic growth, loan losses will likely continue to spike from current levels.
(…) The FI’s two stress test scenarios assume a 34.2% loan loss ratio in the Baltics over the three-year period from 2009 to 2011, as compared to the 10% loan losses per year in the central bank’s stress scenario.
One issue with the FI’s stress test scenarios is that they assume the economic downturn has already bottomed out. This is a big assumption. “FI’s assessment of the level and distribution of credit losses across the three-year period rests on the assumption that the economic downturn bottoms out during the first quarter of 2009.”
Ir tuose stres testuose dar nebuvo atsižvelgiama į valiutų devalvavimo riziką.
Negerai. Bankų kapitalo pakankamo reikalavimai Lietuvoje – 8%.
Kubiliui su Šarkinui laikas peržiūrėti bankų gelbėjimo programą. Trijų milijardų mokesčių mokėtojų litų šitai skylei užkišti aiškiai nepakaks.
Palyginimui, visos valstybės viešųjų finansų išlaidos per metus siekia apie 30 mlrd. Lt, šių metų pirmųjų penkių mėnesių Sodros deficitas – 1,2 mlrd. lt, svarstomas PVM padidinimas dviem procentais per metus galėtų duoti 612 mln., viešojo sektoriaus atlyginimų sumažinimas dešimčia procentų – sutaupyti 792 mln., pensijų sumažinimas dešimčia procentų – milijardą litų.
Bendras Lietuvoje veikiančių bankų paskolų rezidentams portfelis gegužę – 67,5 mlrd. lt. Dalinant švedų prognozes iš dviejų (visiems gi pasitaiko apsirikti, o ir ne visi bankai buvo vienodai agresyvūs), “konservatyvi” prognozė būtų 10 milijardų litų bankų nuostolių.
Lietuviai bankininkus myli, susiveržę diržus – minus 30% nuo pensijų ir viešojo sektoriaus atlyginimų, per porą metų žiūrėk ir padengs. Blogesniu atveju, jei prognozės pildytųsi – 20 mlrd. bankų nuostolių, minus 50% “runkeliams” tris metus.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Dombrovskis inicijuoja būsto paskolų reformą (atnaujinimai teksto pabaigoj)
- Parex gelbėjimo afera Latvijoje
- Grobstymas
- Krizė tęsis ilgai #3. Ponzi stabilizacija
- Krizė tęsis ilgai
Temos: Bankai, Ekonomika, Valdžia · Žymos: prognozės
on 2009.07.7 at 22:33
· Nuoroda
Nesuprantu, kokia prasme suplakti valstybes skola, banku paskolas ir zmoniu paskolas?
Nes pushinama ideja – biudzetas atiduodamas svedu bankams….
on 2009.07.8 at 0:19
· Nuoroda
Pasivargink perskaityti finansinio tvarumo įstatymo projektą, ir suprasi.
on 2009.07.12 at 23:32
· Nuoroda
Finansinio tvarumo įstatymo (projektas XIP-640) svarstymas Seime įvyko. Verta pasiskaityti 07.07 plenarinio posėdžio diskusijos stenogramą .
Atmetus visus politinius opozicijos suinteresuotumus (ginti visuomenės interesus, parodyti Vyriausybės ir Ekonomikos komiteto darbo broką), nesuinteresuotumus (kad kita politinė jėga skirstytų “gelbėjimui” planuojamus skirti 3 mlrd.Lt.) o kai kur tiesiog nekompetenciją, jų argumentai ir pozicija iš esmės logiški.
Pagarba E.Jurkevičiui ir V.Bacevičiui (abu TS-LKDf) nebijantiems viešai išsakyti “partijos linijos” neatitinkančią poziciją, nepaisant to kad TS-LKD pasak žiniasklaidos jau pradėjo “nuomonių valymo” akciją partijos viduje.
Zuokas šiuo atveju išstoja kaip interesų derintojas, siūlydamas kompromisą – priimkime visą paketą, t.y. imkim ir pagelbėkim bankus už 3 mlrd.Lt., bet prisidengę fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo įstatymais. Ir atrodysim geriau, ir triukšmo mažiau.
Na o prapiesorius Glaveckas varo visišką demagogiją, net nesivargindamas parinkti argumentų. Gėda skaityti – kur žodis, ten gudravimas arba tiesiog melas.
Turiu valdantiesiems vieną susijusį klausimą. Koalicija siūlo plačiai reklamuojamą Nacionalinį susitarimą . Jame sakoma: “2010 metais Lietuvoje BVP kritimas gali siekti 4 proc., o deficitas (jeigu nebus imtasi jokių veiksmų) – 13,7 proc. nuo BVP, atitinkamai 2011 metais BVP augimas pasiektų 3-4 proc, taciau deficitas išliktų didelis ir siektų 13 proc.”
toliau:
“Norint pasiekti, kad 2011 metais Lietuva būtų pasirengusi euro įvedimui (su galimybe eurą įsivesti nuo 2012.01.01), reikia nuosekliai mažinti deficitus 2009, 2010, 2011 metais, taip kad 2011 metais deficitas neviršytų 3 proc nuo BVP. Deficitus reikia mažinti ir todėl, kad deficitus viršijančius Mastrichto kriterijus finansuoti Lietuvai yra ypatingai sunku ir brangu, tuo tarpu nesiimant reikiamų veiksmų konsoliduojant viešuosius finansus, būtų sudėtinga išsaugoti pasitikėjimą tarptautinėse rinkose. Mastrichto kriterijų laikymasis yra geriausias indikatorius, kad valstybė vykdo teisingą ir atsakingą finansų politiką.”
“Jei nebus imtasi jokių veiksmų” – labai lanksti formuluotė. O jei bus imtasi? T.y. išgelbėsim vieną kitą skandinavų bankelį už 3 mlrd.Lt.? Koks bus Lietuvos biudžeto deficitas tada? Kas ir kada Lietuvoje tokiu atveju pamatys tą eurą? Nepamirškim, dar koalicija planuoja pakeliui padovanoti 2,8 mlrd.Lt. VP10-tukui už išsunktus VST.
Pabaigai belieka pacituoti šemetos Aiškinamąjį raštą prie FTĮ, kuriame yra politikų ir valdininkų pamėgta magiška frazė, privaloma visoms įteisintoms vagystėms:
“3. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti.
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma ”
on 2009.07.24 at 21:37
· Nuoroda
jokiu banko gelbejimu negali buti, tai utopija. tegul steigia nauja valstybini banka verslui finansuoti ir vidinei rinkai kurti.
on 2009.08.8 at 20:24
· Nuoroda
Valdžia neturėtų rinkos kurti ir verslo finansuoti.
Turi tik kuo mažiau trukdyti.