Lietuvos bankas atsakė
Ne taip ir netikėta. Klausimai dėl atsargų valdymo savitarpio įskaitymų rizikos buvo suformuluoti gana korektiškai, šiandien sulaukiau atsakymo.
Dėkojame Jums už laišką.
Žemiau pateikiame atsakymus į Jums rūpimus klausimus.1. Kokia LB atsargų dalis susaistyta bendrosiomis įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartimis?
Lietuvos banko užsienio atsargos nėra susaistytos bendrosiomis įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartimis ir šios sutartys niekaip neapriboja Lietuvos banko galimybių disponuoti užsienio atsargomis. Lietuvos bankas pasirašo su užsienio kredito įstaigomis pagal Tarptautinės išvestinių finansinių priemonių asociacijos (angl. „International Swaps and Derivatives Association, Inc. (ISDA)“) standartą parengtas bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartis (angl. „ ISDA Master Agreement“). Šios sutartys atitinka gerą tarptautinę rinkos praktiką ir yra skirtos skolinimo rizikai sumažinti.2. Kokiose depozitorinėse institucijose laikomi LB vertybiniai popieriai?
Lietuvos banko užsienio atsargas sudarantys vertybiniai popieriai yra laikomi viename didžiausių tarptautinių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų.3. Ar teisingai interpretuoju, kad LB aktyvais šių sutarčių pagalba garantuojamos paskolos Lietuvos vyriausybei ir komerciniams bankams?
Ne. Bendrosios įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartys reglamentuoja dvišalius Lietuvos banko ir kredito įstaigos sandorio šalies santykius ir nėra niekaip susijusios su Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimais.4. Ar teisingai suprantu minimų sutarčių galimas nutraukimo pasekmes?
Ne.Pagarbiai,
LIETUVOS BANKO
Ryšių su visuomene skyrius
Ar į visus klausimus atsakyta iš esmės? Manau, kad ne.
Ar atsakymas nenaudingas? Naudingas, nes siaurina atvirų klausimų ratą.
Cituoju dar kart:
Bendrosios įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartys reglamentuoja dvišalius Lietuvos banko ir kredito įstaigos sandorio šalies santykius ir nėra niekaip susijusios su Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimais.
Tai kokios gi rizikos savitarpyje įskaitomos?
Kuo rizikuoja vertybinius popierius Lietuvos bankui parduodanti kredito įstaiga?
(Ne už litus juk parduoda obligacijas?)
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Klausimai Lietuvos bankui: ar teisingai suprantu įsipareigojimų savitarpio įskaitymų riziką?
- Ko vertos Lietuvos banko oficialiosios tarptautinės atsargos?
- Švelnus LB auditas
- Mauras: ar sušelpsime bankų akcininkus?
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
Temos: Bankai, Ekonomika · Žymos: iniciatyvos, lietuvos bankas, rizika
on 2009.06.19 at 12:04
· Nuoroda
“Tai kokios gi rizikos savitarpyje įskaitomos?
Kuo rizikuoja vertybinius popierius Lietuvos bankui parduodanti kredito įstaiga?
(Ne už litus juk parduoda obligacijas?)”
Nusiųsk šiuos klausimus LB dar kartą.
on 2009.06.19 at 14:50
· Nuoroda
Jūsų minimos “bendrosios įsipareigojimų tarpusavio įskaitymo sutartys” (angl. master agreements) yra ne kas kita, kaip standartizuoti susitarimai su užsienio bankais partneriais, dėl įsipareigojimų, kylančių iš išvestinių priemonių. Pabandysiu paaiškinti supaprastintu pavyzdžiu. Tarkime, Lietuvos Bankas, sudaro EUR/USD ateities sandorį (forward) su kokiu nors užsienio banku – juo LB įsipareigoja pvz. po 6 mėn. pirkti tam tikrą kiekį USD už EUR, t.y. LB turi įsipareigojimą sumokėti EUR, o užsienio bankas atitinkamą kiekį USD. Jei tokių sandorių yra sudaroma dažnai, visos bendrosios atsiskaitymus reglamentuojančios sąlygos yra surašomos į “master agreement”, o kiekvieno sandorio atveju tik apsikeičiama patvirtinimais su specifiniais sandorio parametrais (tokiais kaip kiekis, kaina, trukmė ir pan.). Bendrosiose sąlygose taip pat numatoma ir galimybė užskaityti tarpusavio įsipareigojimus, t.y. jei su tuo pačiu užsienio banku yra sudaryta keletas išvestinių sandorių, kad nereikėtų “varinėti” milijoninių sumų, suėjus sandorio terminui apsikeičiama tik tarpusavio įsipareigojimų skirtumu. Pvz., jei pagal vieną sandorį užsienio bankas turi sumokėti LB 5m EUR, o pagal kitą sandorį LB turi sumokėti tam pačiam užsienio bankui 3m EUR, tai “bendrojoje sutartyje” numatyta galimybė šiuos įsipareigojimus sudengti, t.y. užsienio bankas turėtų LB sumokėti skirtumą — 2m EUR. Jei tokio susitarimo nebūtų, o užsienio bankas pasiskelbtų nemokiu, tai LB, turėtų sumokėti 3m EUR pagal vieną sandorį ir tada atsistotų į bendrą kreditorių eilę, kad atgautų pagal kitą sandorį jam priklausančius 5m EUR – iš kurių turbūt galėtų atgauti tik dalį ir neaišku kada. Tokiu būdu “bendrųjų sutarčių” buvimas mažina sandorio šalies riziką.
on 2009.06.19 at 15:19
· Nuoroda
Ačiū, Donatai, už paaiškinimą. ISDA Master Agreements yra normali praktika, niekas dėl to nesiginčija.
Ar LB naudoja ateities sandorius? Nežinau, reikia darsyk peržiūrėti viešai skelbiamą informaciją.
on 2009.06.20 at 13:31
· Nuoroda
ar nežadate domėtis kaip čia yra su tuo milžinišku VILIBOR -o augimu? Daug Lietuvos žmonių Jums būtų už tai dėkingi. Iš Jūsų rašinių ir klausimų bankams, aš supratau, kad Jūs tuose klausimuose nusimanote kur kas daug daugiau nei paprasti žmonės. Pagarbiai.
on 2009.06.20 at 14:25
· Nuoroda
VILIBOR augimą komentavau čia prieš kurį laiką:
Lietuvos banko VILIBOR demagogija
Indėlių litais perviršis komerciniuose bankuose
Jeigu manipuliuodami VILIBOR’u bankai smarkiai padidintų indėlių litais perviršį lyginant su litais denominuotomis paskolomis, galima būtų ir reikėtų tuos faktus intensyviai kelti į viešumą. Kol kas tas perviršis, atsižvelgiant į privalomąsias litais laikomas atsargas, nėra ypatingai didelis.
on 2009.06.20 at 15:57
· Nuoroda
aciu uz atsakyma. Ka patartumete zmonems, jei valdzia ju negina? Advokatas Cilinskas, viename is interviu siule kreiptis i teismus, nes kitose ES salyse tokioms paskoloms palukanos yra mazesnes net 5 – 6 kartus. Pagarbiai.
on 2009.06.20 at 17:02
· Nuoroda
Mano galva, dėl padidėjusio VILIBOR nuostolius patiriantys žmonės/verslai turėtų vienytis ir ginti savo interesus kolektyviai. Viešinti problemas, ieškoti didesnės visuomenės ir politikų paramos, rūpintis, kad būtų kuo greičiau priimtas normalus fizinių asmenų bankroto įstatymas.
Situacija, kai bankai sunkmečio metu motyvuodami “padidėjusia rizika” leidžia sau sukelti anksčiau išduotų kreditų palūkanas yra nenormali. Net jeigu tokie santykiai yra įforminti juridiškai nepriekaištingomis sutartimis, jie yra neteisingi ir su tuo reikia kovoti.
Iniciatyvą visų pirma turi rodyti tie žmonės, kuriuos ši problema liečia betarpiškai.
on 2009.06.25 at 1:21
· Nuoroda
As manau, kad jau velu. Lietuva skolinasi po milijarda litu kas menesi siais metais, tokiais tempais ilgai netrauks. Litas nedevalvuotas, pastovaus santykio palaikymas kainuoja pasakiskus pinigus, valiutiniu atsargu irgi mazeja, taigi musu tikrai laukia Latvijos likimas. Galutiniam rezultate vistiek reikes paimti TVF paskola, ir devalvuoti lita (po daugybes prasiskolinimo – kaip latviai daro, kvailiai). Mokytis is lenku reikia.. graudu ziureti ir dar graudziau konstatuoti. Ir Kubiliui jokie jauni patarejai nepades, nes jie nemato bendro vaizdo, na kodel musu Vyriausybe parsidave svedams????????? Bankrotas laukia siais metais, veliausiai – kitais. O tada…. vien tik uzsienio bankai valdo mus.
on 2009.06.26 at 13:27
· Nuoroda
Manau atsakiau į Jūsų komentarą sekančiu blog’o įrašu. Tuo pačiu ir atskirą vietą diskusijoms apie vyriausybės nekompetencijas ar negeranoriškumą.
Nes LB vis dėlto atsakė, o neatsakyti klausimai verti autonomiškos pokalbio erdvės.
on 2009.11.25 at 17:28
· Nuoroda
Kodel nebus devalvuotas litas. Kreipiuosi i visus kas cia skaito. Turite seima, vaiku? Pats irgi manau nesinaudojate vien tik LT gamybos prekemis? Dabar isivaizduokite save kailyje to, kuris isdristu pateikti toki pasiulyma kazkokiame oficialiame lygyje. Cha, uzburtas ratas, ogi Jus gaunate valdiska alga! Atimti is dukros senai pazadeda nauja Samsung su 5mpix camera? Paprasta, a? Gaila siaip jau simpatisko dedules Sarkino, asocijuosis su paskutine neisnaudota galimybe isgelbeti tai kas kazkada vadinosi “Lietuva”. History foreseeing boy 2009-11-25.