Indėlių litais perviršis komerciniuose bankuose
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kaupia indėlių litais perviršį, lyginant su litais išduotomis paskolomis. Paskutinė prieinama LB statistika rodo, kad š.m. balandžio pabaigoje indėlių litais perviršis, lyginant su litais denominuotomis paskolomis buvo 2,778 milijardo litų, puse milijardo didesnis už kovo mėnesio pabaigos perviršį 2,224 mlrd. lt.
Iki praeitų metų spalio šis perviršis buvo dar didesnis, spalį ir lapkritį dėl indėlių mažėjimo susitraukė iki 386 milijonų litų, ir nuo to laiko auga mažėjant litinėms paskoloms.
Palaikyti indėlių litais perviršį, lyginant su paskolomis bankams nemažai kainuoja – balandį bankai gyventojams už indėlius mokėjo vidutinišai 7% metinių palūkanų (lyginant su 4,16% už indėlius eurais).
Lito devalvavimo atveju šis perviršis bankams, atitinkamai mažėjant jų realiesiems įsipareigojimams, taptų pelno šaltiniu. Pavyzdžiui 20% lito devalvavimas balandžio mėnesį turėtą perviršį galėjo paversti vienkartiniu 556 milijonų litų pelnu.
Tai sulyginama su visų Lietuvoje veikiančių bankų metiniu pelnu nekriziniais metais.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- JAV reguliuos indėlių palūkanas
- Lietuvos banko VILIBOR demagogija
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
- Trys tigrai
- Atsiimti indėlius iš bankų nesąžininga
on 2009.06.2 at 13:57
· Nuoroda
Kur tu čia traukei tokius skaičius, kad indėlių daugiau nei paskolų? Paskutiniais mano turimais duomenim Lietuvoje:
) Palūkanos būtų mažesnės tiek indėlių tiek paskolų.
Paskolų: 68mlrd.
Indėlių: 38mlrd.
Nebent tu žiūri kokią specifinę grupę žmonių pvz. privačius asmenis – bet reiktų žiūrėti ne tik į privačius, o į visumą.
O jei depozitų būtų daugiau nei paskolų, tai būtų labai geriai šiaip jau. paskolas dalintų visi į kairę ir į dešinę
on 2009.06.2 at 14:25
· Nuoroda
Kalbama tik apie indėlius ir paskolas, denominuotus litais.
on 2009.06.2 at 20:08
· Nuoroda
Įdomi sąmokslo teorija
Keli pastebėjmai:
1. Labai smarkiai “credibility” tavo postui suteiktų nuorodos į duomenų šaltinius, ar bent jų paminėjimas.
2. SEB’as skelbia, kad sutinka po 12 mėn parduot Eurą už 3,7133 LTL (Šaltinis: kasdieninis SEB’o leidinys “Rinkos naujienos”).
3. Pažiūrėk į Ūkio banko palūkanas už indėlius EUR’ais…
http://www.ub.lt/ShowPage.aspx?MenuC=1851&ShowDoc=price.pk.terminuotieji_indeliai&PageLang=LIT&PageFontSize=1
Jos svyruoja tarp 6 ir 7%
Paižūrėjus į 2 ir 3 punktą, man sunku įžvelgt banko džiaugsmą devalvacijos atveju
.
Tavo grafikas tikrai įdomus, net jei ir daryt iš jo ne tokias toli siekiančias išvadas.
Tik be šaltinių… na… trūksta man pasitikėjimo
on 2009.06.2 at 20:13
· Nuoroda
Nepamačiau nurodos į LB
.
Iš tiesų taip ir yra.
Tavo lentellė teisinga.
Įdomu
on 2009.06.3 at 10:13
· Nuoroda
Algiui
tai ne tiesiog įdomu. Anarchistas aiškiai išdėsto motyvaciją, kuo tokiomis sąlygomis kaip dabar bankams būtų naudinga devalvacija (be abejo yra kita reikalo pusė, kad rimtesnės devalvacijos atveju ženkliai imtų daugėti nemokių skolininkų).
Tai, kad bankai “investuoja” į perviršį, mokėdami gan nemažas palūkanas už indėlius, gali būti sąlygota dar kelių dalykų – baimės dėl nepakankamo likvidumo (“bank run” atveju) ir šiokios tokios konkurencijos iš vyriausybės skolos popierių pusės.
on 2009.06.3 at 12:14
· Nuoroda
Maurai,
rašau “įdomu”, nes Anarchistas konstatavo man labai netikėtą faktą – akivaizdžiai yra indėlių litais perviršis. Faktas.
Visa kita yra įdomios, gal būt negti teisingos, bet nepagrįstos prielaidos. T.y. kad bankai turėtų pelno iš devalvacijos, tik tuo atveju kai indėlių perteklius laikomas eurais. Ar taip yra – neaišku. Kur tie pinigai nugulę irgi neaišku.
Bet aš drįstu abejoti tuom, kad indėlių perviršis guli paverstas į Eurus. Dėl to kol kas tiesiog įdomu
. Įdomu kur guli tas perveršis.
on 2009.06.3 at 14:47
· Nuoroda
Algiui:
savo įraše aš kalbu tik apie vieną konkretų lito devalvavimo aspektą – skolininkams litais (net debitoriams) devalvavimo aktas yra naudingas, skolintojams (net kreditoriams) – ne. Konstatuoju, kad bankai yra net debitoriai, ir šiuo aspektu devalvavimas jiems būtų naudingas, ta nauda paprastai aritmetiškai apskaičiuojama.
Visai kita kalba, kaip devalvavimas paveiks ūkį ir vienų ar kitų ūkio subjektų ekonominę veiklą. Aišku, kad paveiks skirtingai. Bankų pinigai “ne guli”, o yra investuoti į ekonomiką – išdalinti ūkio subjektams kaip paskolos.
on 2009.06.3 at 15:45
· Nuoroda
Aš turbūt mažai išmanau šiuose reikaluose, tačiau nesuprantu, iš kur bankui nauda dėl devalvavimo, jei jis prisiskolina iš indėlininkų ir laiko tą vadinamą perviršį litais. Jei aš pasiskolinu iš Jono 5 lt., juos palaikau pernakt ir sužinojęs, jog pernakt litas devalvuotas 50 proc. tuos pat penkis litus atiduodu Jonui – kur mano pelnas? Skola dėl devalvavimo sumažėja tik tuomet, jei turtą laikai kita valiuta nei dėl devalvavimo mažėjantys įsipareigojimai. Aš pritariu Algiui.
on 2009.06.3 at 15:48
· Nuoroda
Anarchiste,
aš suprantu apie ką tu kalbi.
Tiesiog praleidi vieną aspektą:
Nauda bankam (net debitoriam) ar kaip juos bevadink – yra TIK tuo atveju jei litai kuriuos bankai pasiskolino iš indėlininkų ir laiko pas save yra paversti į eurus.
Ar taip yra – nežinia.
Gal būt – taip ir yra. Bet čia tik prielaida.
on 2009.06.4 at 0:01
· Nuoroda
nemoku rašyti taip lakoniškai kaip Anarchistas, todėl paaiškinsiu plačiau kaip aš matau šią situaciją:
“Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kaupia indėlių litais perviršį”. Tai faktas, matomas per LB skaičius nuorodoje, kiek priimta litų indėliais. Skirtumas tarp litais priimtų ir išduotų paskolų (likutis 2009.04 pabaigoje) yra 2,778 mlrd.Lt (beveik 3 milijardai), prieš metus (2008.04) buvo 4,340 mlrd.Lt. (daugiau nei keturi milijardai). Taigi, kaip ir matome Anarchisto grafike, perviršis buvo didesnis, 2008 gale kartu su sumažėjo ir dabar vėl auga.
Kitas faktas: Lietuvoje veikiantys bankai yra išdavę gerokai daugiau paskolų eurais, nei priėmę indėlių eurais. Skirtumas tarp eurais priimtų ir išduotų paskolų (likutis 2009.04 pabaigoje) yra -33,980 mlrd.Lt. (trisdešimt keturi milijardai), prieš metus (2008.04) buvo -31,144 mlrd.Lt. (daugiau nei trisdešimt vienas milijardas). Skirtumo pikas buvo vasarį, per 2 mėn. EURinių paskolų ir indėlių skirtumas sumažėjo daugiau nei 2 mlrd.Lt.
Kaip teisingai suskaičiavo Anarchistas ir labai teisingai pastebėjo Algis, 20% devalvacija su prielaida, kad visas indėlių litais perviršis pakeistas į EUR, teoriškai šiandien bankams reikštų 555,7 mln.Lt. pelno.
Kiek tai realu? Bankai gali paversti perviršį EUR ir išdalinti paskolomis, o gali laikyti atsargose. Atsargų suma atsiskaitomosiose sąskaitose 2009.05.01 sudarė 2,209 mlrd.Lt., kokia valiuta – neaišku, kad išsiaiškinti reiktų daugiau pavartyti LB ataskaitas, bet IMHO mažėjantis litų apyvartoje kiekis ir didėjantis indėlių EUR kiekis reiškia, kad piliečiai, o greičiausiai ir bankai parduoda dalį litų LB ir perka EUR.
on 2009.06.4 at 0:21
· Nuoroda
Privalomosios atsargos laikomos litais. Įdomu, kaip bus elgiamasi su jomis devalvuojant litą?
Paliktos tos pačios sumos, ar LB privalomosioms atsargoms devalvavimo nuostolį kompensuos?
on 2009.06.4 at 0:06
· Nuoroda
Algiui
Tai ne prielaida, o reali dabartinė Lietuvos bankininkystės situacija. Reikėtų prisiminti nelabai seną LB vadovo Šarkino mestą frazę: “aš nežinau kur dingo litai…”, kai bandė aiškinti aukštą VILIBOR. Ta frazė skambėtų kaip pokštas, tačiau kokioje nors kitoje situacijoje, na, pvz. Reinoldijus taip pasiaiškina savo antrajai pusei, sugrįžęs namo gerokai po vidurnakčio algų mokėjimo dieną. Neapibrėžtoje situacijoje kiekvienas draudžia riziką savo nuožiūra.Bankai taipogi
on 2009.06.4 at 0:25
· Nuoroda
Shankeri, kovą uždavei retorinį klausimą, kurį gal ne iki galo supratau.
http://anarchistas.lt/2009/03/lietuvos-bankas-turejo-zinoti/#comments
Ką turėjai omeny?
on 2009.06.4 at 8:02
· Nuoroda
Privalomosios atsargos laikomos litais.
Na štai, atėmus atsargas (laike jos kažkiek svyruoja, nes normatyvą bankai privalo vykdyt mėnesio 23 ar 24 dieną) – reali motyvacija 20% atveju sumažėja iki kuklių 113,91 mln. Lt.
Įdomu, kaip bus elgiamasi…
Jei tai niekur nenumatyta teisės aktuose (Lito patikimumo įstatymas) – kompensuoti nėra jokio pagrindo. Jei toks įstatymo pakeitimas būtų pasiūlytas ir priimtas…toliau įvykių eiga aiški.
on 2009.06.5 at 10:10
· Nuoroda
Svarbiausi dalykai dažnai “įvyksta” be “be jokio pagrindo”.
on 2009.06.5 at 15:45
· Nuoroda
tas tavo minimas 500mln litu pelnas is vienkartines operacijos butu juokas palyginti su tuo kokius atidejimus reiktu daryti paskolom isduotom eurais devalvacijos atveju.
Cia ne ta korta anarchiste…
on 2009.06.5 at 16:39
· Nuoroda
Pastebėtojui: sutinku, kad ne pagrindinė korta.
Dėl atidėjimų ir bankų nuostolių – ekonomistai gan dažnai išsako nuomonę, kad dabartinės valiutų kursų palaikymo strategijos Baltijos šalyse gresia nemažesniais nuostoliais. (Pagrįstos) abejonės dėl valiutos devalvavimo dar ir verčia indėlininkus atsiiminėti pinigus iš bankų, kas toli gražu nėra gerai bankams ir ekonomikai, tačiau yra normalu ir protinga žiūrint iš indėlininkų pozicijų.
Norint išvengti devalvavimo, reikia realių ekonominių reformų. Jeigu jų nebus, geriau devalvuoti greičiau, patiriant mažesnį šoką.
Dabartinė situacija, kuomet kapitalo traukimasis iš ekonomikos finansuojamas vis didesniu valdžios skolinimusi, yra tiesiog ponzi schema ant plono ledo.