Lietuvos bankas turėjo žinoti :(
Skaitau LB analitiko Tomo Ramanausko 2006-aisiais skelbtas NT ir ekonomikos prognozes.
bernardinai.lt, 2006.10.25. Ką nušluos nekilnojamojo turto burbulo sprogimo banga?
Ekonomistai paprastai bando analizuoti ekonominius procesus pasitelkdami supaprastintai realybę aprašančius matematinius modelius ar logines paradigmas. Tad aiškumo dėlei truputėlį supaprastinkime Lietuvos ekonominę realybę, išskirtinį dėmesį teikdami NT sektoriui bei skolinimuisi iš bankų, ir paanalizuokime, kokia yra reali šalies ekonominė būklė bei jos perspektyvos vidutinės trukmės laikotarpiu.
(…) Ar išties šių reiškinių, t.y. skolinimosi ir NT bumo, mastas pakankamas, kad reikšmingai lemtų visą šalies ūkio būklę? Be abejonės. Didėjant bankų paskolų portfeliui, labai sparčiai didėja apyvartoje cirkuliuojančių pinigų kiekis (pvz., platusis pinigų junginys P3 rugpjūčio mėn. 27 proc. didesnis negu prieš metus). Pats bankų paskolų privačiam sektoriui portfelis auga apie 60 proc. per metus ir antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 12 mlrd. litų didesnis negu prieš metus, o gerokai daugiau negu pusę šio padidėjimo lėmė paskolos gyventojams bei statybų ir nekilnojamojo turto sektoriui.
Palyginimui: 2005 m. metinis nominalusis šalies bendrojo vidaus produkto padidėjimas siekė 9 mlrd. litų. Šiuo metu daugiausia investuojama į nekilnojamojo turto sektorių (pvz., antrąjį ketvirtį investuota 23 proc. visų materialinių investicijų), o apskritai 63 proc. visų materialinių investicijų tenka pastatams ir statiniams (antrąjį ketvirtį), tad į gamybos priemones investuojama palyginti maža dalis lėšų. Didžiausias darbuotojų judėjimas yra į nekilnojamojo turto ir statybų sektorių (antrojo ketvirčio duomenimis, užimtųjų šiuose sektoriuose buvo atitinkamai 38 ir 20 proc. daugiau prieš metus), čia taip pat ir bene sparčiausias atlyginimų didėjimas, nustatantis toną ir kitų sektorių atlyginimų dinamikai. Beje, NT vystytojai giriasi, jog geras suvirintojas uždirba kelis kartus daugiau negu profesorius – vien jau tai rodo, kokia nenormali ir įtempta ekonominė situacija šalyje.
Išvada vienareikšmiška – nekilnojamojo turto bumas yra nepalygimai svarbesnis, nei galima būtų manyti, sprendžiant iš statybų bei NT tarpininkavimo sektorių svorių bendroje šalies ūkio struktūroje. Ši sfera yra viena iš svarbiausių arterijų, per kurias į šalies ekonominę sistemą patenka kredito srautai, darantys didžiulį stimuliuojantį poveikį visam šalies ekonominiam aktyvumui. Dabar ekonomiką į priekį daugiausia gena noras ir galimybė su kreditų pagalba vartoti, investuoti.
Labai tikėtina, jog ekonomikos augimas sustos, jei šis noras ar toji galimybė dings. Tai vadintina ekonomikos perkaitimu. Keista, jog Lietuvoje apie tai dar nepakankamai kalbama, nors latviai ir estai dėl to jau seniai labai nuogąstauja. Neseniai apie imančią perkaisti šalies ekonomiką atsargiai užsiminė SEB Vilniaus banko analitikai, tačiau tame pačiame leidinyje kažkodėl šią užuominą paneigė. Galbūt ekonomistus klaidina vieno iš pagrindinių ekonominio perkaitimo bruožų nebuvimas – Lietuvoje palyginti žema vartojimo kainų infliacija. Na, jei į bendrą infliacijos rodiklį analitiniais tikslais įtrauktume būsto kainų infliaciją, infliacijos turėtume su kaupu.
Kitų galimo perkaitimo požymių taip pat apstu – nerimą keliantis einamosios sąskaitos deficitas, labai spartus kreditų ir pinigų kiekio didėjimas, našumu nepagrįstas algų augimas, investicijų ir dirbančiųjų orientavimasis į procikliškumu pasižyminčius sektorius, didelė perteklinių investicijų rizika ir neįtikėtinas visuotinis optimizmas.
(…) Rizikuoju susilaukti aštrios kritikos dėl galbūt pernelyg negatyvaus požiūrio, tačiau realistiškiausi ima atrodyti tik nepalankus ir visai prastas tolesnės NT sektoriaus bei viso ūkio raidos scenarijai. Pirmasis scenarijus – pabaigę šiuo metu vykdomus didelius statybų projektus, NT sektoriaus dalyviai pripažins susiklosčiusią labai rimtą situaciją NT rinkoje, bus priversti stipriai mažinti kainas ir iš esmės peržiūrėti visas investicines perspektyvas. Tokiu atveju statybų sektorius galėtų patirti panašų į po Rusijos krizės ėjusį realiojo aktyvumo sumažėjimą, smarkiai sumažėtų kredito augimas, dingtų perteklinė vidaus paklausa, ekonomika patirtų ciklinį nuosmukį (kuris, kaip žinoma, anksčiau ar vėliau neišvengiamas).
Blogasis scenarijus – vadinamieji NT rinkos ekspertai toliau tvirtins, kad juoda yra balta, bankai visas faktines statybų išlaidas padengiančiais kreditais finansuos Naujųjų Vasiukų projektus, ir ekonomika dar metelius augs, stebindama pasaulio ekonomistus. O tada… tada beliks melstis, kad burbulo sprogimo banga nenušluotų visos Lietuvos.
Aiškiau negalima buvo pasakyti. Po to buvo dar keli įspėjantys straipsniai. Atsakomybės apribojimo įrašas autoriaus interneto svetainėje:
Pateikiami vertinimai yra asmeninė autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi susijusių institucijų oficialią poziciją.
Verčiau “susijusių institucijų” pozicija būtų atspindėjusi autoriaus nuomonę.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Švelnus LB auditas
- Grobstymas
- Ko vertos Lietuvos banko oficialiosios tarptautinės atsargos?
- Kodėl Lietuvoje negalėtų būti panaikinti pelno ir pajamų mokesčiai?
- Lietuvos bankas atsakė
Temos: Bankai · Žymos: lietuvos bankas, prognozės, rizika
on 2009.03.1 at 16:40
· Nuoroda
Dar kartą pasitvirtina nuomonė, kad LB tik stebėtojų institucija
Buvo blaivių galvų ir pačiame party įkarštyje ir ,tikiuosi, yra, tačiau jos labai nepriklausomos, tiksliau – nuo jų nieko nepriklauso ir jų neklauso 
on 2009.03.1 at 18:29
· Nuoroda
Lietuvos banke galvos kuo blaiviausios. Problema ne tame, kad kažko nesuprato, o tame, kad kokiam šimtui inteligentiškų, išprususių, aukštos kultūros žmonių, Crème de la Crème elito buvo patogu ignoruoti pagrindinę savo misiją.
on 2009.03.1 at 18:46
· Nuoroda
o kokia ta pagrindinė misija?
o dabar ar prisiminta ir nebeignoruojama ta pagrindinė misija?
on 2009.03.2 at 12:36
· Nuoroda
CB misija – užtikrinti frakcinės-rezervinės bankų sistemos stabilumą. Akivaizdu, kad to padaryti nesugebėjo.
on 2009.03.6 at 0:24
· Nuoroda
aš ne apie Lietuvos Banko misiją teiravausi, o apie to “šimtuko” pagrindinę misiją?
on 2009.06.11 at 4:22
· Nuoroda
tiek jau to tas retorinis klausimas
?
Tik norėjau pasitikslinti, kas tie Crème de la Crème elito šimtukas ir ar visi jie darbuojasi LB