Ko vertos Lietuvos banko oficialiosios tarptautinės atsargos?
Lietuvos banko interneto svetainėje nerandu normalios informacijos apie oficialiąsias tarptautines atsargas.
Statistikos skirsnyje matau dvi nuorodas: Oficialiosios tarptautinės atsargos ir Tarptautinės atsargos ir užsienio valiutų likvidumas. Iš jų galima suprasti, kad pavyzdžiui 2008 m gruodį atsargas (konvertuojamomis valiutomis) sudarė
- grynieji pinigai ir indėliai – 1 738,3 mln.lt,
- vertybiniai popieriai – 13 651,1 mln.lt.
Kokie vertybiniai popieriai?
- Ar likvidūs? Atsakymas neakivaizdus. Štai Rusijos centrinis bankas 2008 metų pradžioje savo atsargose aptiko nuvertėjusių obligacijų, susijusių su JAV subprime būsto paskolomis. Nuo to laiko labai nemažai vertybinių popierių nuvertėjo. Kodėl panaši situacija negalėtų būti ir Lietuvoje?
- Ar LB atsargas sudarantys vertybiniai popieriai nėra rehipotekuojami? Neturėtų būti, nes tai reikštų, jog juos turi ne tik LB, bet ir bankas-brokeris, su visa iš to išplaukiančia rizika. (Skirtumas kaip tarp banko indėlio ir depozitinės dėžutės. Už indėlį mokamos palūkanos, o už depozitinę dėžutę reikia mokėti pačiam. Bet bankui užsilenkus, indėlis gali būti prarastas arba grąžintas nežinia kada, tuo tarpu vertybes iš depozitinės dėžutės (nerehipotekuoti aktyvai) grąžinami be kliūčių).
- Ar LB atsargas sudarantys vertybiniai popieriai nesusiję su Lietuvoje veikiančiais užsienio bankais? Kaip pavyzdžiui atrodytų situacija, jeigu Lietuvos bankas turėtų nusipirkęs Lietuvoje filialą turinčio komercinio banko obligacijų arba laikytų jame rehipotekuojamus aktyvus? Prielaida grynai hipotetinė, bet bjauri, nes ji reikštų, kad privatus Lietuvoje veikiantis bankas neviešai per trečius asmenis finansuojamas Lietuvos pinigais.
Atsakymų į klausimus ieškau Pagrindinėse Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatose. Ką randu?
“Santūrų optimizmą”:
33. Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose, reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.
Kur jie tokių rinkų Europoje randa?
Randu užuominas, leidžiančias daryti prielaidas dėl visų užduotų klausimų:
26. Skolinimo rizika yra valdoma nustatant emitentų, sandorio šalių arba finansinių priemonių finansinio patikimumo reikalavimus, individualius skolinimo rizikos limitus, taip pat taikant investicijų koncentracijos limitus tam tikroms emitentų, sandorių šalių bei finansinių priemonių kategorijoms. Pagrindinis emitentams, sandorio šalims arba finansinėms priemonėms taikomas finansinio patikimumo reikalavimas yra reitingavimo agentūrų suteikti skolinimo reitingai. Be skolinimo reitingų, sandorio šalims taikomi kapitalo bei aktyvų dydžio reikalavimai. Emitentų, sandorio šalių bei finansinių priemonių patikimumui įvertinti Lietuvos bankas taip pat gali bendrai taikyti ir kitus reikalavimus. Individualūs skolinimo rizikos limitai apskaičiuojami atsižvelgiant į emitento ar sandorio šalies skolinimo bei finansinės būklės reitingus, kapitalo, aktyvų dydį, kitus veiksnius. Kuo geresnė šiais parametrais apibrėžta emitento ar sandorio šalies būklė, tuo didesnis skolinimo rizikos limitas nustatomas. Skolinimo rizikos limitas aprėpia visas finansines priemones ir operacijas. Koncentracijos limitai skirti sumažinti užsienio atsargų rizikingumą sisteminės tam tikro finansų sektoriaus ar šalies krizės atveju. Siekdamas papildomai sumažinti skolinimo riziką, Lietuvos bankas su sandorio šalimis siekia sudaryti bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartis. Pagal jas vienos iš sutarties šalių nemokumo ar kitais sutartyje numatytais atvejais dėl tam tikrų sandorių atsirandantys šalių įsipareigojimai viena kitai būtų tarpusavyje įskaitomi, o nepatenkinti reikalavimai sumažėtų iki grynosios šių įsipareigojimų skirtumo vertės.
Pajuodintos vietos man nepatinka. Reitingavimo agentūros susimovė, o subprime šlamštas buvo kotiruojamas aukščiausiais reitingais. Jeigu LB jo prisipirko, tai “vsio zakonno”. Dėl rizikos valdymo sudarant bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymų sutartis, jeigu teisingai suprantu, kas parašyta, lieku nemaloniai nustebęs. LB atsargas investavo “barteriais” už investavimą Lietuvoje? Teigiamas atsakymas į “bjauriąją” trečiojo klausimo prielaidą? Įdomu tuomet būtų palyginti šalių, pasirašančių savitarpio įskaitymo sutartis, (LB vs. Lietuvos kreditorių) investicines grąžas.
Lietuvos aukso atsargos, pasirodo, Lietuvos banke nelaikomas, o skolinamos. Paskolinto aukso kredito rizika maždaug tokia pat, jei ne didesnė, kaip rehipotekuotų vertybinių popierių.
13. Atsižvelgiant į aukso paskirtį užsienio atsargose, taip pat į šio turto valdymo specifiką, aukso investicijos taip pat išskiriamos į atskirą portfelį. Aukso investicijų rinka yra pakankamai ribota ir santykinai nelikvidi, todėl Lietuvos bankas, derindamas likvidumo ir pelningumo principus, aukso portfelį siekia valdyti taip, kad šio portfelio investicijos būtų pelningesnės nei investuojamos trumpalaikiais aukso indėliais.
Auksas “investuotas ilgalaikiais indėliais”. Cool.
Kas visą tą investavimą kontroliuoja?
23. Svarbus vidaus valdymo sistemos kontrolės elementas yra užsienio atsargų valdymo veiklos auditas, kuris reguliariai atliekamas tiek Lietuvos banko vidaus audito tarnybos, tiek išorės nepriklausomo auditoriaus. Vidaus auditoriai, tikrindami užsienio atsargų investavimo operacijas, analizuoja jų atlikimo eigą, nustato procesui būdingą riziką, vertina vidaus kontrolės priemonių veiksmingumą ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės stiprinimo. Kiekvienais metais užsienio atsargų valdymo auditą atlieka ir išorės auditorius metinio Lietuvos banko finansinės ataskaitos audito metu. Šis auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais audito standartais, jo metu auditorius tikrina ne tik apskaitos įrašus, bet įvertina ir užsienio atsargų valdymo procese taikomas vidaus kontrolės procedūras. Išorės auditorius pateikia savo nuomonę apie finansinės ataskaitos, kuri viešai skelbiama kartu su finansine ataskaita metinėje Lietuvos banko ataskaitoje, tikrumą ir teisingumą.
Kažkodėl nesijaučiu nuramintas. Tikrina apskaitos įrašus, tikrina procedūras. Pasigendu teiginio “tikrina deklaruojamos aktyvų vertės atitikimą rinkos kainoms”.
Ar Lietuva tikrai turi tokias tarptautines atsargas, kaip skelbiama? Man tai kol kas lieka atviras klausimas.
Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:
- Lietuvos bankas atsakė
- Klausimai Lietuvos bankui: ar teisingai suprantu įsipareigojimų savitarpio įskaitymų riziką?
- Švelnus LB auditas
- JAV reguliuos indėlių palūkanas
- Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
Temos: Bankai, Pinigai, Valdžia · Žymos: lietuvos bankas, rizika
on 2009.02.2 at 15:41
· Nuoroda
šarkinas interviu TV3 savaitinei laidai (“Savaitės komentarai 2009-02-01″) teigė, kad (pažodžiui) “šiandien litai, kurie yra apyvartoj, 126% padengti valiutų ir aukso atsargomis”
http://viastream.player.mtgnewmedia.se/inner.php?TvSkin=tv3_lt&TvFlag=tv3
kalba apie tai – 11:50, apie jokius vertybinius popierius nėra nė žodžio.
Rebusas:
1. pinigų masė netoli 10 mlrd.Lt.
2. “(…)vertybiniai popieriai – 13 651,1 mln.lt. ”
Vertybinių popierių eilutė kaip ir panaši į tuos “126%”, bet kad ten LB pateikiamais duomenimis, nėra nei valiuta, nei auksas, nebent su jais susieti VP.
on 2009.04.9 at 17:27
· Nuoroda
Šiandien skaitau alfa.lt:
Latvija: po septynerių apsirijimo metų atėjo badmetis