Įrašo „Dombrovskis inicijuoja būsto paskolų reformą (atnaujinimai teksto pabaigoj)“ komentarai

Autorius: babukas

babukas — Tue, 13 Oct 2009 06:24:00 +0000

Visiškai sutinku su Anarchistu dėl didesnės bankų atsakomybės prisiimant riziką išduodant paskolas. Pats esu dirbęs eilę metų banke ir galiu pasakyti, kad paskutiniu metu iki krizės (2007-2008m.) buvo daromas didžiulis spaudimas banko vadybininkams „įškišti“ kuo daugiau kreditų, kortelių, draudimų, kitų produktų, tai patapo kaip soc.lenktyniavimu-kas pasieks geresnių rezultatų ir aplenks kolegą. Šio chaoso vaisius valgom mes visi dabar.

Autorius: Mauras

Mauras — Fri, 09 Oct 2009 22:21:41 +0000

asimetrija prisiimant riziką- individas (ar visuomenė, kuriai perkeliama nemokumo rizika) vs kreditorius – tikrai yra nemaža, ir toliau didėja.

Norėčiau priminti, kad bankai yra gavę dovanų iš valdžios mažąjį pagalbininką „Būsto paskolų draudimas“, kuris nou šios vasaros moka įmokas ir palūkanas už nesumokėjusius įmokų skolininkus, ir Finansinio tvarumo įstatymą, skirtą rizikos nevaldžiusių bankų „gelbėjimui“. Gal paaiškinsite, ką tai turi su rinka, kurios grynumo ieškote? ir kodėl turime globoti piktnaudžiavusius vartotojų pasitikėjimu ir naivumu bankus, mačiusius ne vieną krizę, turinčius didžiulius resursus rizikai vertinti lyginant su paskolos gavėju, vardan greito pelno atakavusius kiekvieną klientą pasiūlymais imt paskolas? pasirūpinusius įspraust į kampą nesuvokiančius galimų pasekmių žmogelius per sutartis, dėl kurių formuluočių joks paskolos gavėjas negalėjo net diskutuoti, nes „sutartys tipinės, parengtos mūsų teisininkų“? ir dar gavusius valstybės garantijas per BPD ir gelbėjimo visų mokesčių mokėtojų sąskaita įstatymą??
BPD įsipareigojimai kiek pamenu viršija 3 mlrd.Lt.

Beje iš tų ~628 mln.Lt. nuostolių, patirtų per pirmą pusmetį, ~550 mln. atsirado birželį, iš suformuotų atidėjimų. Šiandien tai anaiptol nėra prarasti pinigai, tačiau įmokoms vėluojant pagal rizikos valdymo taisykles bankai turi formuot atidėjimus.

Autorius: anarchistas

anarchistas — Fri, 09 Oct 2009 13:40:41 +0000

Jeigu bankai būsto sutartyse būtų įrašę Tavo paminėtą įspėjimą, sutarčių gal būtų buvę pasirašyta gal tik 1% mažiau. Jeigu vietoje naujus nekilnojamojo turto projektus reklamuojančių bukletų tas įspėjimas būtų išdėliotas ant staliukų laukiamuosiuose, ir jį žodžiu klientams būtų įpareigotos priminti kredito vadybininkės – dar mažiau.

Išties bankai privalėjo patys sau pasirašyti ir įpareigoti personalą kasdien skaityti įspėjimą – „vertink kredito riziką“.
Tuo tarpu kreditus tiesiog stūmė į rinką, o reikalavimų kartelė buvo nuleista nerealiai.

Autorius: Donatas

Donatas — Fri, 09 Oct 2009 13:01:46 +0000

„Ar kredito sutartyse tos prekės buvo išvardintos, pateikiant jų sąrašą, kainas, pasekmes, prašant kredito auką pasirašyti papunkčiui?“

Ar bankai turėjo po būsto paskolos sutartimi parašyti perspėjimą: „Būsto kainos gali ne tik kilti, bet ir kristi“. Galbūt. Bet ar kas nors tuo tada būtų patikėjęs? (Per kiekvienas Kalėdas įsiveldavau į ginčą su giminaičiais šia tema). O gal reikėjo parašyti „Skola ne žaizda – neužgyja“?

Autorius: Giedrius

Giedrius — Thu, 08 Oct 2009 21:03:35 +0000

Nelabai suprantu ką turi omeny sakydamas „atsakomybių asimetrija“. Tarkim A pažada B atlikti paslaugą x, o B pažada atsilygindamas A atlikti paslaugą y. A su B susitaria, kad jei A neatliks paslaugos x, jis mokės 1000 pinigų baudą B, o jei B neatliks paslaugos y, mokės 10 pinigų baudą A. Čia pagal tave bus atsakomybių asimetrija ar ne? Jei bus, ką siūlytum daryti – tokių sutarčių neenforsinti ar bausti už jų sudarinėjimą?

Autorius: anarchistas

anarchistas — Thu, 08 Oct 2009 14:58:12 +0000

Esu absoliučiai laisvosios rinkos šalininkas susitarimų laisvės ribose, be atsakomybių asimetrijos ir teisės apgaudinėti.

Visiškai akivaizdu, kad kredito burbulo metu bankai buvo labiau informuota sutarties šalis, ir bankai diktavo sutarčių sąlygas. Sakysite, paskolų gavėjai turėjo kritiškai vertinti aplinkybes ir blaiviai vertinti pasekmes?

Taip, turėjo. Bet didesnė atsakomybės dalis tenka bankams, turėjusiems kur kas didesnį organizacinį ir intelektualinį potencialą.

Rizika yra prekė? Sutinku. Ar kredito sutartyse tos prekės buvo išvardintos, pateikiant jų sąrašą, kainas, pasekmes, prašant kredito auką pasirašyti papunkčiui?

Skolinimąsi reikia skatinti? Nereikia. Nebent lengvinti sąlygas kreditinių išteklių turinčių institucijų (skirtingai nuo dabartinių Latvijos, turbūt ir Lietuvos bankų) atėjimui.

Jei bankai prisiima daugiau nemokumo rizikos, už tai skolininkai turi sumokėti didesnėmis palūkanomis? Kaži. Jeigu reformos rezultate bankai prisiima adekvačią riziką, iš kurios eliminuota (bananų respublikai būdinga) kreivos teisinės aplinkos ir valstybės bankroto rizika, kreditas skolininkui greičiausiai kainuos pigiau. Dombrovskio demaršas tarptautinėms kredito rinkoms buvo non event, praneša Bloomberg (antraštę bandyta sukurti grėsmingesnę). Latvijos 5 metų CDS vakar pabrango tik 0.4%, šiandien jau vienu punktu atpigo.

Visi supranta, ir tai puikiai atsispindi finansinėse interneto diskusijose,- valstybės, kuri nesileidžia apiplėšiama, ekonomikos ir mokumo perspektyvos geresnės.

Autorius: Donatas

Donatas — Thu, 08 Oct 2009 13:54:03 +0000

Keista. Galvojau, kad anarchistas už laisvą rinką ir prieš priverstinį perdalinimą. Jei būtų taikomas retrospektyviai (paskoloms išduotoms iki įstatymo įsigaliojimo), Latvijos pasiūlymas reiškia „atimkim iš bankų ir atiduokim liaudžiai“. Jei ne – dabartiniams skolininkams tai nieko nepadės, tik dar labiau sumažins bankų norą skolinti ir/arba padidins paskolų kainą (dėl padidėjusios rizikos). Iš čia ir LV centrinio banko komentaras apie „netinkamą laiką“: tokias priemones galima taikyti, kai reikia stabdyti skolinimąsi, o ne ta da, kai tą skolinimąsi reikia skatinti (kaip dabar).
Keistoki ir bandymai „permesti“ riziką nuo skolininkų bankams. Rizika yra prekė. Jei bankai prisiima daugiau nemokumo rizikos, už tai skolininkai turi sumokėti didesnėmis palūkanomis.

Autorius: anarchistas

anarchistas — Thu, 08 Oct 2009 09:40:38 +0000

Amerikoje įvyko ne nekilnojamojo turto krizė, o kredito burbulas. Kai kreditai dalinami į kairę ir į dešinę, tikintis amžino aktyvų kainų augimo, perdaug nesivarginant analizuoti skolininko galimybes juos grąžinti, pasekmės negali būti geros.

Atkreipk dėmesį, kad Amerikoje, turinčioje liberalesnius fizinių asmenų bankroto įstatymus, krizės mastas kur kas mažesnis, nei Lietuvoje ar Latvijoje, tokių įstatymų neturėjusiose.

Autorius: Durniu laivui

Durniu laivui — Thu, 08 Oct 2009 08:10:35 +0000

Imant paskola tu uztatai ( ikeiti ) nusipirkta turta. Bankas neturi buti sventa karve, kuri gali dirbti be rizikos. Jei jau dalino kreditus, tai turejo numatyti rizika. o dabar patys sukele tokia psichoze ir nori sausi isbristi is to meslo, kuri patys is principo ir pridirbo.
As taip pat noreciau tokio verslo, kur sumerki pinigus ir zinai kad niekuom nerizikuoji.
Latviu „Kubilius“ pagaliau susivoke ir jei ta plana igyvendins, tai bus pirmas protingas zingsnis, nes broliukams nieko kito ir nebeliko.

Autorius: Sistem

Sistem — Thu, 08 Oct 2009 07:53:41 +0000

Bankas skolino pinigūs būtent kažkokiam turtui pirkti kurį pats vertino ir t.t. jai apsigavo tai ir turi paskęsti, bankrutuoti ir išnykti. Ne latvija turi skolintis pinigus, o bankai kurie surengė šitą šou. Kiek žinau amerikos nekilnojamo turto krizė todėl ir įvyko kad ten galima palikti nuvertėjusį nekilnojamą turtą ir eiti gyventi toliau.