Apskritai verčiausiomis dėmesio laikau mokamų finansų analitikų prognozes. Tiesiog prognozuodami žmonės vardan savo pačių interesų stengiasi neapsirikti ir būti objektyvus. Lyginant su jais, ekonomistai dirba už atlyginimą ir „kieno vežime sėdi, to ir giesmę gieda“, o įvairūs populistai – pats terminas pasako – siekia populiarumo, ir geriausiai jiems tai sekasi daryti eksploatuojant masines klišes.

Bent jau dolerio kolapsas (viena iš avanturist.org krizės fazių) mano manymu apžvelgiamoje perspektyvoje negresia. Kas visam pasauliui gresia, tai didėjanti turtinė diferenciacija ir santykinis pragyvenimui būtinų resursų brangimas absoliučiai daugumai pasaulio gyventojų. T.y. pasaulis su pigesne televizija, žaismingesniais mobiliaisiais telefonais, brangesniu ir prastesnės kokybės maistu, brangesne energija, brangesniu kuru ir augančia totalitarine kontrole.

Verslo ciklai ir bankrotai būtų neatsiejama tokios pinigų sistemos ir ekonomikos dalis.

Palyginimui – Federal deposit insurance corporation (FDIC), perimdama bankrutuojančius JAV bankus randa juose aktyvus, balansuose pervertintus vos ne per pusę. Kažkas panašaus (na, aktyvai skirtingi) turėtų būti ir pas mus, nebent galvotume, kad LB reguliavimas efektyvesnis, o lietuviai kur kas sąžiningesni.

Beje, tekste kalbama ne apie atidėjimų dydį, o apie neveiksnių ir pradelstų paskolų sumą. Žinoma, ji nelygi nuostoliams, todėl tekste ir rašau „kai kurie rinkos dalyviai“ (o ne visa bankų sistema) yra „po vandeniu“. Situacija blogėja ir toliau.

Tiems, kam ši tema įdomi, siūlau paskaityti jau daug kur cituojamą Ambrose Evans-Pritchard straipsnį Does the EU club have a future?

A new report by the Brussels think tank Breugel says the EU itself may be the biggest casualty since the traumatic events have led to revival of the nation state – each defending its own industry “bec et ongles”, each pressuring its banks to come home.

Bankų go home tendencijos mūsų valdžiai yra išvis neįskaičiuota rizika.

12% blogų paskolų – tos kurioms bankai pagal savo rizikos valdymo taisykles priversti formuoti atidėjimus, nes jų gavėjai vėluoja mokėti įmokas pvz. 3 ir daugiau mėn. Nesu bankininkas, todėl negaliu tvirtinti, kad tai reiškia prievolę bankui atidėti 100% sumos. Greičiausiai ne, nes dalį vėluojančių paskolų klientai vistiek dengia. Todėl manau, kad toks tiesmukiškas 12% (vėluojančių paskolų) ir 8% (kapitalo pakankamumo) sugretinimas nekorektiškas, nes perša skaičiais neįrodytą mintį, kad kapitalo pakankamumo reikalavimo bankų sistema kaip tokia jau dabar nevykdo.