<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
		>
<channel>
	<title>Defliacinės kredito krizės logika komentarai</title>
	<atom:link href="http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/#utm_source=feed&amp;utm_medium=feed&amp;utm_campaign=feed</link>
	<description>Valdžia, pinigai, nuosavybė</description>
	<lastBuildDate>Thu, 26 Aug 2010 06:14:34 +0000</lastBuildDate>
	<generator>http://wordpress.org/?v=2.9.2</generator>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
		<item>
		<title>Autorius: Anarchistas &#187; Gyvulių ūkių defliacijos</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-1181</link>
		<dc:creator>Anarchistas &#187; Gyvulių ūkių defliacijos</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 17 May 2010 00:29:12 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-1181</guid>
		<description>[...] prie defliacijos. Pietų Europos kleptoktatijos jas finansavusių bankų stabilumo vardan turės subalansuoti [...]</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>[...] prie defliacijos. Pietų Europos kleptoktatijos jas finansavusių bankų stabilumo vardan turės subalansuoti [...]</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Anarchistas &#187; Trapus užsilenkimas #2</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-991</link>
		<dc:creator>Anarchistas &#187; Trapus užsilenkimas #2</dc:creator>
		<pubDate>Tue, 29 Dec 2009 17:39:54 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-991</guid>
		<description>[...] visiems ant ausų makaronus, tikintis, kad teigiami lūkesčiai kažkaip savaime išgelbės į defliaciją grimztančią [...]</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>[...] visiems ant ausų makaronus, tikintis, kad teigiami lūkesčiai kažkaip savaime išgelbės į defliaciją grimztančią [...]</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: anarchistas</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-523</link>
		<dc:creator>anarchistas</dc:creator>
		<pubDate>Tue, 08 Sep 2009 16:28:37 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-523</guid>
		<description>Gal ir ne per giliai kapstom. FED yra šis tas daugiau, nei tiesiog dolerius &quot;spausdinanti&quot; brangiausiai už juos mokantiems (kuo?) bankams sistema. (Pačias kupiūras, žinia, spausdina iždui priklausanti įmonė).</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Gal ir ne per giliai kapstom. FED yra šis tas daugiau, nei tiesiog dolerius &#8220;spausdinanti&#8221; brangiausiai už juos mokantiems (kuo?) bankams sistema. (Pačias kupiūras, žinia, spausdina iždui priklausanti įmonė).</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Giedrius</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-518</link>
		<dc:creator>Giedrius</dc:creator>
		<pubDate>Tue, 08 Sep 2009 13:30:55 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-518</guid>
		<description>Per daug giliai kapstot. Infliacija vyksta vienu ar kitu būdu naujai pagamintus pinigus išsidalinus (bailout&#039;ais, teise kurti pinigus skolinant, etc.) suinteresuotom grupuotėm, joms ta infliacija ir naudinga. Kas tos grupuotės yra akivaizdu - visi bankai ir su jais susijusios įmonės, o ypač tie, kurie nuo pernai rudens pasidalino centrinių bankų nupaišytus trilijonus. O už menką tų trilijonų dalelę nėra jokių problemų tiesiogiai ar ne nusipirkti ir pasistatyti FED&#039;o bei valdžiai priklausančių univerų priešaky keletą &quot;ekonomistų&quot;, kurie prikurtų siaubo istorijų apie defliacijos baubus ir paaiškintų žmogeliams apie infliacijos naudą.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Per daug giliai kapstot. Infliacija vyksta vienu ar kitu būdu naujai pagamintus pinigus išsidalinus (bailout&#8217;ais, teise kurti pinigus skolinant, etc.) suinteresuotom grupuotėm, joms ta infliacija ir naudinga. Kas tos grupuotės yra akivaizdu &#8211; visi bankai ir su jais susijusios įmonės, o ypač tie, kurie nuo pernai rudens pasidalino centrinių bankų nupaišytus trilijonus. O už menką tų trilijonų dalelę nėra jokių problemų tiesiogiai ar ne nusipirkti ir pasistatyti FED&#8217;o bei valdžiai priklausančių univerų priešaky keletą &#8220;ekonomistų&#8221;, kurie prikurtų siaubo istorijų apie defliacijos baubus ir paaiškintų žmogeliams apie infliacijos naudą.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: anarchistas</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-516</link>
		<dc:creator>anarchistas</dc:creator>
		<pubDate>Tue, 08 Sep 2009 09:36:24 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-516</guid>
		<description>&lt;blockquote&gt;Čia nesutinku. Bankams infliacija naudinga, nors jų turtas nuvertėja, bet įspareigojimai (indėliai) irgi nuvertėja, o nuostoliai dėl įmonių užsilenkimo mažesni.&lt;/blockquote&gt;

Tiems, kurie patiria ženklų įsipareigojimų nuvertėjimą, infliacija gal ir būtų naudinga.

Norom nenorom reikia atsakyti į klausimą, kokie bankai galėtų daryti įtaką FED&#039;ui ir norėti arba nenorėti infliacijos. Viena iš prielaidų būtų, kad įtaką labiausiai gali daryti finansų įmonės su efektyvia balansų struktūra - įsipareigojimais, didele dalimi sutartiniais santykiais pririštais prie pelningumo, ir aktyvais, padengtais pertekliniu (repo) užstatų kiekiu.

Jeigu kartais tokios finansinės stambios organizacijos egzistuoja (kas nors juk turi saugoti rimtus pinigus, ir koks gi saugumas be atsakomybių asimetrijos), joms nuostoliai dėl &quot;įmonių užsilenkimo&quot; negresia. Ir tuomet, būdamos pinigų kaupyklomis, jos nelabai suinteresuotos infliacija. 

Mish&#039;as, žinoma, negali žinoti, kas iš FED&#039;o įtakotojų yra sukaupęs kokią palūkanų normų (ar kokią kitą) riziką. Kai kurie gali būti sukaupę labai nemažą. Šia prasme jo paaiškinimas nėra itin solidus ar galutinis, bet sutik, savo defliacinei teorijai jis pateikia paprastą ir elegantišką argumentą. Šis mano blogo įrašas būtent ir skirtas defliaciniams argumentams. </description>
		<content:encoded><![CDATA[<blockquote><p>Čia nesutinku. Bankams infliacija naudinga, nors jų turtas nuvertėja, bet įspareigojimai (indėliai) irgi nuvertėja, o nuostoliai dėl įmonių užsilenkimo mažesni.</p></blockquote>
<p>Tiems, kurie patiria ženklų įsipareigojimų nuvertėjimą, infliacija gal ir būtų naudinga.</p>
<p>Norom nenorom reikia atsakyti į klausimą, kokie bankai galėtų daryti įtaką FED&#8217;ui ir norėti arba nenorėti infliacijos. Viena iš prielaidų būtų, kad įtaką labiausiai gali daryti finansų įmonės su efektyvia balansų struktūra &#8211; įsipareigojimais, didele dalimi sutartiniais santykiais pririštais prie pelningumo, ir aktyvais, padengtais pertekliniu (repo) užstatų kiekiu.</p>
<p>Jeigu kartais tokios finansinės stambios organizacijos egzistuoja (kas nors juk turi saugoti rimtus pinigus, ir koks gi saugumas be atsakomybių asimetrijos), joms nuostoliai dėl &#8220;įmonių užsilenkimo&#8221; negresia. Ir tuomet, būdamos pinigų kaupyklomis, jos nelabai suinteresuotos infliacija. </p>
<p>Mish&#8217;as, žinoma, negali žinoti, kas iš FED&#8217;o įtakotojų yra sukaupęs kokią palūkanų normų (ar kokią kitą) riziką. Kai kurie gali būti sukaupę labai nemažą. Šia prasme jo paaiškinimas nėra itin solidus ar galutinis, bet sutik, savo defliacinei teorijai jis pateikia paprastą ir elegantišką argumentą. Šis mano blogo įrašas būtent ir skirtas defliaciniams argumentams.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Nematoma Ranka - 123</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-501</link>
		<dc:creator>Nematoma Ranka - 123</dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Sep 2009 18:42:50 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-501</guid>
		<description>&quot;The reason is people would pay off their loans and banks do not want to be paid back with cheaper dollars.&quot;
Čia nesutinku. Bankams infliacija naudinga, nors jų turtas nuvertėja, bet įspareigojimai (indėliai) irgi nuvertėja, o nuostoliai dėl įmonių užsilenkimo mažesni.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>&#8220;The reason is people would pay off their loans and banks do not want to be paid back with cheaper dollars.&#8221;<br />
Čia nesutinku. Bankams infliacija naudinga, nors jų turtas nuvertėja, bet įspareigojimai (indėliai) irgi nuvertėja, o nuostoliai dėl įmonių užsilenkimo mažesni.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: anarchistas</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-489</link>
		<dc:creator>anarchistas</dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Sep 2009 08:58:15 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-489</guid>
		<description>Rolandai,

Latvija šiuo metu yra pasaulio defliacinis eksperimentas. Eksperimento esmė - kiek ilgai piliečiai iškentės vyriausybę, aptarnaujančią bankų užsienio kreditorius.

Kaip ne keista - kenčia.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Rolandai,</p>
<p>Latvija šiuo metu yra pasaulio defliacinis eksperimentas. Eksperimento esmė &#8211; kiek ilgai piliečiai iškentės vyriausybę, aptarnaujančią bankų užsienio kreditorius.</p>
<p>Kaip ne keista &#8211; kenčia.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: Rolandas</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-488</link>
		<dc:creator>Rolandas</dc:creator>
		<pubDate>Sat, 05 Sep 2009 16:58:40 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-488</guid>
		<description>Money as Debt 2 matei ?

http://www.youtube.com/watch?v=_doYllBk5No
http://www.youtube.com/watch?v=pp7tiySCyb4
http://www.youtube.com/watch?v=lG7Jjb0cw9o
http://www.youtube.com/watch?v=0-O_yGEI_0U
http://www.youtube.com/watch?v=6MwHgpFSQMo
http://www.youtube.com/watch?v=vH1M1QaM6SY
http://www.youtube.com/watch?v=4GH4OElpZtM
http://www.youtube.com/watch?v=iqeTComdm5A

Pažiūrėjau ir nusprendžiau panagrinėti Latvijos banko duomenis, kaip filme išdėstyti argumentai apie sulėtėjusio paskolų išdavimo pasekmes paveikė pinigų kiekį Latvijoje.
Latvijos pinigų bazė(Grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos) nuo 2008.06 iki 2009.06 sumažėjo nuo 2.441,1 iki 1.584,8 Mln. LVL:
http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table3.xls
Ir tie pinigai netapo indeliais:
http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table14a_b_c_d_e_f.xls
Latvių skolos:
http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table16a_b_c.xls
Man asmeniškai daugiausiai nerimo kelia pinigų kiekio apyvartoje mažėjimo tempai. Nes kaip suprantu skolininkai bankui moka pastovaus dydžio sumas, taigi bent jau teoriškai pinigų bazės sumažėjimas 2008.06-2009.06 gali būti atkartotas ir 2009.06-2010.06 t.y pinigų bazė sumažės perpus.</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>Money as Debt 2 matei ?</p>
<p><a href="http://www.youtube.com/watch?v=_doYllBk5No">http://www.youtube.com/watch?v=_doYllBk5No</a><br />
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=pp7tiySCyb4">http://www.youtube.com/watch?v=pp7tiySCyb4</a><br />
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=lG7Jjb0cw9o">http://www.youtube.com/watch?v=lG7Jjb0cw9o</a><br />
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=0-O_yGEI_0U">http://www.youtube.com/watch?v=0-O_yGEI_0U</a><br />
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=6MwHgpFSQMo">http://www.youtube.com/watch?v=6MwHgpFSQMo</a><br />
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=vH1M1QaM6SY">http://www.youtube.com/watch?v=vH1M1QaM6SY</a><br />
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=4GH4OElpZtM">http://www.youtube.com/watch?v=4GH4OElpZtM</a><br />
<a href="http://www.youtube.com/watch?v=iqeTComdm5A">http://www.youtube.com/watch?v=iqeTComdm5A</a></p>
<p>Pažiūrėjau ir nusprendžiau panagrinėti Latvijos banko duomenis, kaip filme išdėstyti argumentai apie sulėtėjusio paskolų išdavimo pasekmes paveikė pinigų kiekį Latvijoje.<br />
Latvijos pinigų bazė(Grynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir privalomosios atsargos) nuo 2008.06 iki 2009.06 sumažėjo nuo 2.441,1 iki 1.584,8 Mln. LVL:<br />
<a href="http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table3.xls">http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table3.xls</a><br />
Ir tie pinigai netapo indeliais:<br />
<a href="http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table14a_b_c_d_e_f.xls">http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table14a_b_c_d_e_f.xls</a><br />
Latvių skolos:<br />
<a href="http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table16a_b_c.xls">http://www.bank.lv/images/img_lb/financialdata/latvian/excel/2007-2/Table16a_b_c.xls</a><br />
Man asmeniškai daugiausiai nerimo kelia pinigų kiekio apyvartoje mažėjimo tempai. Nes kaip suprantu skolininkai bankui moka pastovaus dydžio sumas, taigi bent jau teoriškai pinigų bazės sumažėjimas 2008.06-2009.06 gali būti atkartotas ir 2009.06-2010.06 t.y pinigų bazė sumažės perpus.</p>
]]></content:encoded>
	</item>
	<item>
		<title>Autorius: shankeris</title>
		<link>http://anarchistas.lt/2009/08/defliacines-kredito-krizes-logika/comment-page-1/#comment-485</link>
		<dc:creator>shankeris</dc:creator>
		<pubDate>Sun, 30 Aug 2009 11:18:31 +0000</pubDate>
		<guid isPermaLink="false">http://anarchistas.lt/?p=1229#comment-485</guid>
		<description>ačiū už gerą postą</description>
		<content:encoded><![CDATA[<p>ačiū už gerą postą</p>
]]></content:encoded>
	</item>
</channel>
</rss>
