Lentelėje yra tokie rodikliai, kaip „Bankų įsipareigojimų garantijos“ ir „Likvidumo parama“, tačiau išnašoje po lentele puikuojasi „* Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Lenkija, Lietuva, Malta, Rumunija ir Slovakija nepatvirtino ir neteikė paramos bankininkystės sektoriui.“.

Aišku, viską galima nurašyti ant „Šaltinis: Ekonomikos ir finansų generalinis direktoratas, Europos Komisija.“

Tačiau LR Seime priimtas Finansinio tvarumo įstatymas su 3 mlrd.Lt. garantijomis/injekcijomis iš biudžeto į bankų kapitalą, neriboto galiojimo 100K EUR indėlių garantijos piliečiams ir kiek mažiau verslui – taip pat patvirtintos įstatymu. „Bankų gelbėjimo“ 3 mlrd.Lt. buvo numatyti LR 2009 m. biudžeto įstatyme, ir jau yra perkelti į Seimo ir Prezidentės patvirtintą 2010 m. biudžeto įstatymą. Ar p. Nausėdos nuomone priimti įstatymai nėra patvirtintos garantijos ir niekuo neįpareigoja?“

Kodėl tokius netikslius ir klaidinančius duomenis banko atstovas leidžia sau publikuoti (šalia šiaip jau gan įžvalgios analizės, neskaitant įprastų visiems LT bankams būdingų pagyrų valdžiai) sunku suvokti. Tačiau jie yra, o klaida tai ar sąmoningas manipuliavimas faktais, jau nesvarbu.

Nepriklausomai nuo nuostolių dydžio, Lietuvos piliečiai nei jų dengti, nei leisti valdžiai dėl bankų klaidų rizikuoti mokesčių mokėtojų pinigais neprivalo.

Dar vienas dalykas keistas. Kodėl, vykdant tokią pinigų „nutekinimo“ ir išdalinimo tam, kam patogu, politiką, vėliau stebimasi šešėlinės ekonomikos klestėjimu?

ne, ne be reikalo. Viskas galioja.

Mr.Script prisimena pradinę idėją apie mano minėtą bankų „obščiaką“ (finansinio stabilumo fondą), apie kurį buvo kalba metų pradžioj ir kurio patys bankai nusprendė nesteigti. Nes tiesiog pavyko prikalbinti valdžią įteisinti bankų „gelbėjimą“ mokesčių mokėtojų sąskaita, po ko atsirado Finansų ministerijos pareiškimai ir Šemetos pateiktas FTĮ projektas.

3 mlrd.Lt. – suma, įrašyta 2009 biudžeto įstatymo pataisose:
„„2. Nustatyti, kad suteiktų garantijų pagal atskirą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą suma negali viršyti
3 000 000 tūkst. litų.“

Apie biudžeto įstatymo pataisas rašė VŽ. Kaip ir galima buvo tikėtis, biudžeto pataisų svarstyme seimūnai ginčijosi dėl kelių šimtų tūkstančių, o galimybė vyriausybei išleist 3 mlrd.Lt. ypatingai kilniam tikslui – siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus „praėjo“ be jokių klausimų ar diskusijų.

Bankai tokio įstatymo, koks pateiktas projekte, labai nori, ir kuo greičiau – čia Mr.Script klysta. Šios savaitės vyriausybės susitikime su bankininkais šių buvo išsakyti priekaištai Kubiliui dėl teisės aktų: „Tačiau bankininkystės sektorių šiuo metu itin neramina, kad, viena vertus, Seime vis dar nepriimtas finansinio tvarumo įstatymo, kuris suteiktų garantijų ir tuo pačių padidintų pasitikėjimą finansiniame sektoriuje, kita vertus inicijuojami įvairūs skuboti ir tinkamai neparengti įstatymų pasiūlymai.“ (čia apie fizinių asmenų bankroto ir restruktūrizavimo įstatymų pataisas).