Mauras: ar sušelpsime bankų akcininkus?

Skandinavų bankų “gelbėjimo” įteisinimas perėjo į svarstymo stadiją. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto Finansinio tvarumo įstatymo projektą Nr. XIP-640.

Ką, kada ir nuo ko ruošiamės gelbėti už 3 mlrd. Lt. mokesčių mokėtojų pinigų? (primenu, kad 2009 m. valstybės biudžeto įstatymo pataisomis (žr. 5 str.) kelias vyriausybės sprendimu “apsipirkti” bankų akcijomis jau atidarytas). Jei neišsiaiškinsime dabar, po to bus vėlu – jau turime atvejį, kai visuomenei nesuvokiant kas vyksta, po Seimo nario rentų triukšmeliu ir “branduolinės valstybės” pompa 2007 m. vasarą buvo prastumtas Atominės elektrinės įstatymas, atvėręs kelią “ypatingos skubos tvarka” kirkilo vyriausybei kartu su VP10 įvykdyti vagystę, žinomą kaip “Leo LT”.

Šemetos aiškinamajam rašte painiai aiškinama, kam apskritai reikalingas Finansinio tvarumo įstatymas:

“…būtų sudarytos galimybės Lietuvos Respublikos Vyriausybei esant reikalui imtis veiksmų, reikalingų bankų, kurių finansinė būklė galėtų sutrikdyti sklandų visos bankų sistemos funkcionavimą ir turėtų neigiamos įtakos šios sistemos stabilumui, veiklos užtikrinimui(…)”

Palaukite minutę. Net jei nuo vaikystės svajojome ką nors išgelbėti, pirma atsakykime sau į keletą klausimų.

Ar bankai – verslas? Taip.

Ar verslas turi teisę bankrutuoti? Taip.

Kokia bankų verslo esmė? Rizikos valdymas.

Gal valstybė ypač gerai valdo bankus ar kitas įmones? Ne. Patirties ir išvogtų įmonių bankrotų turime daugiau negu reikia.

Bankai nesugebėjo tinkamai valdyti savo verslo? Taip atsitinka, rinkoje išlieka geriausiai išmanantys savo verslą profesionalai.  Kodėl nemokšiškai besitvarkančius  verslininkus turi gelbėti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai - tie, kurie profesionaliai dirbo savo darbą, paklodami iki 3 mlrd.Lt. savo ateities mokesčių, jei bankų vadovai, valdybos ir akcininkai jais nesirūpino?

Juolab kad visai neseniai šie bankai patys pareiškė – viskas gerai, mums gelbėjimo priemonių nereikia. Cituoju :”didieji Lietuvoje veikiantys bankai atsiuntė informacinius laiškus, kuriuose garantuoja “sėkmingą bankų veiklą”.  Lietuvos komercinius bankus kontroliuojantys bankai atsiuntė patvirtinimo pranešimus, vadinamuosius „letter of comfort“, kuriuose jie „sutinka, kad jų antrinės bendrovės atitiktų visus Lietuvos banko keliamus reikalavimus“. ( ”Verslo žinios” 2009.03.10 Vietoje stabilizavimo fondo – bankų laiškai).

Toks įstatymas sudaro sąlygas išskirtiniam valdžios įsikišimui, išleidžiant didžiulius mokesčių mokėtojų pinigus privačiam verslui gelbėti mokesčių mokėtojų sąskaita, todėl jis neturi būti svarstomas ir teikiamas priėmimui.

Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlymų ir pastabų laukia iki 2009-06-17.

Raginu visus, kas nėra pasiruošęs savo mokesčiais gelbėti skandinavų verslininkų, išsiųsti savo nuomonę ar tiesiog visą aukščiau pateiktą tekstą adresu:

El. paštas , Faksas 85 239 62 79

nurodant:

Seimo posėdžių sekretoriatas

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Bankai ekonomikos negelbės
  2. Mauro komentaras: šitą dieną prisiminsim ilgai
  3. Kodėl Lietuvoje negalėtų būti panaikinti pelno ir pajamų mokesčiai?
  4. Gyvulių ūkis #1
  5. Dešimt milijardų iš bankų šešėlio

Paskelbta 2009 06 10 at 13:43 · Autorius Mauras · Nuoroda
Temos: Bankai, Valdžia · Žymos: iniciatyvos, politika

9 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė Mr-Scipt
    on 2009.06.10 at 14:36
    Atsakyti · Nuoroda

    Che. Pakeitė projektą (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=344006) :) Kada pirmą kartą pasirodė projektas, buvo kalbama apie finansinio stabilumo fondo kūrimą, į kurį bankai turėtų sumesti 3mlrd. Lt :) Dabar žiūriu jau to nėra :) Vien valstybė gelbėtų (bet pataisyk mane jei klystu, bet berods dabar nekalba apie 3mlrd. Lt?)
    Šiaip bankų pozicija buvo aiški – kad nafig mus gelbėti – patys išsigelbėsim kai reikės, turim motininius bankus kurie prireikus padės. Tai ir patys bankai (bent didieji) to įstatymo nenori…

  2. Parašė Room
    on 2009.06.10 at 16:36
    Atsakyti · Nuoroda

    parasiau jiems laiska, tai kaip suprantu mrscript komentaras sako jog be reikalo uzsipuolem seima ?

  3. Parašė Mauras
    on 2009.06.10 at 17:00
    Atsakyti · Nuoroda

    2 Room

    ne, ne be reikalo. Viskas galioja.

    Mr.Script prisimena pradinę idėją apie mano minėtą bankų “obščiaką” (finansinio stabilumo fondą), apie kurį buvo kalba metų pradžioj ir kurio patys bankai nusprendė nesteigti. Nes tiesiog pavyko prikalbinti valdžią įteisinti bankų “gelbėjimą” mokesčių mokėtojų sąskaita, po ko atsirado Finansų ministerijos pareiškimai ir Šemetos pateiktas FTĮ projektas.

    3 mlrd.Lt. – suma, įrašyta 2009 biudžeto įstatymo pataisose:
    “„2. Nustatyti, kad suteiktų garantijų pagal atskirą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą suma negali viršyti
    3 000 000 tūkst. litų.“

    Apie biudžeto įstatymo pataisas rašė VŽ. Kaip ir galima buvo tikėtis, biudžeto pataisų svarstyme seimūnai ginčijosi dėl kelių šimtų tūkstančių, o galimybė vyriausybei išleist 3 mlrd.Lt. ypatingai kilniam tikslui – siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus “praėjo” be jokių klausimų ar diskusijų.

    Bankai tokio įstatymo, koks pateiktas projekte, labai nori, ir kuo greičiau – čia Mr.Script klysta. Šios savaitės vyriausybės susitikime su bankininkais šių buvo išsakyti priekaištai Kubiliui dėl teisės aktų: “Tačiau bankininkystės sektorių šiuo metu itin neramina, kad, viena vertus, Seime vis dar nepriimtas finansinio tvarumo įstatymo, kuris suteiktų garantijų ir tuo pačių padidintų pasitikėjimą finansiniame sektoriuje, kita vertus inicijuojami įvairūs skuboti ir tinkamai neparengti įstatymų pasiūlymai.” (čia apie fizinių asmenų bankroto ir restruktūrizavimo įstatymų pataisas).

  4. Parašė ar.devalvuosim.lt
    on 2009.06.10 at 20:37
    Atsakyti · Nuoroda

    Sakoma, jei parazitas per smarkiai parazituoja savo šeimininką, abu miršta… Lietuvis, žinoma, atsparus sutvėrimas, bet turbūt ne amžiams.

    Dar vienas dalykas keistas. Kodėl, vykdant tokią pinigų “nutekinimo” ir išdalinimo tam, kam patogu, politiką, vėliau stebimasi šešėlinės ekonomikos klestėjimu?

  5. Parašė Tevelis
    on 2009.06.11 at 11:49
    Atsakyti · Nuoroda

    Dar pernai šie bankai turėjo šimtus milijonų litų pelno – taigi nuostolius irgi galėtų atlaikyti bent porą metų iš eilės. Kodėl pelnas “išpompuotas” į Švediją, o dabar nuostolius turi dengti Lietuvos mokesčių mokėtojai? Kur nepaskirstytasis pelnas – ar jį visą dividendais akcininkai pasidalino, o dabar net ir menkus nuostolius jau turi padengti visi Lietuvos piliečiai?

    • Parašė anarchistas
      on 2009.06.12 at 1:28
      Atsakyti · Nuoroda

      Nuostoliai gali būti visai ir nemenki, apie tai gana išsamiai yra rašęs Stasys Jakeliūnas
      Lietuvos bankų sistemos perspektyvos krizės sąlygomis
      Lietuvos bankų sistemos nuostoliai – 20 milijonų ar pusė milijardo?

      Nepriklausomai nuo nuostolių dydžio, Lietuvos piliečiai nei jų dengti, nei leisti valdžiai dėl bankų klaidų rizikuoti mokesčių mokėtojų pinigais neprivalo.

  6. Parašė Mauras
    on 2010.01.6 at 21:00
    Atsakyti · Nuoroda

    perskaičius p.Nausėdos makroekonomikos komentare pateiktus duomenis apie bankų gelbėjimo įsipareigojimus iš ES valstybių biudžetų, LT duomenys (ar tiksliau jų nepateikimas) kelia įvairių minčių (žr. 5 lentelė. Valstybės parama bankininkystės sektoriui ES valstybėse* (proc. BVP)).

    Lentelėje yra tokie rodikliai, kaip “Bankų įsipareigojimų garantijos” ir “Likvidumo parama”, tačiau išnašoje po lentele puikuojasi “* Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Lenkija, Lietuva, Malta, Rumunija ir Slovakija nepatvirtino ir neteikė paramos bankininkystės sektoriui.”.

    Aišku, viską galima nurašyti ant “Šaltinis: Ekonomikos ir finansų generalinis direktoratas, Europos Komisija.”

    Tačiau LR Seime priimtas Finansinio tvarumo įstatymas su 3 mlrd.Lt. garantijomis/injekcijomis iš biudžeto į bankų kapitalą, neriboto galiojimo 100K EUR indėlių garantijos piliečiams ir kiek mažiau verslui – taip pat patvirtintos įstatymu. “Bankų gelbėjimo” 3 mlrd.Lt. buvo numatyti LR 2009 m. biudžeto įstatyme, ir jau yra perkelti į Seimo ir Prezidentės patvirtintą 2010 m. biudžeto įstatymą. Ar p. Nausėdos nuomone priimti įstatymai nėra patvirtintos garantijos ir niekuo neįpareigoja?”

    Kodėl tokius netikslius ir klaidinančius duomenis banko atstovas leidžia sau publikuoti (šalia šiaip jau gan įžvalgios analizės, neskaitant įprastų visiems LT bankams būdingų pagyrų valdžiai) sunku suvokti. Tačiau jie yra, o klaida tai ar sąmoningas manipuliavimas faktais, jau nesvarbu.

  7. Parašė Mauras: ar sušelpsime bankų akcininkus? « Bankų naujienos
    on 2010.07.11 at 15:49
    Atsakyti · Nuoroda

    [...] ar sušelpsime bankų akcininkus? http://anarchistas.lt “Mauras: ar sušelpsime bankų akcininkus?” Sausis 24th, 2010 | Kategorija: [...]

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą