„Achimas Steineris, Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos programos direktorius, teigia esąs abstulbęs dėl automobilių gamintojams skirtų milijardų, o bankų gelbėjimas gali tapti „didžiausia politine tragedija per pastaruosius penkis dešimtmečius“. JT atstovas ragina vyriausybes nepasakoti „melagingų istorijų“, kad bankų problemos turi būti sprendžiamos pirmiau nei visos kitos, tarp jų ir aplinkosaugos.“

p.s. dar viena politinio popso apraiška – „Seimas po pateikimo pritarė nacionalinio komercinio banko įsteigimui“ Žavi mane „greitų ir paprastų sprendimų“ specialistai mazūronis su gražuliu. Išdalinsim kreditų visiems, kiek tik reikia ir kam reikia, tegu sprogsta tie komerciniai bankai iš pavydo. Iš kur pinigai? Ar atiduos? Ar neišgrobstys? Ai, paskui išsiaiškinsim.

Tikėsimės, Seimas vėl nepateks į transo būseną ir iki priėmimo reikalas nenueis, turėtų šitą „receptą“ numarint svarstymo stadijoj. Iš „antkainių kontrolės“ pataisų net visiška kaliausė kažko turėjo išmokti.

The World Bank and the IMF, in countries as far apart as Iceland and Kazakhstan, have been on the side of the angels, arguing strongly with the governments of these countries that the state should not guarantee the foreign liabilities (or indeed any liabilities other than insured deposits) of banks that are in default or threaten to go into default. Icelandic tax payers should not pay for the follies of foreign banks (including some well-known German banks) that lent serious money to the Icelandic banks long after it was obvious that the Icelandic banking system was an accident waiting to happen. The foreign banks lobbied and continue to lobby furiously, and even recruit their own governments to put additional pressure on the Icelandic authorities.

„5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nustatyti, kad 2009 metais naujos valstybės garantijos nebus teikiamos, išskyrus atvejus, kai valstybės garantijos teikiamos pagal atskirą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą, suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti ir šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytiems prisiimamiems įsipareigojimams užtikrinti.“

2. Papildyti 7 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Nustatyti, kad suteiktų garantijų pagal atskirą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą suma negali viršyti
3 000 000 tūkst. litų.“

Finansinio tvarumo įstatymo tikslas – užtikrinti bankų sistemos finansinį stabilumą, t.y. išvengti bankų bankroto. Išskyrus valstybinį indėlių draudimą, faktas, kad šio įstatymo anksčiau nebuvo, rodo, jog iki šiol valstybė nebuvo įsipareigojusi nešti galimos nesėkmingos bankų veiklos naštos. Įstatymu norima įteisinti valstybės atsakomybę už bankinio sektoriaus veiklą su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis.

(…) Nors įstatymo tikslas yra kilnus, visų keturių įstatyme numatytų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių esmė – arba valstybės valdymas, arba finansinė injekcija. Nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybė yra geresnis verslo valdytojas, tad valdymo nacionalizavimas gali sukelti daugiau problemų nei tos, kurias siekiama išspręsti. Bankų sektoriaus rizikos ir nuostolių perkėlimas į viešąjį sektorių bus brangi priemonė ir abejotina, ar pasiekianti keliamą tikslą. Finansinio tvarumo įstatymas įteisina didesnį ar mažesnį valstybės įsikišimą, kuris, bankams susidūrus su sunkumais, virstų atsakomybės išskaidymu, išlaidomis biudžetui, t.y. mokesčių mokėtojams. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad parama bankiniam sektoriui yra nesuderinama su bankų atsakomybės ir rinkos dalyvių savisaugos bei suvokimo apie riziką siekiu. Dėl šių priežasčių finansinio tvarumo įstatymo siūlome nepriimti.

Kaip jau minėta, stabilumo bankiniame sektoriuje tikslą įgyvendina Lietuvos bankas, naudodamasis bankų stebėsenos ir ankstyvo perspėjimo apie bankinio sektoriaus padėtį sistema, kitomis anksčiau minėtomis priemonėmis. Jei šios priemonės neužtikrina reikiamo stabilumo bankiniame sektoriuje, siūlome tobulinti jau esamas priemones, o ne didinti jų skaičių, priskiriant jų įgyvendinimą Vyriausybei.

LLRI dar 1998 m. yra pateikęs ekspertizę dėl rezervuotųjų sąskaitų. Dalinių atsargų sistema neužtikrina žmonių ir įmonių einamųjų sąskaitų ir kitų lėšų saugumo. Todėl siūlome žmonėms ir įmonėms suteikti galimybę pasirinkti atsiskaitomųjų ir neterminuotų indėlių laikymo sąlygas renkantis rezervuotąsias sąskaitas. Skirtingai nuo šiandien įprastų einamųjų sąskaitų, lėšos rezervuotose sąskaitose būtų perduodamos bankui pasaugos, o ne paskolos būdu ir rezervuojamos banko korespondentinėje sąskaitoje ar kasoje. Visišką sąskaitos saugumą garantuotų šimtaprocentinis jų rezervavimas. Bankai negalėtų naudotis rezervuotosiose sąskaitose esančiomis lėšomis ir todėl įmonės ir žmonės nebūtų priversti patirti šių lėšų praradimo rizikos. Šio pasiūlymo įgyvendinimui reiktų priimti Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pataisas.

Paryškinau kursyvu nereikalingą sakinį. Įstatymo projekto tikslas yra didžiulė finansinė afera, ir tiek.

Vyriausybė tyliai paprašė Seimo leisti jai garantuoti iki 3 mlrd. litų paskolą šalies bankams. Jos prireiks, jei bankai atsidurs ties nemokumo riba. Ši suma paskutinę minutę buvo yra įrašyta į kitų metų biudžeto pataisas, kurias parlamentas turėtų patvirtinti gegužės 7 dieną.

Kituose portaluose kol kas jokių žinių.

Švedijos krizės metu (kuri vyko 1991 – 1994 m., kol užsidarė bankai) bankų išduotos [blogos] paskolos siekė apie 10 proc. viso bankų balanso.

Analitiko skaičiavimu, švedų blogosios paskolos Baltijos regione nuo paskolų portfelio jau gali siekti nuo 10 iki 30 proc.

„Dar rudenį buvo prognozuojama, kad blogos paskolos Baltijos šalyse galėtų siekti apie 12 proc. nuo paskolų portfelio. Tačiau dar tuo metu scenarijus, į kurį buvo remiamasi, buvo toks, kad Baltijos šalių BVP kris daugiausia apie keturis punktus. Tačiau prognozės pablogėjo, atitinkamai galima manyti, kad jų prielaidos dėl blogų paskolų augimo buvo pernelyg švelnios“, – sakė S. Janeliūnas.

Lietuvos bankų kapitalas praėjusiais metais siekė apie 80 „mlrd. Lt. „Jei blogosios paskolos siektų 5 proc., paskolų portfelio, bankų nuostoliai gali išaugti apie 2,5 mlrd. Lt. Jeigu jos artėtų prie 10 proc., tai bankų nuostoliai viršytų 5 mlrd. Lt , o jei 15 proc.– būtų 7 mlrd. Lt. Beje, jau artėjant prie 10 proc. bankai susidurtų su kapitalo nepakankamumo problema“, – prognozuoja analitikas.

Jo nuomone, Lietuvos bankų sistemos dar laukia rimti išbandymai „Būtų protinga iki 100 proc. didinti daugumos Lietuvoje dirbančių bankų kapitalą. Silpnesniems bankams,kurie negali to daryti, teks jungtis.

„Tačiau jokiu būdu negalima rizikuoti mokesčių mokėtojų pinigais skolinantis arba teikiant tam tikras garantijas. O juk būtent tai numatoma jau rengiamame Finansinio stabilumo įstatyme“, – sakė S. Jakeliūnas.

(Pajuodinimas mano).

http://www.lrv.lt/Posed_medz/2009/090318/13.pdf

(dėkui už nuorodą Vytautui Žukauskui).

Kiauras bankų gelbėjimo ratas

Įstatinis kapitalas didinamas 65,667 mln. Lt.
6,6% galimos vieno milijardo litų dydžio problemos galima sakyti išspręsta. Arba mažiau, jei problema didesnė, pavyzdžiui 7 mlrd.