Mauro komentaras: šitą dieną prisiminsim ilgai

Mauro 2009.03.18 komentaras bankų gelbėjimo tema nusipelno daugiau dėmesio, įkeliu jį savarankišku įrašu.

Šitą dieną prisiminsim ilgai. Vyriausybė šiandien pritarė Finansų tvarumo įstatymo projektui. T.y. nusprendė, kad Lietuvos piliečiai nori tapti bankų “gelbėtojais”, sumokėdami už tokį svarbų vaidmenį savo uždirbtais ir per mokesčius sunešamais valdžiai pinigais.

„Siūlomos skolinimo bankams „lubos“ buvo iki 7 mlrd. litų. (!!!) Kiek bus iš tikrųjų, kaskart būtų tariamasi priklausomai nuo situacijos“, – nurodė A. Misevičius.

“„Svarbu, kad įstatymas būtų priimtas ir kuo greičiau būtų pamiršta, kad jis priimtas (..)”– neįkurto fondo pernelyg nesigaili S. Kropas.

IKI 7 MILIJARDŲ LITŲ! Ponai, atsipeikėkit, ar mes, rinkėjai, jus įgaliojome pripirkti rizikos nevaldžiusių bankų neaiškios vertės turto ar akcijų už tokias sumas?

“…numatytos prevencinės trumpalaikės priemonės, kurių galėtų imtis valstybė, kad stiprintų bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą, jeigu tam atsirastų poreikis”

Scenarijus 1: problemų turintis bankelis gauna paskolų garantijas iš valstybės, jis žinoma paskolos laiku negrąžina, tada ją turi grąžinti valstybė, kuri skolinasi (nes pinigų neturi) ilgam laikui su 10+% palūkanomis. Už tai gauna bankelio akcijų. Bankų nacionalizavimas – prevencinės trumpalaikės priemonės?

Scenarijus 2 (mažai realus): valstybė skolinasi, o problemų turintis bankelis gauna paskolą iš vyriausybės. Neatiduoda, valstybė perima akcijas.

Scenarijus 3 : valstybė tiesiog perima (nusiperka už mūsų ateities mokesčius) akcijas ir valdymą.

Ką “gelbėsim”? Skandinavų bankus? Kodėl? Jei ne, neturim ką “gelbėt”, nes kiti bankeliai sisteminės rizikos LT finansų sistemai nekelia. Pikta pelė klausia: kam tada reikalingas šitas įstatymas?

Tai avantiūra, kai mokesčių mokėtojų pinigai skiriami užsienio ar vietinio verslo gelbėjimui, kurio pasekmes jausim ir mes, ir mūsų vaikai. Nes mums reikės savo mokesčiais šitą lengvą “globėjišką” gestą už 7 mlrd. Lt. apmokėti savo darbu. Vienintelis argumentas, kurį išgirdau iš Kubiliaus interviu, buvo “bus ramiau” ir “visi taip daro”. Ar to pakanka sąžinei nuraminti?

Asmeniškai rašysiu laišką mano apylinkėje rinktam Seimo nariui, reikalaudamas balsuoti “prieš”, tą patį raginu daryti kitus.


Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

  1. Atsiimti indėlius iš bankų nesąžininga
  2. Lietuvos bankas turėjo žinoti :(
  3. Bankų negelbėjimo planas
  4. Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
  5. Lietuvos laukia bankrotas

Paskelbta 2009 03 19 at 0:19 · Autorius anarchistas · Nuoroda
Temos: Aktyvizmas, Bankai, Valdžia · Žymos: iniciatyvos, korupcija, rizika

18 komentarai (-ų)

Prenumeruoti komentarų RSS

  1. Parašė Mauras
    on 2009.03.19 at 10:12
    Atsakyti · Nuoroda

    ačiū Anarchistui už eterį. Išsamiausias straipsnelis šia tema :
    http://www.alfa.lt/straipsnis/10264457/?Pagalbos.fondo.bankams.nebus=2009-03-18_16-39

    Bankai sužavėti (intarpai skliaustuose mano):
    “Sunkmetis yra toks skaudus labai didele dalimi dėl to, kad daugeliui [privatiems bankeliams -M.]iškylančių problemų [dėl per didelį godumą išdalintų rizikingų paskolų - M.] nebuvo ruoštasi iš anksto [nes rizikos valdymas buvo proforma, reikėjo vykdyti ketvirčio pardavimų ir pelno planus, o apie tokius dalykus kaip ekonomikos ciklai išvis nesam girdėję - M.]. Džiugu, jog mūsų valdžia galų gale susiėmė ir pagaliau ką nors daro dėl [mūsų privataus verslo - M.] ateities, – sakė J.Rojaka.”
    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pinigai/58/32989

    Džiugu? Tiems eiliniams piliečiams, kas suneša tuos milijardus savo mokesčiais, už kuriuos bus lengva ranka valdžios išperkamas privačių bankų neatsakingumas, jokiu džiaugsmu nekvepia. Anaiptol. Tai ūkio traukimosi fone kvepia dar didesniais mokesčiais, dar didesniu valdžios skolinimusi užsienyje su dar didesnėm palūkanom ir dar greitesniu valstybės ritimusi žemyn.

    Klausimai:
    1. Ar valstybė privalo “gelbėti” privačius ar jau vyriausybių nacionalizuotus skandinavų bankus ir ar turi tam mandatą iš rinkėjų? Mano įsitikinimu – tikrai ne.
    2. Ar vyriausybė privalo gelbėti privačius lietuviškus bankelius, kurių bankrotas nekelia grėsmės finansų sistemos funkcionavimui? – ne.
    3. Ar privatūs bankai gali ir privalo susitvarkyti patys su savo pačių sukurta situacija – taip.

    Kaip? Receptų yra, ir patikrintų. Todėl temą “Bankų negelbėjimo planas” verta pratęsti.

  2. Parašė Vladas
    on 2009.03.19 at 10:32
    Atsakyti · Nuoroda

    Perkeliant būtų gražu žinią pateikti dalykiškiau, pateikiant nuorodas į dokumentus internetete (bent jų rekvizitus, jei internete nėra), pristatant minimas pavardes (ne keikvienam padoriam žmogui kokts ten Kropas,
    Misevičius, Kubilius turi būti pasaulio bamba). Nekalbant jau apie pačių autorių prisistatymą.

    Įstatymų perojektuose šio vakarykščio dokumento nerandu, pavyko rasti tik trumpą vyriausybės pranešimą, kuiame, deja, milijardai neminimi.

  3. Parašė anarchistas
    on 2009.03.19 at 14:56
    Atsakyti · Nuoroda

    Vladui:

    Dėl autorių anonimiškumo (kalbu tik savo vardu) manau didelės bėdos nėra. Taip lengviau kalbėtis, dėmesys gali būti labiau koncentruojamas į išsakomas mintis, nespėliojant apie autoriaus interesus ar asmeninę motyvaciją.

    Dėl įstatymo projekto: internete jo nėra :( Ką tik pats peržiūrėjau Finansų ministerijos teisės aktų informaciją
    http://www.finmin.lt/web/finmin/teises_aktai
    ir įregistruotų teisės aktų sąrašą Seimo svetainėje
    http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4005&p_k=1

    Matyt kažkur pasimetė. Nuoroda, kad įstatymo projektas buvo svarstytas, pritarta, ir perduotas Seimui, yra Vyriausybės ‘Posėdžių sprendimuose’
    http://www.lrv.lt/naujienos/posedziu-sprendimai/?nid=4637

    Prieš kiek laiko taip pat nesėkmingai ieškojau Fizinių asmenų nemokumo įstatymo projekto. Nežinau, ką ir galvoti :(

  4. Parašė anarchistas
    on 2009.03.19 at 15:27
    Atsakyti · Nuoroda

    Maurui:

    3. Ar privatūs bankai gali ir privalo susitvarkyti patys su savo pačių sukurta situacija – taip.

    Kaip? Receptų yra, ir patikrintų. Todėl temą “Bankų negelbėjimo planas” verta pratęsti.

    Pagrindinė bankų krizės priežastis – aktyvų nuvertėjimas. Jeigu bankai laikėsi tik 8% kapitalo pakankamumo reikalavimo, tai aktyvų nuvertėjimas 8% palieka juos akurat su nuliniu nuosavu kapitalu. Jeigu aktyvai nuvertėja labiau, kapitalas tampa neigiamu.

    Labai didelė dalis Lietuvoje veikiančių bankų aktyvų susiję su nekilnojamuoju turtu – kreditai tiek pirkėjams, tiek vystytojams (sklypai, pradėti projektai, statybinė technika). Ar realu galvoti, kad visa tai nuvertėjo/nuvertės mažiau, nei 8%?

    Tai ne likvidumo, kaip bandoma nuduoti, o kapitalo problema. Mano nuomone ji gali būti sprendžiama tik trimis iš principo skirtingais būdais:

    1. Pritraukiant naujo kapitalo akcijų emisijos būdu. Tai, žinoma, reiškia nuostolio pripažinimą dabartiniams akcininkams.

    2. Atidirbinėjant nuostolius per aktyvų lobizmą, monopolinę padėtį, papirkinėjant valdininkus, plėšiant iš ekonomikos ir mokesčių mokėtojų tiek, kiek tik galima išplėšti. Tuo keliu šiuo metu ir bandoma eiti, mūsų misija – priešintis tam.

    3. Elgtis, kaip derėtų elitui – užimti aktyvią poziciją ir dalyvauti ekonomikos gaivinime, remti progresyvias reformas, stabdyti nuo nesąmonių gamybos savo klapčiukus Seime ir Vyriausybėje. Tai būtų naudingiausia visiems, ne tik bankams, bet bankuose nėra nei būtinos tam kultūros, nei proto.

  5. Parašė Vladas
    on 2009.03.19 at 20:28
    Atsakyti · Nuoroda

    Matyt kažkur pasimetė. Nuoroda, kad įstatymo projektas buvo svarstytas, pritarta, ir perduotas Seimui, yra

    Šiuo atveju paaiškinimas gali būti tas, kad toks įstatymo projektas turėtų būti derinamas su Europos centriniu banku, Europos Komisija, ir tik tada perduotas tvirtinti Seimui. Aišku, ir tai nepateisna jo neskelbimo tautai, kol dar ne vėlu.

  6. Parašė Mauras
    on 2009.03.19 at 23:25
    Atsakyti · Nuoroda

    įstatymo projektas anksčiau ar vėliau turėtų atsidurti Biudžeto ir finansų komitete. Matysis per “Naujausi įregistruoti teisės aktų projektai” ir BFK darbotvarkes.

    Anarchistui:
    šarkino kelių mėnesių senumo kalbomis, LT bankų kapitalo pakankamumas 12%.

    Pagal sausą teoriją, banko aktyvus sudaro:
    a) pinigai
    b) lėšos centriniuose bankuose
    c) iždo vekseliai
    d) pretenzijos bankams ir kitoms kredito bei finansų institucijoms
    e) paskolos
    f) skolos vertybiniai popieriai
    g) nuosavybės vertybiniai popieriai
    h) nematerialusis ir materialusis turtas atėmus amortizaciją ir nusidėvėjimą
    i) specialieji aidėjimai

    Scenarijus, pasitvirtinęs jau nukentėjusiose finansų sistemose: dalies aktyvų įvertinti rinkos kaina praktiškai neįmanoma, kol nepabandei jų parduoti. Bankai, bijodami prarast pasitikėjimą, stovi išdidžia stručio poza, jų nepardavinėja ir jų vertės nekeičia, kol tik gali. Taigi, faktiškai aktyvų nuvertėjimas išlįs tada, kai bus visiškas ragas, skubiai reikės didesnės sumos grynų, o nepiniginių aktyvų negalės parduoti (likvidumo problema visgi yra, ir rimta) arba už juos bus siūloma gerokai mažiau nei buvo įvertinta apskaitoje. Norėčiau būti neteisus. Mūsų bankų skirtumas nuo JAV, UK ar Islandijos nebent tame, kad nėra prisipirkę išvestinių finansinių priemonių; jei aktyvai susieti su konkrečiu materialiu turtu, nėra taip blogai – jo vertė bent jau netaps =0 per kelis mėn.

  7. Parašė anarchistas
    on 2009.03.20 at 14:11
    Atsakyti · Nuoroda

    šarkino kelių mėnesių senumo kalbomis, LT bankų kapitalo pakankamumas 12%.

    Įsivaizduoju, kas atsitiktų, jeigu Šarkinas pasakytų tiesą (kad jis supratimo žalio neturi apie bankų kapitalo būklę).

  8. Parašė Mauras
    on 2009.03.20 at 18:20
    Atsakyti · Nuoroda

    procesas pajudėjo, DnB NORD didinasi įstatinį kapitalą ~10%:

    “Kovo 30 d. įvyksiančiame DnB NORD banko ackininkų susirinkime jiems bus siūloma papildomais akcininkų įnašais padidinti banko įstatinį kapitalą 65,667 mln. Lt, iki 656,665 mln. Lt.”

    http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=b432de6f-f9be-4de4-b40f-f786ac3a1283&ref=lastadd

  9. Parašė anarchistas
    on 2009.03.20 at 18:45
    Atsakyti · Nuoroda

    Labai gera naujiena.

    Įstatinis kapitalas didinamas 65,667 mln. Lt.
    6,6% galimos vieno milijardo litų dydžio problemos galima sakyti išspręsta. Arba mažiau, jei problema didesnė, pavyzdžiui 7 mlrd.

  10. Parašė anarchistas
    on 2009.03.31 at 4:06
    Atsakyti · Nuoroda

    2009.03.30 LLRI, Vytauto Žukausko komentaras

    Kiauras bankų gelbėjimo ratas

  11. Parašė anarchistas
    on 2009.03.31 at 17:36
    Atsakyti · Nuoroda

    Finansinio tvarumo įstatymo projektas ir su juo susiję dokumentai – vyriausybės nutarimas ir aiškinamasis raštas, datuoti kovo 18 d.

    http://www.lrv.lt/Posed_medz/2009/090318/13.pdf

    (dėkui už nuorodą Vytautui Žukauskui).

  12. Parašė anarchistas
    on 2009.04.16 at 2:40
    Atsakyti · Nuoroda

    alfa.lt cituoja Stasį Jakeliūną Analitikas Lietuvos banką kaltina kompetencijos stoka

    Švedijos krizės metu (kuri vyko 1991 – 1994 m., kol užsidarė bankai) bankų išduotos [blogos] paskolos siekė apie 10 proc. viso bankų balanso.

    Analitiko skaičiavimu, švedų blogosios paskolos Baltijos regione nuo paskolų portfelio jau gali siekti nuo 10 iki 30 proc.

    „Dar rudenį buvo prognozuojama, kad blogos paskolos Baltijos šalyse galėtų siekti apie 12 proc. nuo paskolų portfelio. Tačiau dar tuo metu scenarijus, į kurį buvo remiamasi, buvo toks, kad Baltijos šalių BVP kris daugiausia apie keturis punktus. Tačiau prognozės pablogėjo, atitinkamai galima manyti, kad jų prielaidos dėl blogų paskolų augimo buvo pernelyg švelnios“, – sakė S. Janeliūnas.

    Lietuvos bankų kapitalas praėjusiais metais siekė apie 80 „mlrd. Lt. „Jei blogosios paskolos siektų 5 proc., paskolų portfelio, bankų nuostoliai gali išaugti apie 2,5 mlrd. Lt. Jeigu jos artėtų prie 10 proc., tai bankų nuostoliai viršytų 5 mlrd. Lt , o jei 15 proc.– būtų 7 mlrd. Lt. Beje, jau artėjant prie 10 proc. bankai susidurtų su kapitalo nepakankamumo problema“, – prognozuoja analitikas.

    Jo nuomone, Lietuvos bankų sistemos dar laukia rimti išbandymai „Būtų protinga iki 100 proc. didinti daugumos Lietuvoje dirbančių bankų kapitalą. Silpnesniems bankams,kurie negali to daryti, teks jungtis.

    „Tačiau jokiu būdu negalima rizikuoti mokesčių mokėtojų pinigais skolinantis arba teikiant tam tikras garantijas. O juk būtent tai numatoma jau rengiamame Finansinio stabilumo įstatyme“, – sakė S. Jakeliūnas.

    (Pajuodinimas mano).

  13. Parašė anarchistas
    on 2009.04.17 at 13:59
    Atsakyti · Nuoroda

    2009.04.17 alfa.lt: Vyriausybė prašo numatyti 3 mlrd. Lt bankams gelbėti

    Vyriausybė tyliai paprašė Seimo leisti jai garantuoti iki 3 mlrd. litų paskolą šalies bankams. Jos prireiks, jei bankai atsidurs ties nemokumo riba. Ši suma paskutinę minutę buvo yra įrašyta į kitų metų biudžeto pataisas, kurias parlamentas turėtų patvirtinti gegužės 7 dieną.

    Kituose portaluose kol kas jokių žinių.

  14. Parašė anarchistas
    on 2009.04.23 at 16:18
    Atsakyti · Nuoroda

    Buvau jau suabejojęs, ar Laisvosios rinkos institutas išdrįs turėti poziciją šiuo klausimu. Be reikalo – štai LLRI ekspertizė dėl Finansinio tvarumo įstatymo projekto

    Finansinio tvarumo įstatymo tikslas – užtikrinti bankų sistemos finansinį stabilumą, t.y. išvengti bankų bankroto. Išskyrus valstybinį indėlių draudimą, faktas, kad šio įstatymo anksčiau nebuvo, rodo, jog iki šiol valstybė nebuvo įsipareigojusi nešti galimos nesėkmingos bankų veiklos naštos. Įstatymu norima įteisinti valstybės atsakomybę už bankinio sektoriaus veiklą su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis.

    (…) Nors įstatymo tikslas yra kilnus, visų keturių įstatyme numatytų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių esmė – arba valstybės valdymas, arba finansinė injekcija. Nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybė yra geresnis verslo valdytojas, tad valdymo nacionalizavimas gali sukelti daugiau problemų nei tos, kurias siekiama išspręsti. Bankų sektoriaus rizikos ir nuostolių perkėlimas į viešąjį sektorių bus brangi priemonė ir abejotina, ar pasiekianti keliamą tikslą. Finansinio tvarumo įstatymas įteisina didesnį ar mažesnį valstybės įsikišimą, kuris, bankams susidūrus su sunkumais, virstų atsakomybės išskaidymu, išlaidomis biudžetui, t.y. mokesčių mokėtojams. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad parama bankiniam sektoriui yra nesuderinama su bankų atsakomybės ir rinkos dalyvių savisaugos bei suvokimo apie riziką siekiu. Dėl šių priežasčių finansinio tvarumo įstatymo siūlome nepriimti.

    Kaip jau minėta, stabilumo bankiniame sektoriuje tikslą įgyvendina Lietuvos bankas, naudodamasis bankų stebėsenos ir ankstyvo perspėjimo apie bankinio sektoriaus padėtį sistema, kitomis anksčiau minėtomis priemonėmis. Jei šios priemonės neužtikrina reikiamo stabilumo bankiniame sektoriuje, siūlome tobulinti jau esamas priemones, o ne didinti jų skaičių, priskiriant jų įgyvendinimą Vyriausybei.

    LLRI dar 1998 m. yra pateikęs ekspertizę dėl rezervuotųjų sąskaitų. Dalinių atsargų sistema neužtikrina žmonių ir įmonių einamųjų sąskaitų ir kitų lėšų saugumo. Todėl siūlome žmonėms ir įmonėms suteikti galimybę pasirinkti atsiskaitomųjų ir neterminuotų indėlių laikymo sąlygas renkantis rezervuotąsias sąskaitas. Skirtingai nuo šiandien įprastų einamųjų sąskaitų, lėšos rezervuotose sąskaitose būtų perduodamos bankui pasaugos, o ne paskolos būdu ir rezervuojamos banko korespondentinėje sąskaitoje ar kasoje. Visišką sąskaitos saugumą garantuotų šimtaprocentinis jų rezervavimas. Bankai negalėtų naudotis rezervuotosiose sąskaitose esančiomis lėšomis ir todėl įmonės ir žmonės nebūtų priversti patirti šių lėšų praradimo rizikos. Šio pasiūlymo įgyvendinimui reiktų priimti Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pataisas.

    Paryškinau kursyvu nereikalingą sakinį. Įstatymo projekto tikslas yra didžiulė finansinė afera, ir tiek.

  15. Parašė Mauras
    on 2009.05.8 at 9:17
    Atsakyti · Nuoroda

    su vakar priimtu biudžeto projektu vyriausybė atsidarė kelią “išgelbėti” vieną kitą skandinavų banką už 3 mlrd.Lt. Leo LT kalibro afera tęsiasi.


    “5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas

    1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

    „1. Nustatyti, kad 2009 metais naujos valstybės garantijos nebus teikiamos, išskyrus atvejus, kai valstybės garantijos teikiamos pagal atskirą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą, suteiktoms paskoloms su valstybės garantija grąžinti ir šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytiems prisiimamiems įsipareigojimams užtikrinti.“

    2. Papildyti 7 straipsnį nauja 2 dalimi:

    „2. Nustatyti, kad suteiktų garantijų pagal atskirą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą suma negali viršyti
    3 000 000 tūkst. litų.“

    • Parašė anarchistas
      on 2009.05.8 at 12:25
      Atsakyti · Nuoroda

      Kad galėtų įvykti, ta afera turi būti daroma greitai, iki kreipimosi į TVF. Willem Buiter, FT:

      The World Bank and the IMF, in countries as far apart as Iceland and Kazakhstan, have been on the side of the angels, arguing strongly with the governments of these countries that the state should not guarantee the foreign liabilities (or indeed any liabilities other than insured deposits) of banks that are in default or threaten to go into default. Icelandic tax payers should not pay for the follies of foreign banks (including some well-known German banks) that lent serious money to the Icelandic banks long after it was obvious that the Icelandic banking system was an accident waiting to happen. The foreign banks lobbied and continue to lobby furiously, and even recruit their own governments to put additional pressure on the Icelandic authorities.

  16. Parašė Mauras
    on 2009.05.8 at 22:56
    Atsakyti · Nuoroda

    belieka tikėtis, kad greitai tiesiog nebus motyvo, nes “bankai atsilaikė”, kaip skelbia šiandien popierinis VŽ; kaip matyti iš LB ataskaitų, lapkričio gale ir gruodį su pinigais tikrai buvo striuka. Ir kad wanabe “gelbėtojų” savisaugos instinktas (interesų atveju) ar tiesiog blaivaus proto balsas nugalės:


    “Achimas Steineris, Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos programos direktorius, teigia esąs abstulbęs dėl automobilių gamintojams skirtų milijardų, o bankų gelbėjimas gali tapti “didžiausia politine tragedija per pastaruosius penkis dešimtmečius”. JT atstovas ragina vyriausybes nepasakoti “melagingų istorijų”, kad bankų problemos turi būti sprendžiamos pirmiau nei visos kitos, tarp jų ir aplinkosaugos.”

    p.s. dar viena politinio popso apraiška – “Seimas po pateikimo pritarė nacionalinio komercinio banko įsteigimui” Žavi mane “greitų ir paprastų sprendimų” specialistai mazūronis su gražuliu. Išdalinsim kreditų visiems, kiek tik reikia ir kam reikia, tegu sprogsta tie komerciniai bankai iš pavydo. Iš kur pinigai? Ar atiduos? Ar neišgrobstys? Ai, paskui išsiaiškinsim.

    Tikėsimės, Seimas vėl nepateks į transo būseną ir iki priėmimo reikalas nenueis, turėtų šitą “receptą” numarint svarstymo stadijoj. Iš “antkainių kontrolės” pataisų net visiška kaliausė kažko turėjo išmokti.

  17. Parašė Mauras
    on 2009.06.8 at 10:19
    Atsakyti · Nuoroda

    Dėmesio! “Bankų gelbėjimo” įteisinimas perėjo į svarstymo stadiją. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto Finansinio tvarumo įstatymo projektą Nr. XIP-640 “Pasiūlymų ir pastabų laukiame iki 2009-06-17″.

Prenumeruoti komentarų RSS

Palikite komentarą