„Siūlomos skolinimo bankams „lubos“ buvo iki 7 mlrd. litų. (!!!) Kiek bus iš tikrųjų, kaskart būtų tariamasi priklausomai nuo situacijos“, – nurodė A. Misevičius.

“„Svarbu, kad įstatymas būtų priimtas ir kuo greičiau būtų pamiršta, kad jis priimtas (..)”– neįkurto fondo pernelyg nesigaili S. Kropas.

IKI 7 MILIJARDŲ LITŲ! Ponai, atsipeikėkit, ar mes, rinkėjai, jus įgaliojome pripirkti rizikos nevaldžiusių bankų neaiškios vertės turto ar akcijų už tokias sumas?

“…numatytos prevencinės trumpalaikės priemonės, kurių galėtų imtis valstybė, kad stiprintų bankų sistemos finansinį stabilumą ir patikimumą, jeigu tam atsirastų poreikis”

Scenarijus 1: problemų turintis bankelis gauna paskolų garantijas iš valstybės, jis žinoma paskolos laiku negrąžina, tada ją turi grąžinti valstybė, kuri skolinasi (nes pinigų neturi) ilgam laikui su 10+% palūkanomis. Už tai gauna bankelio akcijų. Bankų nacionalizavimas – prevencinės trumpalaikės priemonės?

Scenarijus 2 (mažai realus): valstybė skolinasi, o problemų turintis bankelis gauna paskolą iš vyriausybės. Neatiduoda, valstybė perima akcijas.

Scenarijus 3 : valstybė tiesiog perima (nusiperka už mūsų ateities mokesčius) akcijas ir valdymą.

Ką “gelbėsim”? Skandinavų bankus? Kodėl? Jei ne, neturim ką “gelbėt”, nes kiti bankeliai sisteminės rizikos LT finansų sistemai nekelia. Pikta pelė klausia: kam tada reikalingas šitas įstatymas?

Tai avantiūra, kai mokesčių mokėtojų pinigai skiriami užsienio ar vietinio verslo gelbėjimui, kurio pasekmes jausim ir mes, ir mūsų vaikai. Nes mums reikės savo mokesčiais šitą lengvą “globėjišką” gestą už 7 mlrd. Lt. apmokėti savo darbu. Vienintelis argumentas, kurį išgirdau iš Kubiliaus interviu, buvo “bus ramiau” ir “visi taip daro”. Ar to pakanka sąžinei nuraminti?

Asmeniškai rašysiu laišką mano apylinkėje rinktam Seimo nariui, reikalaudamas balsuoti “prieš”, tą patį raginu daryti kitus.

Koks stebuklingas argumentas padėjo bankams įtikinti vyriausybę, kad ši visų piliečių sąskaita turi imti ir gelbėti vieną ar kitą rizikos nevaldžiusį bankelį, ir kad geresnio kelio turėti veikiančią finansų sistemą nėra? Nė vienas iš ‘anarchisto’ pro-forma argumentų neveža, nebent kas iš valdžios gali leptelt “visi taip daro”. Kas tie visi? Latvių vyriausybę dar galima suprast, nes Parex buvo stambiausias žaidėjas, kurio sustojimas būtų skausmingas ūkiui, ir daugiau Parex nieko iš niekur negalėjo tikėtis; nors kelias jų irgi pasirinktas šleivas.

O mes ką, ruošiamės gelbėt skandinavų bankus?

Jei viskas taip nuvažiuos, belieka prisiminti savo teisę kreiptis į savo apylinkės Seimo narį, teisę teikt įstatymo pataisas Seimo Biužeto ir finansų komitete. Ir visas kitas teises.