Apskritai, valstybinė bankų kontrolė yra kontraversiška tema. Bankai turi daugiau potencialo kontroliuoti valstybę, nei valstybė bankus. Žiūrint tokiu kampu, viskas atrodo logiškiau – bankai, kaip ir priklauso, melžia vyriausybę, ir melž.

Kaip finansuos pvz. renovaciją – dar sunkiau prognozuoti, bet jei dabar to nedaryti, tai vėliau nebus iš ko, nes visi (ir gyventojai, ir bankai) turės dar mažiau galimybių.

Išvada viena – davus bankams pinigus, reikia duoti konkurenciją skatinančias žaidimo taisykles ir griežtesnę, nuolatinę priežiūrą. Dabartinis LB vargu ar pajėgus ir nori tuo užsiimti.

Tie, kas taupė, imdami pigesnius trumpalaikius ir tikėdamiesi refinansuotis, skaudžiai nukentės, bet ir tiek.

Manau, kad “bet ir tiek” pasirodys per daug. Trumpalaikėmis paskolomis finansavosi ir bankai.

Ar tai reiškia bėgimą nuo lito ir durnos vyriausybės? Ar rimtai manote, kad išmetus ekonomikos skatinimo planą, likvidavus Sodrą, priėmus asmens bankroto įstatymą arba panaikinus pelno mokestį (punktai iš autoriaus “absurdo naikinimo programos”), bankai apsigręžtų? O iki apokalipsės dar pagyvensim, matysim kaip viskas juda.

Bankai neturi laisvės laipsnių gręžiotis. Kreditas (pasitikėjimas) į ekonomiką šiuo metu gali grįžti tik per eilinius ekonomikos dalyvius. “Paprastus” verslininkus, kurie gali pritraukti kapitalą dirbdami betarpiškai su savo užsienio partneriais, jeigu tik patys tikės verslo perspektyvomis.

Dabartinis verslo skatinimo planas, pasitelkiant bankus, net jeigu jam pavyktų pritraukti žadėtas europines lėšas, bankų nebus finansuojamas taip, kaip buvo planuota. Žymi dalis to plano rėmuose išdalintų kreditų bus dabartinių probleminių paskolų refinansavimas, perrašant jas jau su daline vyriausybės garantija, kita nemaža dalis bus kreditai mainais į depozitus, ir dar dalis – tiesiog kreivi kreditai, išduodami naudojantis paskutine proga “uždirbti”.

Nėra jokių priežasčių galvoti, kad istorija nesikartoja. Prisiminkite Valstybinio komercinio banko iššvaistymą. Dabartinė valdžia neturi jokių priemonių sukontroliuoti tokiems procesams, jeigu patys to nesupranta, galėtų kad ir kokio Petriko pasiklausti. Gal neatsisakytų pakonsultuoti už protingą mokestį.

Tačiau kalbant konkrečiai apie tai kas bus ir ką daryti – tai, kad LB rodomas “Valiutos keitimo sandorių ir kitų LB operacijų su bankais poveikis” yra (-3,358) mlrd.Lt. nuo sausio 01, lyginant pvz. su +150 mln. Lt. per 2008 gruodį, reiškia kad bankai gautus Lt. keičia į EUR. Manau tai susiję su “ambicingojo” Kreivio vasario viduryje minėtu reiškiniu. Kitaip sakant, nepratęsiant NT ir kitų verslų trumpalaikio kredito linijų, atitraukiamos lėšos, taip pat kai kurie (pvz. Swedbank) mokasi dividendus. Tie, kas taupė, imdami pigesnius trumpalaikius ir tikėdamiesi refinansuotis, skaudžiai nukentės, bet ir tiek.

Ar tai reiškia bėgimą nuo lito ir durnos vyriausybės? Ar rimtai manote, kad išmetus ekonomikos skatinimo planą, likvidavus Sodrą, priėmus asmens bankroto įstatymą arba panaikinus pelno mokestį (punktai iš autoriaus “absurdo naikinimo programos”), bankai apsigręžtų? O iki apokalipsės dar pagyvensim, matysim kaip viskas juda.